Pastaruoju metu gyventojai susiduria su vis didėjančia problema - plėšrūnai, tokie kaip lapės, kiaunės ir šeškai, puldinėja naminius paukščius. Ši problema aktuali ne tik atokiose vietovėse, bet ir gyvenvietėse, kur plėšrūnai vis dažniau įsibrauna į kiemus ieškodami lengvo grobio.
Lapių Siautėjimas Žvainiuose
Į Žvainių gyvenvietę Kretingos rajone įsisuko lapės. Lapės Žvainiuose tapo didžiule problema, siaučia, pjauna vištas, o niekas nedaro jokių išvadų. Lapės savivaliauja jau ne pirmus metus, kasmet pridarydamos nemažai žalos. Jos dabar tiek išdrąsėjusios, kad net dieną braunasi į aptvarus ir daro savo tvarką.
Gyvename gyvenvietėje - namas prie namo. Kiek esu pastebėjusi, ateina po vieną, bet su kaimynais esame atradę, kur tos lapės gyvena - ten lapių urvų gausybė! Juose lapės augina lapiukus, kuriuos sėkmingai maitina mūsų vištomis.
Prieš kelias dienas, grįžusi iš darbo, radau 3 negyvas vištas aptvare, dvi jaunikles netoliese sodyboje užkastas, kitoms nukąstos galvos. Manau, nėra išspręsta lapių populiacijos problema, niekas nereguliuoja, todėl jos drąsiai ateina į gyvenvietę.
„Per porą sykių netekau šešių vištų, išsinešė penkias jaunikles, o šeštąją paliko, nes pamatęs vyras nubaidė. Aplink esame išdėlioję humaniškus spąstus-gaudykles, kurie turėtų sugauti gyvą lapę, bet lapės gudrios - į gaudyklę nelenda, nors ten ir yra padėtas jaukas. Todėl nė vienos ir nepagavome.
Su lapėmis bėdų turi ne vien Žvainiai - ta pati problema Laiviuose, Kurmaičiuose, turbūt visoje Lietuvoje tas pats“, - kalbėjo Imbarės seniūnas A.
Mitybos Bazė ir Besniegės Žiemos
Pasak medžiotojo Sigito Kupšio, šiuo metu gamtoje yra susidariusi palanki mitybos bazė, kas daro įtaką didesnėms lapių vadoms. Taip pat, esant besniegėms žiemoms, medžiotojams sudėtingiau pastebėti lapių pėdsakus, o gyventojams išmetant maisto atliekas netoli namų, lapės viliojamos gauti lengvesnio grobio. Nors miškuose bado nėra, dominuoja gana šiltos žiemos, įvairių graužikų užtenka, bet lapės ima taikytis medžioti ten, kur paprasčiau.
Ne vieno medžiotojo pastebėjimu, šiuo metu lapės veda gerokai didesnes vadas - po 8 ar daugiau jauniklių, anksčiau būdavo 3-5. Jei gamtoje ima dominuoti kažkuri viena gyvūnų rūšis, įvyksta natūrali atranka.
„Nukentėję nuo lapių žmonės turėtų kreiptis į artimiausią medžiotojų klubą ar jo vadovą, kad pastarasis paragintų medžiotojus padėti žmonėms. Taip pat gyventojai turi suprasti, kad medžiotojai veiklą vykdys medžioti neskirtoje, arčiau gyvenamųjų namų esančioje teritorijoje, ir turi sutikti, kad medžiotojai ten medžiotų.
Nors pagal medžioklės taisykles lapes medžioti galima, bet šiuo metu jos augina jauniklius, kuriems ir neša maistą. Galbūt vieną kitą lapę sumedžiojus, kitos ir nebesėlintų į gyvenvietę, ieškodamos lengvo grobio. Taip pat dar noriu paminėti, kad žmonės, išmesdami maisto atliekas, pripratina lapes ateiti į kaimą. Jei vištos bus tvarkingai ir saugiai užtvertos, tai lapės neprieis iki jų.
Kiaunės Išpuolis Pikeliuose
Atokiame Pikelių kaime gyvenanti Sirjatavičių šeima naktį tvarte išgirdo triukšmą. Šeimos galva Boguslovas Sirjatavičius nuėjo pažiūrėti, kas ten dedasi. Vos tik įėjęs į tvartą vyras nustėro - ten buvo kiaunė, daugybė vištų buvo papjautų, o ji darbavosi toliau.
