Draudimas valgyti kiaulieną yra paplitęs reiškinys, turintis gilias šaknis įvairiose religijose ir kultūrose. Iš tikrųjų, šią religinę tradiciją supa ir daugybė mitų. Prieš Islamo religiją nusiteikę žmonės dažnai mano, kad musulmonai bijo kiaulienos, negali prie jos net prisiliesti. Aišku, viskas yra kiek kitaip. Islamas nedraudžia valgyti kiaulienos, kuomet gresia badas, musulmonai kiaulės mėsos nebijo ir gali ją liesti.
Religiniai Draudimai ir Jų Kilmė
Korane teigiama, kad musulmonai negali valgyti kiaulienos, kraujo, plėšrūnų nugalabytų gyvūnų (nebent jie aptinkami dar gyvi), kitoms religijoms paaukotų gyvūnų ir tų, kurie buvo paskersti ne pagal taisykles. Visiems girdėtas paaiškinimas - jie laiko šią mėsą nešvaria. Kiauliena yra laikoma nešvaria mėsa. Islamo išpažinėjai mano, kad taip yra dėl šioje mėsoje besiveisiančių bakterijų, ligų sukėlėjų, didelio riebalų kiekio ir kitų priežasčių.
Apie kiaulieną kalbama ir Biblijoje, ne kartą paminint, kad tai - nešvari mėsa. Aišku, priežasčių ją liesti ne tiek ir daug, kai kiaulienos nesiruošiama valgyti. Dabar manoma, kad taip buvo dėl karšto teritorijos, kurioje gimė šios religijos, klimato. Nesant gerų maisto laikymo ir apdorojimo sąlygų, mėsą iš tikrųjų puolė vabzdžiai ir bakterijos.
Žydai nevalgo kiaulienos, nes tai draudžiama pagal kašruto taisykles - žydų mitybos įstatymus, aprašytus Toros (Senojo Testamento) įsakymuose. Pagal šiuos įstatymus, tam tikri gyvūnai laikomi „švariais“ ir tinkamais valgymui, o kiti - „nešvariais“ ir draudžiami.
Kašruto Taisyklės
Kašruto taisyklės yra žydų maisto įstatymų visuma, kuri apibrėžia, kokius maisto produktus žydai gali valgyti ir kaip jie turi būti paruošti. Šios taisyklės yra labai svarbios ortodoksiniams ir tradiciniams žydams, kurie griežtai laikosi religinių įsakymų. Be kiaulienos, draudžiama valgyti ir kitus gyvūnus, kurie neatitinka kašruto reikalavimų, taip pat sumaišyti mėsą su pieno produktais.
Draudimo priežastys
Patys musulmonai taip pat pastebi, kad kiaulės ir šernai dažnai beveik neturi kaklo (turi, tačiau jį dengia storas riebalų sluoksnis), todėl šiuos gyvūnus tinkamai paskersti yra labai sunku. Galiausiai, kiaulės ėda beveik viską. Kai jaučiai ir karvės vaikštinėja rupšnodami žolę, kiaulės ėda žmonių šiukšles, supuvusias daržoves, mėsą - viską, kas tik papuola į jų akiratį.
Šiais laikais mes kiaulieną valgome apie tai nesusimąstydami ir, jei viską darome saikingai, gyvenimo kokybe tikrai nesiskundžiame. Gali būti, kad kadaise gendančios kiaulienos valgymas kėlė problemų tuose kraštuose, todėl toks draudimas ir pradėtas taikyti.
Žinoma, ne viskas taip paprasta, nes draudimai dažnai turi ir kitų priežasčių, susijusių su ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais faktoriais.
Ekonominės ir Aplinkosauginės Priežastys
Viduramžių žydų mokslininkas Maimonidas manė, kad kiauliena yra švari mėsa, bet patys gyvuliai - ne, todėl juos laikyti namuose nepatartina. Jie gali sujaukti ir sugriauti namus. Šiuolaikinis amerikiečių antropologas Marvinas K. Harrisas taip pat plėtojo šią teoriją. Jis pažymėjo, kad auginant kiaules reikia pavėsio, vandens ir daug įvairaus maisto. Viduriniuose Rytuose tokių sąlygų nėra visur, todėl kiaulienos draudimas grindžiamas aplinkos apsaugos ir ekonominiais tikslais.
Maisto tabu
Paaiškėjo, kad maistui naudojama daugiau kaip 1 700 rūšių vabzdžių ir tai vyksta net 113 pasaulio valstybių. Tai proga pakalbėti apie maisto tabu, kurie dažniausiai turi religines ar sociokultūrines šaknis. Žiurkė mūsų kultūroje laikoma purvinu gyvūnu, nes minta atliekomis, mėgsta nešvarius užkampius ir atliekų sankaupas, todėl kronikose ir literatūroje aprašoma, kad žiurkiena vartota nebent kraštutiniu bado atveju. Tuo metu Afrikos gyventojai mielai medžioja ir valgo milžiniškas laukines žiurkes.
Iš žemės ploto, galinčio išmaitinti kelis žmonės augaliniu maistu, galima gauti pašaro vos vienam galvijui, kurio mėsos pakaks kur kas mažesniam žmonių skaičiui.
Krikščionybė ir Mėsa
Šventajame Rašte esama nurodymų, kad „mėsą gali valgyti“ (Įst 12, 27), taip pat nuorodų, kokią mėsą izraeliečiui valgyti dera, o kokios - ne. Taigi, jei pridursime, kad kitame laiške Paulius sakė: „Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami“ (1 Kor 10, 25), taps dar akivaizdžiau, jog apaštalas nebuvo nusistatęs prieš mėsos, kaip tokios, valgymą. Apaštalo Pauliaus požiūriu, jokio skirtumo, ką žmogus valgys, - mėsą ar daržoves.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apaštalui Pauliui svarbus klausimas, susijęs su maistu, buvo stabams paaukoto maisto valgymas. Tačiau čia taip pat su ypatingais tabu nesusiduriame.
Arabų virtuvė ir draudimai
Svetima, tolima, todėl mistifikuotai egzotiška lietuviams yra ir arabų virtuvė. Joje gausu religinių draudimų, tačiau, kita vertus, joje taip pat gausu įmantrių patiekalų. Dauguma apribojimų ir draudimų yra susiję su gyvuliniu maistu, tačiau tai toli gražu ne viskas. Islamiškoji teisė draudžia valgyti plėšrūnų mėsą, dvėselieną, žvėries sudraskyto gyvulio mėsą, kraują. Be to, gyvatės ir pelekų neturinčios žuvys taip pat “netinka” maistui. Tai, ką judaistai vadina košeriniu maistu, musulmonai vadina chalal (arab. leidžiamas, sankcionuojamas, teisingas).