pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Atsisakius mėsos poveikis sveikatai

Dauguma žmonių mėgsta valgyti mėsą. Kai vargingiau gyvenantys pradeda uždirbti daugiau pinigų, jie beveik neabejotinai ima pirkti ir daugiau mėsos. Žmonių skaičiui, o kartu su juo ir mėsos suvartojimui pasaulyje augant, klimato kaitos, taršos ir žemės išnaudojimo pasekmės gali būti katastrofiškos. Gal visuotinis vegetarizmas ar veganizmas padėtų to išvengti? Tačiau automatiškai kyla klausimas: kokios būtų tokio masinio mėsos atsisakymo pasekmės?

Vegetarizmas ir klimato kaita

Įsivaizduokime, jog staiga visi pasaulio gyventojai savanoriškai nustoja valgyti mėsą. Viena tyrėjų komanda atliko skaičiavimus, ką tokie mūsų dietos pokyčiai reikštų planetai. Nyderlandų Aplinkos įvertinimo agentūros mokslininkai paskaičiavo, kaip pakistų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas esant trims skirtingiems scenarijams: žmonija vartoja mažiau mėsos nei dabar, išvis nevalgo mėsos arba nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų. Tyrėjų komanda nustatė, jog iki 2050 m. visuotinis veganizmas leistų 17 proc. sumažinti iš žemės ūkio kylančias anglies dvideginio išlakas, 24 proc. sumažinti metano ir 21 proc. sumažinti diazoto oksido išmetimus į aplinką.

Dar daugiau, olandų mokslininkai nustatė, jog pasaulinis veganizmas arba vegetarizmas leistų tokių rezultatų pasiekti pigiau nei kiti šiuo metu siūlomi problemos sprendimo būdai, dažniausiai susiję su energija, pavyzdžiui, efektyvumo skatinimas, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ar išmetamo CO2 apmokestinimas. Visiškas mėsos atsisakymas gal ir nelaimėtų kovos su klimato kaita, bet neabejotinai reikšmingai prie to prisidėtų.

Neigiamas poveikis ekonomikai

Tiesa, olandų tyrėjai nebandė atsakyti į klausimą, kas dar nutiktų, jeigu žmonija atsisakytų mėsos. Kokios būtų tokio žingsnio socialinės ir ekonominės pasekmės arba poveikis žmonių sveikatai? Jeigu visi pasaulio gyventojai staiga pavirstų vegetarais arba veganais, tikėtina, jog poveikis pasaulio ekonomikai būtų didžiulis.

Jungtinių Tautų 2006 m. ataskaitos duomenimis, gyvulininkystė sudaro apie 1,4 proc. pasaulio BVP, šiame sektoriuje dirba apie 1,3 mlrd. pasaulio gyventojų, iš jų 987 mln. gyvena skurdžiai. Jeigu per vieną naktį dingtų mėsos paklausa, išnyktų ir visos šių žmonių darbo vietos. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, didieji ūkininkai auginantys gyvulių pašarui skirtus kukurūzus, galėtų nesunkiai persiorientuoti į žemdirbystės produkciją. Kitiems, pavyzdžiui, daugybei Afrikos ir Azijos gyventojų, taip nepasisektų.

Pasaulio ekonomikai prisitaikant prie pasikeitusių poreikių ir staigaus mėsos rinkos žlugimo, tikėtina, jog kiltų neramumai ir didelės pasaulio gyventojų dalies gyvenimo sąlygos dar suprastėtų.

Žemės plotai ir ligų pavojus

Kita svarbi pasaulinio vegetarizmo pasekmė - didžiulių žemės plotų atsilaisvinimas. Šiuo metu galvijų ganyklos užima neįtikėtinus 26 proc. pasaulio sausumos, nepadengtos ledu, ploto. Olandų mokslininkai paskaičiavo, jog perėjus prie vegetarizmo atsilaisvintų apie 2,7 mlrd. hektarų ganyklų ir dar 100 mln. hektarų laukų, kuriuose šiuo metu auginami pašarai galvijams.

Žinoma, ne visa ši žemė yra tinkama gyventi žmonėms, bet tikėtina, jog atsiradus tiek naujų laisvų teritorijų, žemės kaina smarkiai atpigtų. Galiausiai, atsisakius mėsos smarkiai sumažėtų antibiotikams atsparių infekcijų proveržio rizika. Dabar intensyvus antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje siekiant paspartinti galvijų augimą ir apsaugoti juos nuo ligų labiausiai prisideda prie visų antibiotikų, įskaitant ir naudojamus žmonėms gydyti, veiksmingumo mažėjimo.

Žinoma, per dažnas antibiotikų skyrimas gydyti ligoms, kurioms antibiotikai nėra būtini, taip pat prisideda prie šios problemos, bet visų pramoninių fermų uždarymas (jose ir išsivysto daugelis antibiotikams atsparių bakterijų) leistų rimtas ligas ir toliau sėkmingai gydyti antibiotikais.