„Viskas vyko apie pirmą valandą nakties. Daug vištų jau buvo papjauta, o kiaunė tvarte tiesiog ėdė vieną. Vyras pašaukė mane. Ir jūs nepatikėsit, kas dėjosi toliau. Aš pagriebiau vištą, o ji nepaleido, tempė į save. Aš vištą tempiu į save, o ji - į save. Kovėmės dėl vištos. Sunku patikėti? Gaila, kad nesugalvojau telefonu nufilmuoti to vaizdo“, - atsiduso vištą iš kiaunės nasrų išplėšti bandžiusi Pikelių gyventoja Janina Sirjatavičienė.
Kiaunės Elgesys ir Priglaudimas
Kiaunė pati įlindo į narvą ir… pasidavė ūkio šeimininkams. Atsakymas gali būti paprastas - žmonės mano, kad kiaunė yra naminė. „Aš atsinešiau kačių transportavimo narvą, o ji tik šast ir įlindo į jį pati. Man liko tik uždaryti narvą. Atrodo, kad ji pratusi narve būti, pati į jį įlindo. Mes manome, kad ši kiaunė yra naminė, žmonės ją augino, gal ji pabėgo, gal ją išmetė, bet ji visiškai nebijo žmonių. Jei mes ją būtume paleidę - kitą naktį būtų pasidarbavusi kaimynų tvarte, to juk tikrai nenorime“, - kalbėjo ponia Janina.
Sirjatavičiai - geros širdies žmonės, per daug ant nenaudėlės kiaunės nepyksta, supranta, kad tai laukinis žvėrelis ir taip elgiasi tiesiog instinkto vedamas. „Priglaudėme mes ją, juk paleisti negalime. Kitą dieną jau skubėjau į miestą pirkti jai maisto. Vyras jai jau ir namus įrengė. Esu priglaudusi kačiukų, šuniukų, tad galiu priglausti ir kiauniukę. Papjautas vištas vyras išvežė į mišką lapėms, o vištų naujų pirkti nereikės, turime dar jaunų, jau greit pradės dėti kiaušinius, tad be kiaušinių tikrai neliksime“, - geros nuotakos neprarado kiaunės išpuolį patyrusi ponia Janina.
Gyventojų Patirtys ir Patarimai
Šeškas mėgsta kiaušinius, pasiima taip, kad net nepastebi, tiesiog kiaušinių mažiau randi. Pernai kiaunė buvo įsisukus, ateidavo per žiurkių urvus - pusę vištų išgalabijo. Paskui nurimo ir imdavo tik kiaušinius, o žiemą palėpėj pacus vaikė. Kiaunė kai įsisuka- prasti būna popieriai, bet dažniausiai tai būna svetima kiaunė, iš kaimynų kluono ar iš miško.
Jei kluone ar malkinėj gyvena kiaunė- negirdėjau, kad lįstų į vištinyką. Kiaušinius ima, čia jau tenka dalintis. Jeigu rasi šeško ar kiaunės vaikus ir sunaikinsi- va tada jau ragai ir vištom ir kralikam. Daug tokių atvejų girdėjau. Ir šiaip, akmeninės kiaunės (kuri prie žmonių gyvena) pagrindinis maistas- graužikai. Kai jų užtenka- su paukščiais ji terliojasi tik uždaroj patalpoj. Ją matyt nervina tas kudakavimas.
Todėl reikia pasirūpint, kad vištinykas būtų sandarus. Kad kiaunė pasirodo tik prieš žiemą- reiškia, kad sodyboj savos kiaunės tikrai nėra. Jos vienišės ir jų teritorijos labai griežtai saugomos, bet to- didelės. Žiemą pamigruoja, bet jeigu vietoje maisto užtenka ir yra gerų slėptuvių- niekur neina.
Viena istorija žinau. Ūkininkui ilgą laiką kažkas pjovė paukščius, atrodo kalakutus ar žąsis. Vienkiemis netoli miško. Kartą žmogelis pamatė gyvūnėlį liuoksinti link miško. Žmogus ir pasakoja visiems: nuo mažens vienkiemyje užaugau, šešką žinau, kiaunę žinau, bet tokį žvėrelį su tokiom spalvom nesu matęs. Spėju, kad žmogelis matė audinę. Bet ne šiaip audinę, bet audinę pabėgusią iš auginamų fermose. Tokių fermų Kėdainių rajone ne viena ir ne dvi. Taip kad audinės dar vienas plėšrūnas.
