Kava ir arbata yra vieni populiariausių gėrimų pasaulyje. Nesvarbu, kuriai stovyklų priklausote, tačiau suprasti, kas slepiasi jūsų kasdieniame puodelyje, yra ne šiaip naudinga, o net ir privalu. Rinkitės sąmoningai - sužinokite daugiau apie kavos ir arbatos savybes bei nominuokite savo favoritą.

Kavos nauda

Kavos nauda, tai teigiami sveikatai ir gerovei poveikiai, kuriuos suteikia kavos vartojimas. Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos nauda žmogaus organizmui seniai patvirtinta tyrimais. Nors per didelis kavos vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, saikingas kavos gėrimas yra naudingas sveikatai.

Kava didina energijos lygį ir padeda kovoti su nuovargiu

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės mėgsta kavą, yra jos gebėjimas greitai pakelti energijos lygį ir padėti kovoti su nuovargiu. Ar esate iš tų žmonių, kurie negali pradėti ryto be puodelio kavos?

Kava mažina diabeto riziką

Žmonės, kurie reguliariai geria kavą, įprastai turi mažesnę riziką susirgti II tipo diabetu. Cukrinis diabetas šiandien laikomas viena opiausių visuomenės sveikatos problemų, su kuria susiduria daugiau nei 400 mln. žmonių visame pasaulyje bei daugiau nei 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Kava pagreitina medžiagų apykaitą ir padeda valdyti svorį

Kofeinas kavoje gali pagreitinti medžiagų apykaitą nuo 3 iki 11 proc., o tai padeda organizmui sudeginti daugiau kalorijų. Be to, kava padidina riebalų deginimą iki 29 proc., kas gali padėti valdyti svorį. Kofeinas taip pat gerina energijos lygį ir ištvermę, skatindamas aktyvumą ir fizinį krūvį. Ar kava gali padėti numesti svorio? Žinoma, be pilnavertės ir subalansuotos mitybos bei sporto pakoreguoti svorio tikrai nepavyks.

Kava mažina Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką

Tyrimai rodo, kad reguliariai geriant kavą gali sumažėti Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika. Kofeinas, esantis kavoje, ne tik padeda palaikyti budrumą, bet ir turi ilgalaikį poveikį smegenų sveikatai. Jei nekrimtote medicinos mokslų, terminas neurodegeneraciniai sutrikimai jums gali būti menkai žinomas, tačiau tikime, jog tikrai esate girdėję apie tokius susirgimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Būtent kava gali padėti atitolinti šių ligų vystymąsi.

Kava apsaugo kepenis

Kepenys yra organas, kuris atlieka daugybę svarbių kūno funkcijų. Kavos vartojimas gali sumažinti kepenų ligų riziką, įskaitant kepenų cirozę ir vėžį. Šis galimas poveikis siejamas su kavos antioksidantais, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus organizme. Ar kava naudinga mūsų kepenims? Tikrai taip! Du kavos puodeliai per dieną net iki 43 proc. gali sumažinti tikimybę išsivystyti kepenų cirozei.

Kava gerina širdies sveikatą

Kavos vartojimas gali teigiamai veikti širdies sveikatą ir mažinti širdies ligų riziką. Puodelis kavos kelia kraujospūdį bei didina širdies susitraukimų dažnį? Tiesa, tačiau šis efektas jaučiamas tik trumpalaikėje perspektyvoje. Ilguoju laikotarpiu kava veikia atvirkščiai - ji gali sumažinti kraujospūdį bei išplėsti kraujagysles.

Kava mažina inkstų akmenų susidarymo riziką

Kava gali padėti sumažinti inkstų akmenų susidarymo riziką, nes kofeinas padeda greičiau pašalinti perteklius kalcio iš organizmo.

Kava naudojama kosmetikoje

Kava taip pat naudojama kosmetikoje dėl savo priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Kavos kaukės gali pagerinti odos tonusą ir mažinti celiulitą.