Palaipsnis perėjimas

Mažai tikėtina, jog visa žmonija ims ir per naktį atsisakys mėsos, tuo labiau panašu, kad tokio žingsnio pasekmės būtų liūdnos. Kita vertus, nemažinant mėsos vartojimo ir tokiu būdu prisidedant prie klimato šiltėjimo, laukia dar tamsesnė ateitis: dažnėjantys ir stiprėjantys pavojingi meteorologiniai reiškiniai, tarptautiniai konfliktai, didėjanti atskirtis tarp pasaulio turtingųjų ir vargšų.

Akivaizdu, jog mes visi netapsime vegetarais, bet dauguma mūsų gali nustoti remti pramoninę gyvulininkystę - labiausiai taršų ir žmonių sveikatai pavojingą žemės ūkio sektorių. Galime valgyti mažiau mėsos, ypač pagamintos iš metano dujas gausiai išskiriančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų ir kitų). Tačiau jei naktinė mitybos revoliucija iš įprasto maitinimosi į vegetarizmą turėtų itin neigiamų pasekmių, nereiškia, kad nereikia palaipsniui mažinti suvartojamos mėsos kiekį.

Tai daryti primyginai rekomenduoja, nes prognozės skelbia, kad žmonių skaičius 2050-aisiais pasieks 9 mlrd. - tad mums reikės vienaip ar kitaip atsiimti dalį žemės iš karvių.

Mėsos įtaka vėžio rizikai

Vis daugiau tyrimų, įrodančių ryšį tarp mėsos valgymo ir vėžio rizikos. Daug tyrimų atskleidė, kad valgant daug raudonos ar apdorotos (perdirbtos) mėsos didėja storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Pavyzdžiui, 21 proc. storosios žarnos piktybinių navikų Jungtinėje Karalystėje yra siejama su raudonos ir apdorotos mėsos valgymu. Valgant 100-120 g raudonos mėsos per dieną, rizika padidėja net 30 proc. Įvairių tyrimų duomenimis, apdorotos mėsos vartojimas, valgant jos 25-50 g per dieną, riziką susirgti padidina 10- 50 proc. (50 g yra apytiksliai viena dešrelė).

Kai kurie tyrimai nurodo, kad raudonos mėsos valgymo dažnumas (t. y. raudonos mėsos valgymas dažniau nei vieną kartą per dieną) yra labiau susijęs su vėžio rizika nei suvalgomas kiekis“, - pasakojo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro mokslininkė dr. Rūta Everatt.

Raudona mėsa vadinama visa šviežia, malta, šaldyta jautiena, kiauliena ir aviena. Perdirbta mėsa apima rūkytus mėsos produktus (rūkytas kumpis, šoninė, dešros ir dešrelės) bei virtas dešras, dešreles, paštetus, mėsos konservus ir kt. Mokslinininkė šį mitą paneigia: aviena, kaip ir jautiena ar kiauliena, priskiriama raudonai mėsai, taigi jos įtaka vėžio atsiradimui taip pat tokia pati.

„Tiesa, kaip veikia vėžio riziką atskirai aviena, duomenų neradau, gal dėl to, kad tokie tyrimai beveik neįmanomi. Juk žmonės paprastai valgo ne vien avieną“, - teigė pašnekovė.

Hemas gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ar paskatinti žarnyne esančias bakterijas gaminti kenksmingas chemines medžiagas, kurios didina vėžio atsiradimo riziką. Beveik visoje raudonoje ar apdorotoje mėsoje yra didesnis kiekis hemo nei baltoje mėsoje. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl raudona mėsa didina vėžio riziką, o balta mėsa - ne“, - aiškino pašnekovė.

Perdirbti mėsos gaminiai

Pasak jos, perdirbtai mėsai konservuoti dažnai naudojamos cheminės medžiagos, vadinamos nitratais ir nitritais (pavyzdžiui, E250) . Žarnyne nitritai paverčiami vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis N-nitrozojunginiais. Būtent dėl to, kaip parodė daugelis tyrimų,perdirbta mėsa labiau didina vėžio riziką nei šviežia raudona mėsa.

Paklausta, ar egzistuoja rekomendacijos, koks raudonos mėsos kiekis dar galėtų būti saugus, R. Everatt pabrėžė, kad turimos mokslinės žinios dar nėra pakankamos, todėl vieningų rekomendacijų dėl mėsos vartojimo nėra.

„Tačiau yra žinoma, kad mityba, kurioje yra nedaug raudonos ir perdirbtos mėsos, yra sveikesnė ir susijusi su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Siekiant ją sumažinti, svarbūs ir kiti veiksniai: pakankamas įvairių vaisių ir daržovių vartojimas (bent 5 kartus per dieną), gyvulinių riebalų ribojimas maiste, nerūkymas, alkoholio ribojimas, fizinis aktyvumas ir kt.“, - teigė mokslininkė.