Žiogelių kaimo gyventojas Česlovas Rimkus sakė, kad jo sodyboje dažnai „vieši“ laukiniai gyvūnai, ir vieną jų, šuns pričiuptą ir perkąstą, jis atnešė parodyti į redakciją. Č.Rimkus pasakojo, kad šią žiemą į jo vištidę įsisukę laukiniai gyvūnai jau išpjovė visas vištas. „Dar viena buvo likusi, o rytą žiūriu - ir tai jau galva prakąsta, pro skyles išsiurbtas kraujas.
Veterinarijos specialistai konstatavo, jog tai - šeškas. Anot jos, pastaruoju metu ypač padidėjo kiaunių bei šeškų populiacija. D.Baužienė mano, kad į spąstus pakliūva dažniausiai sveiki gyvūnai: „Jeigu gyvūnas sėlina į tvartą, jo psichika nėra pažeista ir jam būtina tenkinti fiziologinius poreikius. O sergantys gyvūnai yra vangesni, mažiau dėmesingi, todėl gali būti lengviau ir šunų sugaunami“.
Mano tėvukas čia įdėtas gyvagaudžių spastų nuotraukas pakomentavo taip: geriausia yra mediniai, abiem atsidarančiais galais. Tiesa, jis taip gaudė tik akmenines kiaunes ir šeškus, ir tik pastatuose. Motyvas, kodėl būtent tokie spąstai: statant pastatų viduje, dažniausiai tarp kokių nors griozdų esančiuose siauruose praėjimuose, kiaunė nesibaido medinių iš senų lentų padarytų spastų ir lenda per juos kaip per urvą netgi jei neįdėtas joks jaukas. Beje, spastai turi būti gana ilgi - apie metro ilgio.
Nauji Iššūkiai ir Sprendimai
Vakar pastebėjau, jog kažkoks gyvūnas prasikasė į vištų kiemelį. Vištos sveikos ir gyvos, bet pastarąją savaitę, naktimis uždarau vištidę, kad šalta nebūtų. Vakar užpyliau visas skyles akmenimis, uždariau vištidę nakčiai,o šiandien radau naujas prakastas angas jau kitose vietose. Koks gyvūnas čia galėtų būti ir kaip nuo jo apsisaugoti??
Jei skyle nedidele,greiciausiai kiaune ar seskas.Apziurekit ar ir i vistide nera galimybiu prasikasti,nes ypac kiaunes super atkaklios,nepasiduoda,kol nepasiekia savo.O jei jau paklius i vidu-nepaliks gyvos nei vienos vistos.
Akmenys tikrai nėra kliūtis, radau dvi skyles ties vienu iš kelmų viduryje vištų kiemelio. Ar būtų variantas nakčiai spąstus kiemelyje palikti? Įsigyk automatines dureles su šviesos sensoriumi. Aš tokias buvau įtaisius, kai vištas auginau .
Tas dalykas labai gerai,bet tik jei nera vistu,kurios megsta dvaklineti patamsy. Apie tokias dureles nebuvau girdėjusi. Skamba labai viliojančiai, įdomu, ar brangus malonumas ir kur internetu įsigyti geriausia?
Vakar pat nusipirkau spąstus. Kaip stereotipinė blondinė, valandą konstravau, o šiandien ryte bėgau tikrinti - buvau tikra, kad kažkas bus. Bet teko nusivilti, nei žvėrelio, nei naujų skylių prakastų. Nesuprantu, gal kiaunė labai protinga Toliau medžioju.
Aš kas rytą išnešu plikom rankom spąstus ir vakare įnešu, bet šįryt jau su pirštinėm narvelį liečiau ir tik uždariau, kad vištos neįeitų, bet palikau stovėti jų kiemelyje. Dėjau paprastos dešros ir virtos kiaulienos. Bet dabar pasiruošiau žalios vištienos.
Nepamirškit dar ir tokio sutvėrimo ,kaip kad -audinė.Jų dabar pilna pabėgusių ir panašiai, jos tikrai kasikės . Gali būt ir šeškas . O dėl kiaunės, gal ir gali, bet dėl jos ir suabejot drįsčiau, nes jos daugiau laipikės, pro skylę ,kokią ilįst ir panašiai.
Skerdynės Pikelių Kaime
Dabar skerdynių vietoje belikusios plunksnų kruvelės, o kraupų vaizdą išvydo Kėdainių pašonėje Pikelių kaime ūkininkaujantys Sirjatavičiai, kai naktį išgirdę triukšmą vištidėje puolė žiūrėti, kas ten vyksta. „Nueinam į vištinyką, jūs nepatikėsit, sėdi kiaunytė, mes taip nusprendėm, nors spalva jos neįprasta - sidabrinė pilka“, - sako ūkininkė Janina Sirjatavičienė.