Kava gali prailginti gyvenimo trukmę

Kava gali padėti prailginti gyvenimo trukmę! Tai rodo net 13 metų vykęs tyrimas, kurio metu nustatyta, jog išgeriant iki 5 kavos puodelių per dieną gyvenimo trukmė gali pailgėti iki 12 proc. vyrams bei net iki 16 proc. moterims. Šį faktą lemia visos anksčiau minėtos kavos naudos sveikatai.

Taip, kapsuliniai kavos aparatai išlaiko kavos naudingas savybes, nes kavos kapsulės užtikrina, kad kava būtų uždaroma šviežia, todėl jos antioksidantai ir kiti vertingi komponentai, kaip kofeinas, lieka nepažeisti. Norint patirti daugiau kavos naudų, svarbu rinktis kokybišką kavą ir geras kavos pupeles.

Kavos žala

• Priklausomybė nuo kofeino.
• Pakilęs cholesterolis.
• Padidėjęs kraujospūdis. Kofeinas gali laikinai padidinti kraujospūdį.
• Virškinimo problemos. Kava gali dirginti skrandį ir padidinti rūgštingumą.
• Nerimas ir miego sutrikimai. Dėl stipraus stimuliuojančio poveikio kofeinas gali padidinti nerimą ir sutrikdyti miegą, ypač jei kava geriama vėliau vakare.

Nors kava turi galybę naudų, tačiau, kaip ir kiekvienas produktas, ji turi būti vartojama su saiku. Pernelyg didelis kavos suvartojimas gali iššaukti nemigą, širdies ritmo disbalansą, migreną bei virškinimo sutrikimus. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja dienos metu apsiriboti 2-3 kavos puodeliais, o paskutinįjį kavos puodelį siūlo išgerti likus ne mažiau kaip 8-10 val. Taip pat būtina atsiminti, jog visi esame skirtingi - vienam 3 puodeliai kavos gali būti ideali dienos norma, kitam - ženkliai per didelė dozė.

Žaliosios arbatos nauda

Apie žalios arbatos naudą sveikatai kalbama jau šimtmečius. Kinijoje ir Indijoje žalioji arbata buvo naudojama tradicinei medicinai - kontroliuoti kraujavimą, virškinimo sutrikimams palengvinti ir reguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau ir šiais laikais žalioji arbata plačiai vartojama dėl savo naudingų savybių, kadangi savo sudėtyje turi antioksidantų ir naudingų polifenolių. Be to, žalioji arbata taip pat gali sumažinti vėžio riziką, kadangi polifenoliai apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės ir neleidžia vystytis kenksmingoms ląstelėms. O antioksidantai slopina oksidacinius procesus.

Geriausiose žaliosios arbatos rūšyse yra apie daugybė naudingų medžiagų, tarp kurių yra magnis, fluoras, jodas, natris, fosforas, kalis ir daugelis kitų, taip pat vitaminų P, C ir B grupės. Ši arbata ypač naudinga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Joje esantis taninas plečia kraujagysles, aktyvina deguonies apykaitą, stimuliuoja inkstų veiklą, stiprina širdį bei padeda šalinti toksinus iš organizmo. Fenolis taip pat skatina gerą kraujagyslių pralaidumą.

• Priešuždegiminis poveikis.
• Žalioji arbata padeda palaikyti imuninę sistemą bei gali būti veiksminga priešlaikinio senėjimo prevencijai. Katechinai esantys žaliojoje arbatoje neleidžia laisviesiems radikalams pažeisti ląstelių.
• Gerina koncentraciją, našumą, atmintį. Tonizuojantis žaliosios arbatos poveikis padeda išvengti mieguistumo ir apatijos.
• Žalioji arbata pakelia nuotaiką, mažina stresą.
• Padeda išvalyti organizmą nuo toksinų.
• Gali padėti numesti svorio. Žalioji arbata gali padėti numesti svorio, jei derinama su tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu.
• Katechinai esantys žaliojoje arbatoje gerina pažinimo funkcijas, apsaugodami smegenų neuronus nuo sunaikinimo. Tai gali padėti išvengti Parkinsono ir Alzheimerio sindromų išsivystymo.
• Pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
• Naudinga sergant odos ligomis.
• Ši arbata taip pat gali būti naudinga burnos ertmės sveikatos palaikymui. Ji padeda išsaugoti dantų emalį bei kovoja su blogu burnos kvapu.