Storosios žarnos vėžys sėkmingai įsitvirtina tarp labiausiai paplitusių vėžio formų. Lietuvoje pagal paplitimą jis užima antrą-trečią vietą. Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet nusineša apie tūkstantį gyvybių, dar per 1,5 tūkst. registruojama naujų susirgimo atvejų. Jei ši liga diagnozuojama anksti, ji visiškai išgydoma. Deja, I-II stadija Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 proc. pacientų, todėl vos pusė sergančiųjų žarnyno vėžiu gali planuoti gyvenimą penkeriems metams į priekį.

Baltymų kiekis ir vėžio rizika

Vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, medikas Colinas Campbellas, prieš metus viešėdamas Lietuvoje pristatė tyrimus, kurie, kaip jis pats prisipažino, šokiravo jį patį. Pasak jo, šie tyrimai mitybos srityje įrodo, kad visi gyvuliniai baltymai (taip pat ir baltos mėsos) užsuka vėžio vystymosi mechanizmą net tiems žmonėms, kurie neturi didelio polinkio juo sirgti.

„Turėjome projektą, kurio metu stengėmės kuo geriau pamaitinti vaikus, ypač skurdžiose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Filipinuose. Buvo manoma, kad vaikai negauna pakankamai kalorijų, o taip yra todėl, kad jie negauna pakankamai baltymų. Tačiau dirbdamas Filipinuose pastebėjau netikėtų dalykų. Pasirodė, kad turtingesnių šeimų, kurios galėdavo sau leisti nusipirkti mėsos, vaikai buvo linkę dažniau sirgti vėžiu nei kilę iš neturtingų, mėsos nevalgančių šeimų. Vėliau atlikome tyrimą Indijoje ir išsiaiškinome, kad galvijai taip pat dažniau linkę sirgti vėžinėmis ligomis, šiuo atveju - kepenų vėžiu, jeigu jų pašaruose didesnis kiekis baltymų. 5 proc. baltymų pašaruose dar nedidino vėžio rizikos, tačiau jei baltymai sudarė 20 proc., poveikis buvo akivaizdus. Buvo nustatyta, kad polinkis į vėžį padidėja jau per pirmąsias 12 savaičių nuo baltyminės mitybos pradžios. Vos tik baltymų pašaruose sumažėdavo, vėžio vystymosi mechanizmas sustodavo“, - pasakojo C. Campbellas.

Nors vėžys didele dalimi laikomas genetine liga, pasak C. Campbello, tyrimai rodo, kad viskas priklauso ne nuo to, su kokiais genais gimstame, bet kokį poveikį jie mums turi vėliau. Genų pasireiškimą galime kontroliuoti per mitybą, kuri yra daug svarbesnė nei manoma.

Mokslininkas taip pat aiškinosi, koks gyvulinių baltymų kiekis dar yra saugus mūsų organizmui. Pasak jo, vėžio mechanizmas neužsisuka, jei gyvuliniai baltymai mitybos racione sudaro ne daugiau kaip 10 proc. Pasak jo, baltymai mums reikalingi, bet mes jų vartojame per daug. Mūsų įprastoje mityboje baltymai sudaro net 11-25 proc. Jei jie visi gyvuliniai, mūsų organizmas atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Rekomenduojamas baltymų kiekis - apie 8-10 proc.

Fitoterapeuto nuomonė

Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė visiškai sutinka su mokslininku. Pasak jos, mėsa kaip maistas nebent tinkama jaunimui, kuris juda labai daug. Pati moteris mėsos nevalgo jau 30 metų ir teigia dėl to esanti sveika.

„Aš pati kas rytą suvalgau du šaukštus maltų sėklų, užpiltų puse stiklinės vandens. Tai gali būti moliūgai, saulėgrąžos, sezamas, linai, kanapės, aguonos. Tuose dviejuose šaukštuose gauni dvi normas geležies ir 100 skirtingų mikroelementų, ko nėra jokiame kitame maiste, ypač mėsoje“, - sakė K. Vaištarienė.

Tačiau su vėžiu sergančiais pacientais dirbantis fitoterapeutas Juozas Ruolia ne toks kategoriškas mėsos atžvilgiu. Pasak jo, didžiausia bėda, kad mėsos mes gerai nesukramtome, o į žarnyną nukeliavus neapvirškintiems mėsos gabalams, viršenybę ima puvimo bakterijos.

GRYNAS.lt ne kartą rašė apie vegetarus, veganus bei kitus mėsos ar apskritai gyvulinės kilmės produktų nevalgančius žmones. Šios dietos visuomenėje yra vertinamos įvairiai, bet jų naudą aplinkai nuginčyti būtų sunku. Kaip portale slate.com rašo maisto rubrikų redaktorė L. V. Anderson, mėsos pramonė yra viena iš labiausiai prie klimato kaitos prisidedančių industrijų - mėsos gamintojai tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie 14,5 proc. visų pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o mėsos pramonė kasmet vis auga.

Pasaulinio veganizmo poveikio aplinkai prognozės 2050 m.

Šiltnamio dujos Sumažėjimas
Anglies dvideginis (iš žemės ūkio) 17%
Metanas 24%
Diazoto oksidas 21%