Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis - paprastoji angis. Angis galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

Angies Įkandimas ir Poveikis

Lietuvos nuodingųjų gyvačių nuodams būdingas hemotoksinis ir neurotoksinis poveikis. Gyvatės įkandimo klinikinę išraišką lemia daugelis veiksnių: sušvirkštų nuodų kiekis, įkandimų skaičius, įkandimo vieta (ypač pavojingi įkandimai į galvą), nukentėjusiojo amžius ir svoris (pavojingesnis poveikis vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms), bendra nukentėjusiojo sveikatos būklė, individualus jautrumas nuodams.

Pirmiausia atsirandantys požymiai: nuodingų dantų žymės, skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje, iš žaizdos skiriasi serohemoraginis skystis, nekrešantis kraujas. Taip pat gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, kraujavimai iš nosies, burnos gleivinių, kraujosruvos odoje. Vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai: didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosruvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė, didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.

Pirmoji Pagalba Įkandus Angiai

Svarbu nepanikuoti - mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais. Vengti nereikalingų judesių - judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne. Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15-30 sekundžių - išbėgs dalis nuodų. Kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą - šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne. Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį - veržia tinstant pažeistai vietai. Kaip įmanoma skubiau kreiptis medicinos pagalbos.

Gyvatei įkandus negalima: pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio - nuodai greičiau išplis kūne. Taip pat negalima iščiulpti nuodus - nuodai per menkiausius plika akim nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką. Negalima prideginti įkandimo vietą - dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija. Labai stipriai užveržti galūnę - atleidus varžtį (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti šoką.

Kaip Išvengti Susidūrimo Su Gyvate?

Avėkite aulinius guminius batus. Pamatę gyvatę sustokite - jei ji nekreipia į jus dėmesio, iš lėto eikite toliau, jei pasuko į jus galvą, ramiai ir iš lėto traukitės atgal. Nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda gyvatei prieš nosį - tai tik dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir skatina ją pulti.

Angies Aktyvumas Pavasarį

Angis nors ir šaltakraujis gyvūnas, tačiau jų pavasaris prasideda labai anksti. Kartais aktyvias, nors dar labai nevikrias gyvates aukštapelkėse ant kupstų galima surasti tada, kai aplinkui baltuoja sniego lopai - kovo gale ar balandžio pradžioje. Tuo metu angys nenutolsta nuo savo urvelių, kad suspėtų pasislėpti. Tokias nejudrias gyvates pavasarį nesunkiai nutveria krankliai, suopiai, mangutai. Angių pavasaris gana ilgas - tik balandžio gale ar gegužės pradžioje prasideda jų poravimasis. Šis metų laikas mus gali suklaidinti - vienoje vietoje aptikę daugiau angių, manysime, kad jų tiek yra visur. Gyvačių patinai šiuo metu kovoja dėl teritorijos, tuo pačiu, žinoma, ir dėl galimybės poruotis ir palikti palikuonis.

Angies Elgesys ir Baimės

Žmogus niekaip nesusiejamas su gyvatės mityba. Nors angis dažniausiai būna šviesiai rusva su tamsiai rudu ar juosvu nugaros raštu, tačiau pasitaiko labai tamsių ar visai juodų individų, kai kada - net labai šviesių ar rausvų. Beje, per vasarą gyvatė keletą kartų neriasi (pakeičia paviršinį odos sluoksnį), ir po nėrimosi būna žvilganti.

Pasiruošus nėrimui angies akis dengia jau apmiręs ragenos sluoksnelis, todėl jos būna neskaidrios. Nematydamas aplinkos, roplys vadovaujasi kitais pojūčiais, ypač uosle ir nosyje esančio Jakobsono organo, tiriančio šilumos bangas, reakcija. Nerdamasi gyvatė „nusirengia“ visa - nuo pat žiočių pakraščių iki uodegos galiuko. Jos išnara, beje, kaip ir žalčio, yra savotiškas paviršinis gyvatės rūbas.

