Daugelis žmonių apie Islamą ir jo išpažinėjus žino tik keletą faktų, vienas iš jų - musulmonai nevalgo kiaulienos. Religinės priežastys daugiau mažiau aiškios, bet kas jas motyvavo? Kodėl prieš tūkstančius metų buvo nuspręsta, kad Islamas yra nesuderinamas su kiauliena?
Mitas apie baimę ir nešvarą
Iš tikrųjų, šią religinę tradiciją supa ir daugybė mitų. Prieš Islamo religiją nusiteikę žmonės dažnai mano, kad musulmonai bijo kiaulienos, negali prie jos net prisiliesti. Aišku, viskas yra kiek kitaip. Islamas nedraudžia valgyti kiaulienos, kuomet gresia badas, musulmonai kiaulės mėsos nebijo ir gali ją liesti. Aišku, priežasčių ją liesti ne tiek ir daug, kai kiaulienos nesiruošiama valgyti.
Kiaulienos nevalgo ir judėjai, ir kai kurios krikščionių bendruomenės, todėl tai ne tokia jau keista ar unikali tradicija.
Religinis paaiškinimas: nešvari mėsa
Visiems girdėtas paaiškinimas - jie laiko šią mėsą nešvaria. Korane teigiama, kad musulmonai negali valgyti kiaulienos, kraujo, plėšrūnų nugalabytų gyvūnų (nebent jie aptinkami dar gyvi), kitoms religijoms paaukotų gyvūnų ir tų, kurie buvo paskersti ne pagal taisykles. Kiauliena yra laikoma nešvaria mėsa. Islamo išpažinėjai mano, kad taip yra dėl šioje mėsoje besiveisiančių bakterijų, ligų sukėlėjų, didelio riebalų kiekio ir kitų priežasčių. Dažnai pastebima, kad ir Vakaruose gydytojai dažnai pataria kiaulienos valgyti kiek įmanoma mažiau.
Praktinės priežastys senovėje
Bet juk prieš porą tūkstančių metų žmonės apie mikroskopinius parazitus išmanė nedaug. Tai kodėl buvo draudžiama valgyti kiaulieną? Nors kai kuriems žmonėms sunku tuo patikėti, kai kurios religinės taisyklės buvo pagrįstos praktiniais patarimais, siekiant apsaugoti žmones. Šiais laikais mes kiaulieną valgome apie tai nesusimąstydami ir, jei viską darome saikingai, gyvenimo kokybe tikrai nesiskundžiame. Visgi, dabartinis mūsų gyvenimo būdas yra žymiai kitoks, nei tas, kurį propagavo žmonės Artimuosiuose Rytuose prieš daugybę amžių.
Apie kiaulieną kalbama ir Biblijoje, ne kartą paminint, kad tai - nešvari mėsa. Dabar manoma, kad taip buvo dėl karšto teritorijos, kurioje gimė šios religijos, klimato. Nesant gerų maisto laikymo ir apdorojimo sąlygų, mėsą iš tikrųjų puolė vabzdžiai ir bakterijos. Gali būti, kad kadaise gendančios kiaulienos valgymas kėlė problemų tuose kraštuose, todėl toks draudimas ir pradėtas taikyti. Jautiena yra kur kas atsparesnė ir geriau išsilaiko.
Patys musulmonai taip pat pastebi, kad kiaulės ir šernai dažnai beveik neturi kaklo (turi, tačiau jį dengia storas riebalų sluoksnis), todėl šiuos gyvūnus tinkamai paskersti yra labai sunku. Na, bent jau senovės laikais.
Galiausiai, kiaulės ėda beveik viską. Kai jaučiai ir karvės vaikštinėja rupšnodami žolę, kiaulės ėda žmonių šiukšles, supuvusias daržoves, mėsą - viską, kas tik papuola į jų akiratį. Akivaizdu, kad tai pakenkė kiaulių įvaizdžiui ir greičiausiai dėl to jos buvo laikomos nešvariomis.
Taigi, nors tiesioginių įrodymų kol kas nėra, panašu, kad religijos stengėsi pamokyti žmones nevalgyti kiaulienos todėl, kad buvo bijoma ligų ir sveikatos problemų. Tačiau ne tų, apie kurias kalbama šiandien (aukštas cholesterolio lygis, aukštesnė vėžio rizika), o parazitinių infekcijų.
Halal sertifikavimas ir rinkos potencialas
Maisto ar kitų vartojimo prekių paruošimas ir gamyba pagal „Halal“ (arabiškai - „teisėta“, „leistina“ islamo) standartą taikomas ne tik mėsos, bet ir kitų maisto produktų, kosmetikos, buities priemonių bei medicinos prekių gamyboje. Halal ženklas ant produkto etiketės plačiau atveria prekybos duris tam tikrose valstybėse.