„Į krūvą sutemptos, įsivaizduokit, krūvoj - toks vaizdas nelabai malonus, kraujo visur, plunksnų, kraujo, šoke buvau“, - pasakoja ūkininkas Boguslovas Sirjatavičius. Ant žemės aplink žvėrelį jau gulėjo 10 negyvų vištų. Dar vieną įsikandęs nasruose jis kaip tik taršė. Šeimininkė puolė dedeklę atiminėti - užvirė grumtynės.
Nors ir gąsdinama arši plėšrūnė niekur nebėgo, ūkininkė pabandė ją prisivilioti. Ir čia istorija pasisuko kiek netikėtai. Nors ir labai pyko ant žvėrelio už niekšybes ir žalą, vis dėlto ūkininkai nutarė piktadarės pasigailėti. Tad kitą rytą šeimos kieme išdygo stiklinis namukas - sena traktoriaus kabina virto plėšriosios švelniakailės būveine su visais patogumais.
Laukiniais žvėrimis ilgą laiką rūpinęsi gyvūnų globėjai iš prieglaudos „Lesė“ sako, kad Sirjatavičių vištidėje šėlo ne kiaunė. Greičiausiai tai kanadinė audinė, jų kailis būna ir pilkas, ir išvaizda panaši. „Žiūrint pagal spalvinę gamą, tai tikrai nėra kiaunė, jos kitokios spalvos ir pabėgus iš kailių fermos arba jau anksčiau pabėgus ir prisitaikius gyventi Lietuvoje“.
Vilkšunio Išpuolis Gudžiūnų Seniūnijoje
Pirmadienį į policiją kreipėsi 92-ejų metų Gudžiūnų seniūnijos Devynduonių kaimo Jurgio Lebedžio gatvės gyventoja Janina. Moteris nurodė, kad tą pačią dieną jos kieme kaimynų vilkšunis sudraskė penkias vištas ir gaidį. Moteris pasakojo, kad savo kieme rado sudraskytus vištas. Visur buvo gausybė plunksnų, kraujo.
„Mano dukra kasdien atvažiuoja. Rūpinasi manim. Kartu ir nusipirkome pernai vištų, kad savų kiaušinių turėtume. Jie kur kas skanesni nei iš parduotuvės. Bet atėjo tokie laikai, kad net vištos po kiemą ramiai vaikščioti nebegali. Visą gyvenimą ramiai auginome, o dabar kaimynų šuo daro savo tvarką“, - piktinosi ir nerimavo ponia Janina.
Beje, tai, kad ne pirmą kartą kaime siautėja palaidas kaimynų šuo, patvirtino ir kiti kaimo gyventojai. Jie įtaria, kad kaimynai prastai maitina šunį, tad šis tiek blaškosi, kad pasileidžia nuo pavadžio ar grandinės. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Savivaldybės gyvūnų augintinių laikymo taisyklėse numatyta, kad negalima išleisti šuns laukan be priežiūros.
Skerdynės Daukšos Gatvėje
Naminių paukščių skerdynės vyko tamsiu paros metu - vėlai vakare, naktį arba auštant. Naminių paukščių šeimininkas, kaip ir visada, suvarė paukščius nakčiai miegoti į tvartą. Ryte atsibudęs šeimininkas pamatė kraupų vaizdą - visas tvartas ir dalis namo kiemo buvo nusėtas paukščių plunksnomis. Vištas kažkas papjovė.
Žmonės išsiaiškino, jog kelerius metus iš eilės kaimynystėje gyveno kiaunė. Tačiau ji niekuomet naminių paukščių neliesdavo. Gal lapių būrys įsisukęs buvo?
„Tai, ko gero, bus kažkas iš smulkiųjų plėšrūnų. Gali būti kiaunės, kurios įsikuria netgi pastatų palėpėse, visai netoli žmogaus. Jos ten netgi vaikus veda. Būna, kad ir lapė įlenda. Patarčiau įsigyti ir kieme laikyti šunį, mat šie gyvūnėliai šuns bijo ir vengia“, - paaiškino ir patarė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
„Tvartą taip pat patarčiau naktį laikyti sandariai uždarytą. Taip pat nakties metu visi paukščiai turėtų būti suginti į tvartą. Lauke vaikštantys naminiai paukščiai yra puikus grobis laukiniams gyvūnams. Yra buvę atvejų, kad vištą net vanagas nusinešė. Iš kiemo ir vidury dienos, kuomet niekas nė neįtartų“, - dėstė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.