Spencer Johnson knyga "Kas paėmė mano sūrį?" - tai alegorinis pasakojimas, kuris moko, kaip susidoroti su pokyčiais gyvenime. Ši knyga tiks ne tik įmonių vadovams, bet ir kiekvienam, kuris susiduria su pokyčiais.

Pagrindinė mintis

Knygos pagrindinė mintis - niekada nereikia užsistovėti vienoje vietoje, visada reikia eiti toliau ir siekti daugiau. Viskas aplinkui palaipsniui keičiasi, todėl ir pačiam reikia kartu keistis. Visam tam reikia nugalėti savo baimes ir įsitikinimus.

Veikėjai

Pasakėčios pagrindinis veiksmas vyko labirinte. Veikėjai: Oi, Ai, Greitai, Šniukšt. Oi ir Ai - tai maži žmogučiai, o Greitai ir Šniaukšt - mažos pelytės. Kiekvienas iš veikėjų pasižymi labai aiškiomis asmeninėmis savybėmis:

• Šniukšt - uostinėja situaciją ir mato pokyčius.
• Greitai - greitai veikia ir prisitaiko prie pokyčio.
• Oi - greitai keičiasi ir priima pokyčius.
• Ai - nepriima pokyčių, nesusitaiko su pasikeitusia situacija.

Visi veikėjai turėjo galimybę gyventi patogiai, visada turėjo maisto. Ai ir Oi priprato prie gero gyvenimo taip, kad persikėlė gyventi arčiau sūrio, kad nereikėtų toli vaikščioti, numetė batus ir sportinius kostiumus į šoną, nes manė, kad naujo sūrio paieškos niekada nebebus aktualios. Žmogučiai gyveno stabilų gyvenimą ir nesistengė įžvelgti besiartinančio pokyčio. Pelės Greitai ir Šniaukšt taip pat džiūgavo galėdamos komfortiškai gyventi, tačiau visada buvo pasiruošusios pokyčiui, nešiojosi sportbačius pasikabinusios ant kaklo ir tyrinėjo aplinką.

Istorijos esmė

Keturi skirtingų charakterių peliukai kasdien keliauja pasiimti jiems skirto sūrio davinį. Ilgainiui jie pripranta prie šios prabangos ir nustemba, kai vieną kartą sūrio nebelieka, ir reaguoja labai emocionaliai: vienas pradeda piktintis, nes sūris - jo ir tik jam jis priklauso, tad kas gali taip įžūliai elgtis su jo turtu, kitas - svarsto, ar sūrio nebuvimas laikinas, ar gerieji laikai baigėsi, dar du negalvoja ir nesvarsto, o ieško naujų sūrio klodų labirinte.

Kaip parodo tolesnė šios istorijos tęstis, labiausiai laimi tie du peliukai, kurie matydami nepalankią situaciją stengiasi ieškoti ne kaltųjų, o sprendimų ir uoliai naršo vis naujas labirinto kerteles su vienintele viltimi - rasti sūrio. Tuo tarpu kiti du, daugiausia juntantys įtaką iš vieno užsispyrusio ir kategoriško peliuko, kasdien kartoja savo kelionę ten, kur sūrio jau nebėra, o kiekviena diena skatina ne ieškoti kelių, bet vis labiau kaltinti tuos, kurie atėmė tai, kas, kaip klaidinga manoma, jiems priklausė.

Galiausiai lankstesnis ir mažiau kategoriškas peliukas palieka savo negatyvųjį draugą jam gerai pažįstamoje labirinto vietoje ir iškeliauja ieškoti neatrastų sūrio horizontų. Ir randa. O radęs pamato ne tik gausybę naujų bei iki šiol neragautų sūrio rūšių, tačiau ir du kitus peliukus, kurie šia sūrio oaze mėgaujasi jau seniai.

Pamokos

Spencerio Johnsono pasakojimas puikiai iliustruoja, koks galas gali laukti tų, kurie nesistengia ieškoti sprendimo, nes pernelyg daug laiko ir pastangų skiria bereikšmėms kaltojo paieškoms.

Knygoje keliami klausimai:

• Kaip elgtis susidūrus su pokyčiais?
• Į ką atkreipti dėmesį?
• Kaip analizuoti save ir rasti atsakymus į nerimą keliančius klausimus?
• Koks požiūris veda į pražūtį?
• Kiek įtakos mūsų veiksmams turi principai bei kokios tokių veiksmų pasekmės?

Apibendrinimas

"Kas paėmė mano sūrį" - istorija, kuri aktuali kiekvienam iš mūsų bet kokiu laiku. Nereikia krizės, kad įvyktų pokyčiai. Nereikia pasiekti dugno, kad vėl startuotum su nauja energija. Nereikia prieiti liepto galo, kad surastum kryptį. Dabar kaip niekada anksčiau gyvename laikais, kai viskas keičiasi žaibišku greičiu. Ir tik tie, kuriems pavyks žengti koja kojon su pokyčiais, sugebės kaskart atrasti savo sūrio slėptuvę iš naujo.

---