„Halal kokybės sertifikavimas jokiu būdu nėra mados ar laikinumo dalykas. 2014 m. „Halal“ sertifikato ženklas etiketėje vis glaudžiau tapatinamas su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, netgi ekologija. Į verslą su islamo pasauliu aktyviai įsitraukė tokie pasaulinio garso gamybos ir paslaugų gigantai, kaip „McDonalds“, „Nestle“, „Unilever“, „L’Oreal“, „Colgate“, „Baskin Robbins“, „Campbell Soup“, „Tesco“, „Sainsbury's“, „Carrefour“ ir kt.
Islamo šalių rinka yra per daug pelninga, kad ją ignoruotų atitinkamų produktų gamintojai. „Halal“ prekių potencialūs vartotojai yra ne tik 1,9 mlrd. musulmonų, bet ir įvairių rasių ir religijų žmonės, kurie ieško švarių ir grynų produktų. Prognozuojama, kad globali vien tik maisto produktų „Halal“ rinka 2018 metais pasieks 1600 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. „Halal“ maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro - Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Romas Jakubauskas pasakojo, jog „Halal“ sertifikatas patvirtina, kad toks maisto produktas atitinka visas svarbiausias islamo mitybos taisykles. „Esminiai reikalavimai „Halal“ produktams - kad jų sudėtyje nebūtų jokių islamo draudžiamų medžiagų pėdsakų (vadinamų „Haram“ medžiagų) bei būtų užtikrinimas aukštas produktų higienos ir saugos lygis. Svarbiausi draudžiami produktai islamo religijoje yra kiauliena ir alkoholis, taip pat bet kokie sąlyčiai su šiais produktais“, - pasakojo R.Jakubauskas.
Halal reikalavimai mėsos gaminiams
Mėsos gaminiams taikomi papildomi Halal specifiniai reikalavimai. Ūkininkas ir verslininkas Vidmantas Jonika pasakoja, jog tam, kad skerdžiama mėsa galėtų būti paženklinta kaip „Halal“, gyvulys turi būti paskerstas neapsvaigintas, tam tikru būdu aštriu peiliu, kad greitai nukraujuotų, kadangi islamas draudžia musulmonams vartoti kraują. „Skerdimas turi būti vykdomas laikantis tradicijos, jį turi atlikti musulmonų religijos atstovas. Ypatingas dėmesys skiriamas gyvulio gerovei užtikrinti, siekiama nesukelti streso. Tam naudojami ne kolektyviniai, o individualūs gardai, juose gyvuliai iš atskirų ūkių atskiriami vieni nuo kitų, kad nesistumdytų. Čia jiems turi būti pašaro ir vandens. Tam, kad nesimatytų skerdienos, taip vadinamas „boksas“ atitveriamas užuolaida. Kalbant apie realizavimą, tai džiaugiamės, kad kitaip nei žydai, musulmonai suvartoja visas gyvulio dalis“, - patirtimi pasidalino V.
Užsieniečių maitinimas ir religiniai įsitikinimai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą, kad centre maitinimas organizuojamas neatsižvelgiant į praktikuojamą religiją - visi centre gyvenantys asmenys maitinami kiauliena, nors dėl religinių įsitikinimų musulmonai nevalgo kiaulienos, o budistai mėsos apskritai. Kontrolieriai nustatė, kad pareiškėjų reikalavimai - pagrįsti, o galimybė maitintis pagal religinius įsitikinimus buvo ribojama ne vienam ar keliems, o daugeliui asmenų. Nustatyta maitinimo tvarka diskriminavo užsieniečius dėl religinių įsitikinimų, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadoje.
Užsieniečių registracijos centro vadas Remigijus Volikas sakė: „Nė vienas mūsų centro gyventojas nėra verčiamas valgyti maisto, kuris prieštarauja jo religiniams įsitikinimams. Ir jeigu tą dieną tiekiama mėsa, žmogus gali paprašyti jos nedėti, o vietoje jos pasiimti daugiau kitų produktų. Be to, musulmonai nevalgo ne tik kiaulienos, bet ir kitos mėsos, jei gyvuliai paskersti ne pagal jų religinius reikalavimus, nesąmoningam gyvuliui nuleidžiant kraują. Tačiau Lietuvos Gyvūnų gerovės įstatyme toks skerdimas vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir nėra galimas“.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, būtina atsižvelgti į tai, kad nemaža dalis Užsieniečių registracijos centro gyventojų išpažįsta islamą ar budizmą - draudžiančias valgyti kiaulieną ar mėsą apskritai religijas. „Specialus mitybos užtikrinimas daliai užsieniečių gali sukelti papildomų nepatogumų ruošiant maistą, tačiau valstybei tenkanti finansinė našta ar kylantys nepatogumai negali būti laikomi pakankamu ir proporcingu pagrindu neužtikrinti fundamentalios asmenų teisės į religijos laisvę“, - pabrėžė E. Žiobienė.