Žaliosios arbatos sveikatą gerinantis poveikis ypač ryškus vyresniame amžiuje, kai žmogus pradeda priaugti svorio. Antsvoris didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir piktybinių navikų riziką, o taninai ir kiti arbatos sudėtyje esantys komponentai yra gera šių ligų profilaktikos priemonė. Pavyzdžiui, Vidurinėje Azijoje žmonės nuo seno geria žaliąją arbatą su kaloringu maistu, kad nejaustų sunkumo skrandyje. O be to, žaliosios arbatos dėka sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės.

Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas stimuliuoja, skatina energiją ir sumažina mieguistumą. Tad žalioji arbata puikiai tinka gerti ryte. Galite ryte išgerti puodelį žaliosios arbatos kaip kavos pakaitalą, kad gautumėte energijos.

Kaip išsirinkti ir paruošti žaliąją arbatą:

• Naudokite minkštą geriamąjį vandenį.
• Negerkite atvėsusios, pasidengusios plėvele arbatos.
• Arbatos lapeliai turi būti vienodos, sodrios žalios spalvos. Priešingu atveju galime kalbėti apie žemos kokybės žaliavas.
• Arbatoje neturi būti dulkių, atliekų ir šakų.
• Birią žaliąją arbatą reikia pirkti šviežią. Jei lapai laikomi per ilgai, jie gali prarasti skonį ir aromatą. Pasirinkite arbatą, kurios surinkimo data yra ne ilgesnė nei šeši mėnesiai.
• Arbatą laikykite sandariuose stikliniuose ar keraminiuose induose, nes ji greitai sugeria kvapus ir gali prarasti aromatą.

Žaliosios arbatos žala

Bet koks teigiamas poveikis gali virsti žala, jei nesilaikoma rekomendacijų. Žmonės, sergantys šlapimo sistemos ir virškinimo trakto ligomis, žaliąją arbatą turėtų vartoti labai atsargiai. Žalioji arbata taip pat gali būti nerekomenduojama vartojant tam tikrus vaistus ir papildus. Visada laikykitės instrukcijų ir pasitarkite su gydytoju. Jei turite aukštą kraujospūdį ar turite miego sutrikimų, žaliąją arbatą vartoti turėtumėte labai atsargiai.

Juodosios arbatos nauda

Ar juodoji arbata su citrina arba šlakeliu pieno yra neatsiejama jūsų pusryčių dalis? Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.

• Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį. Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.
• Juodoji arbata turi antioksidacinių savybių. Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką. Ir nors antioksidantų yra daugelyje papildų, visgi geriausiai pasisavinami gaunami su maistu bei gėrimais.
• Gali sumažinti blogojo MTL cholesterolio kiekį. Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc..
• Gali pagerinti žarnyno veiklą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.
• Gali padėti sumažinti kraujospūdį. Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.

Juodosios arbatos žala

Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

Kava ar arbata: palyginimas

Ar tiesa, kad arbata turi mažiau kofeino? Į šį klausimą sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes galutinį kofeino kiekį daugiausiai lemia paruošimo būdas ir laikas. Tačiau kortos apsiverčia ekstrakcijos metu, kai karštas vanduo „ištraukia“ kofeiną į išorę. Kadangi kava yra malta, ji gauna daugiau sąlyčio su vandeniu, o pats gėrimas paprasčiausiai tampa labiau koncentruotas.

