Organizatoriai renginio, kupino skonių ir muzikos garsų, kelia sau tikslą kuo plačiau paskleisti žinią apie tradicinės šalies virtuvės gamintojus bei gaminius, kuriais galime didžiuotis.
Kaip sako „Tikro skonio dienas“ organizuojančio „Skrajojančio teatro“ kūrybinių projektų direktorių Juozas Pocius, ši šventė bus puiki galimybė lietuviams prisiminti, kokia turtinga yra tradicinė jų virtuvė, artėjant valstybės šimtmečio šventei.
„Tikro skonio dienos“ programa
„Per tris dienas supažindinsime lankytojus su lietuviams nuo seno artimiausiais gaminiais ir jų gamybos ypatumais. Renginio svečiai turės progą įsitikinti, kokia didelė yra lietuviškų duonos, sūrio ir medaus gaminių receptūrų įvairovė, įvertinti jų skonio ypatybes bei aukščiausią kokybę.
Džiaugiamės į šią šventę subūrę ir didžiausius, ir mažiausius duonkepius, sūrininkus ir bitininkus iš visos Lietuvos - Vilniaus, Palangos, Kartenos, Joniškio, Rokiškio, Ukmergės ir kitų vietovių“, - pristatydamas renginio programą sakė J. Pocius.
Išskirtinė premjera
„Tikro skonio dienų“ svečių lauks ir išskirtinė premjera.
Šventėje pirmą kartą šalies istorijoje bus pristatyta originali lietuviška oratorija „Rugių medus“, sukurta vieno žinomiausių jaunosios kompozitorių kartos atstovų Lino Balto.
„Šios oratorijos kūrimas man buvo sudėtingas, bet malonus iššūkis. Mūsų tautines tradicijas bei folklorą aš matau kaip neatsiejamą dalį viso pasaulio kultūrų kontekste, todėl oratorijoje „Rugių medus“ skambės ne tik tautiški motyvai, bet ir Australijos, Afrikos, Lotynų Amerikos bei Azijos tautų ritmai ir melodijos“, - sako kompozitorius.
Oratoriją atliks kamerinis orkestras „Modus“, diriguojamas jo įkūrėjo bei vadovo Roberto Bliškevičiaus, bei Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, vadovaujamas Kęstučio Jakeliūno.
Pirmąją renginio dieną simboliniu šventės atidarymo akcentu taps bendrovės „Vilniaus duonos“ iniciatyvos „Lietuvoje užauginta duona“ pristatymas ir manifesto pasirašymas.
Duonos, sūrio ir medaus šventė „Tikro skonio dienos“ vyks rugpjūčio 18-20 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Duonos svarba ir patarimai
Ji, pasak viešnios, gaminama pagal senąsias, iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, todėl duonos iš Dzūkijos širdies delne esą lengvai nesuspausi. "Su Alytaus duona užaugo ne viena mūsų krašto karta, - posakį, esą dzūkų mergų nuogumą dangsto grybai ir uogos, papildė viena pirmųjų šventės dalyvių, nuo 1953-iųjų savo istoriją rašančios "Alytaus duonos" vadovė Lina Černienė.
"Neretai žmonės mūsų duonos veža lauktuvių į užsienį. Pati vykdama į tolimesnę kelionę lagamino kampe įspraudžiu kepaliuką proginės , - patarimus, kaip ilgiau išlaikyti duonos šviežumą, žarstė pašnekovė. - Jokių plastikinių ar popierinių maišelių!
Atsisakykite batonų, saldžių bandelių, tačiau duonos, šiukštu, neišbraukite iš savo raciono. "Moteriški žurnalai, rašantys, kad ji - talijų priešas, labai klysta.
Geriau žiūrėkite, ką ant jos dedate, - kolegei iš Alytaus antrino "Vilniaus duonos" atstovė Snieguolė Edita Šoblinskienė. Kiekvieną dieną riekelę viso grūdo duonos suvalganti moteris tikino, kad jos pavyzdžiu turėtų pasekti kiekvienas, galvojantis apie savo sveikatą.
"Muziejaus lankytojų laukia turininga programa, kurioje - pirmoji lietuviška oratorija "Rugių medus" ir daugybė skonių", - šventės programa intrigavo "Skrajojančio teatro" kūrybinių projektų direktorius Juozas Pocius. Iki sekmadienio popietės vyksiančios šventės metu, į Rumšiškių miestelį užsukę smalsuoliai galės ne tik paklausyti, ką kužda gyvas raugas ar apsvaigti nuo šiltos duonos kvapo.