Angies Buveinės ir Mityba

Kūno viršus pilkas, pilkai rusvas, rausvas, tamsiai rudas ar visiškai juodas. Apačia tamsi. Išilgai nugaros zigzagais vingiuoja juoda ar tamsiai ruda juosta. Juda daug lėčiau negu žalčiai. Kūnas užauga iki 50-60 cm, uodega - iki 6-12 cm. Suaugėliai minta smulkiais peliniais graužikais, kirstukais, rudosiomis varlėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais.

Lietuvoje gyvena įvairiuose miškuose, durpynuose, aukštapelkėse, ežerų, upių pakraščiuose. Paprastoji angis - labiausiai paplitusi nuodinga gyvatė Vidurio Europoje. Laimei, ji taiki ir artinantis žmogui visada skuba pasislėpti. Negalėdamos pasprukti, netyčia užmintos kerta. Prarijusios pelėną ar kitą stambesnį grobį gyvatė slepiasi ir kelias dienas ar net savaitę nesimaitina, tik išlenda į saulę pasišildyti.

Skirtumai Tarp Angies ir Žalčio

1. Galvos forma: Angis turi aiškiai trikampę, plačią galvą, o žaltys - ovalios formos galvą.
2. Akių vyzdžių forma: Angis turi vertikalius vyzdžius, o žaltys - apvalius.
3. Odos raštas: Angis ant nugaros turi ryškų zigzago formos raštą, o žaltys - neturi.
4. Galvos žymės: Angis ant galvos viršaus turi X arba V formos žymę, o žaltys - dvi šviesiai geltonas arba oranžines dėmes galvos šonuose.
5. Pilvo spalva: Angis pilvas dažniausiai būna tamsus, o žaltys - šviesus, sidabriškai baltas arba gelsvas, su tamsiai mėlynomis ar juodomis stačiakampėmis dėmėmis.
6. Kūno ilgis ir storis: Angis paprastai trumpesnė ir storesnė, o žaltys - ilgesnis ir plonesnis.
7. Elgesys: Angis dažniausiai rami ir vangi, o žaltys - judresnis ir aktyvesnis.
8. Buveinė: Angis mėgsta sausesnes vietas, o žaltys - labiau vandens gyventojas.
9. Kūno laikysena: Angis ramybės būsenoje dažnai guli susisukusi į spiralę ar ratą, o žaltys - ištiesęs kūną arba lengvais vingiais.

Ką Daryti Susidūrus Su Gyvate?

• Išlaikykite ramybę.
• Nesiartinkite ir nelieskite.
• Lėtai atsitraukite.
• Užtikrinkite saugų atstumą.
• Stebėkite, kur žengia jūsų kojos.

Ką Daryti Įkandus Angiai?

• Išlaikykite ramybę ir sulėtinkite širdies ritmą.
• Imobilizuokite įkąstą galūnę žemiau širdies lygio.
• Nuimkite visus galūnę veržiančius daiktus.
• Neplaukite žaizdos, nečiulpkite nuodų ir nedarykite įpjovimų.
• Kuo greičiau kreipkitės medicininės pagalbos.

Mitų Paneigimas

• Mitas: „Visos gyvatės su trikampe galva yra nuodingos.” Tiesa: Kai kurios nenuodingos gyvatės stresinėje situacijoje gali suplokštinti galvą, kad ji atrodytų trikampė.
• Mitas: „Zigzaginis raštas ant nugaros - vienintelis patikimas angio požymis.” Tiesa: Kai kurie angiai gali būti visiškai juodi (melanistiniai), be aiškaus rašto.
• Mitas: „Žalčiai neturi nuodų.” Tiesa: Žalčiai iš tiesų neturi nuodingų dantų ar nuodų, pavojingų žmogui, tačiau jų seilėse yra lengvai toksiškų fermentų, skirtų apsvaiginti smulkų grobį.

Žalčių ir Angių Apsauga

Žaltys įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis, o angis, nors ir nėra raudonojoje knygoje, taip pat saugoma kaip svarbi ekosistemos dalis. Jei sutiksite bet kurią iš šių gyvačių, geriausia ją palikti ramybėje.

Apibendrinimas

Mokėjimas atskirti angį nuo žalčio yra vertingas įgūdis kiekvienam, kas mėgsta leisti laiką gamtoje. Atminkite, kad net ir mokant atskirti šias gyvates, geriausia praktika visada yra laikytis saugaus atstumo ir palikti gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

---