Arbatoje esantis kofeinas yra kitoks nei kavoje? Pradėkime nuo to, kad arbata nelygu arbatai. Juodosios arbatos įprastai turi beveik dvigubai daugiau kofeino nei žaliosios. Tai aktualu ir kavoms - robusta yra beveik 1/3 stipresnė nei jos populiarioji pusseserė arabika, o tirpi kava visada yra šiek tiek silpnesnė nei malta. Bet ir šiuo atveju, svarbų vaidmenį atlieka gaminimo, ekstrakcijos laikas ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, palikus arbatžolės pusvalandžiui, gausite kavos lygio energijos dozę. Kuo karštesnį vandenį naudosite - tuo jis geriau pasisavins kofeiną, bet paveiks ir gėrimo skonį.

Reikėtų turėti omenyje ir skirtingą kofeino poveikį mūsų organizmui. Tarkime, espreso kava mus tonizuoja greitai, nes yra labai koncentruota. Jos poveikį pajuntame staigiai ir intensyviai, tačiau jis taip pat greitai mus apleidžia. Arbatoje esantis kofeinas išsiskiria lėčiau ir palaipsniui, todėl jos efektas yra švelnesnis, bet išlieka ilgiau. Panašų poveikį turi ir kai kurios filtrinės kavos, kaip chemex ar V60 metodu gaminami gėrimai. Tačiau kofeino kiekis jose vis tiek gerokai viršija arbatą, tad ir perdozavimo galimybė išlieka didesnė. Nepamirškite, kad sveikam suaugusiam žmogui nevertėtų viršyti 400 mg paros dozės.

Antioksidantų kiekis

Arbata garsėja kaip didysis antioksidantų klodas, o ypatingai daug dėmesio šiame kontekste susilaukia žalioji arbata. Tačiau atsakymas į klausimą, ar kava jai nusileidžia, yra toks pats nevienareikšmis, kaip ir kofeino atveju.

Pradėkim nuo to, kad pats kofeinas yra galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais. O jo, kaip žinia, kavoje yra gerokai daugiau. Tačiau visada reikia įvertinti jo poveikį savo organizmui, kad žala nenusvertų potencialios naudos.

Arbata yra turtinga polifenolių - tai gana ypatinga antioksidantų rūšis, prevenciškai veikianti prieš daugumą vėžio formų ir širdies ligų. Kavoje gausu chlorogeninės rūgšties, mažinančios uždegiminius procesus ir didinančios atsparumą prieš degeneracines nervų sistemos ligas.

Turėkite omenyje, jog didelę reikšmę antioksidantų kiekiui turi terminis žaliavos apdorojimas. Kaip žinia, tiek arbatžolės, tiek kavos pupelės yra veikiamos karščiu. Visgi, kava dažnai skrudinama tamsiai, tad ir rizika prarasti naudingas medžiagas didėja.

Kavos ir arbatos palyginimas pagal poveikį organizmui:

• Tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį.
• Tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme.
• Abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį.
• Tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.
• Žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį. Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

Visgi, kuri arbata yra naudingesnė mūsų organizmui? Tiek juodojo, tiek ir žalioji arbata pasižymi labai panašiomis savybėmis. Kaip bebūtų, abiejų rūšių arbatos ruošiamos iš to paties augalo, skiriasi tik apdirbimo procesas - juodoji arbata yra fermentuota, žalioji - ne. Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tuo metu gaminant juodąją arbatą, fermentacijos proceso metu polifenoliai oksiduojasi į pigmentus ir gali prarasti antioksidacinį poveikį. Ko gero, tai vienintelis faktas, leidžiantis žaliajai arbatai nedidele persvara iškovoti naudingesnės arbatos titulą.

Apibendrinimas

Be jokios abejonės, žalioji arbata turi daug privalumų. Tačiau pagrindinis yra tas, kad joje yra daug antioksidantų, kurie gali padėti išvengti arba atstatyti tam tikrus ląstelių pažeidimus ir palaikyti bendrą jūsų sveikatą. Tad žalioji arbata yra tikrai verta dėmesio ir ją galite įtraukti į savo kasdienį racioną. Jūsų sveikatai gali būti naudinga išgerti 1 - 3 puodelius žaliosios arbatos per dieną.

Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų įrodė, kad abiejų rūšių arbatų teigiamas poveikis sveikatai neabejotinas.

---