Šiame straipsnyje aptarsime karštų sumuštinių sudedamąsias dalis ir maistinę vertę. Taip pat pateiksime rekomendacijas, kaip maitintis po stomos operacijos ir kaip kontroliuoti cholesterolio kiekį.
Karštų sumuštinių sudedamosios dalys
Karštų sumuštinių sudedamosios dalys gali skirtis priklausomai nuo recepto. Pateiksime keletą pavyzdžių:
- Sumuštinis su vištiena: smulkintos viščiukų broilerių šlaunelių mėsa (30%), smulkinta viščiukų broilerių filė (20%), geriamasis vanduo, viščiukų broilerių odelės, fermentinis sūris (PIENAS, fermentai, valgomoji druska, kietiklis kalcio chloridas, dažiklis anatas), kečupo želė (vanduo, pomidorai, česnakai, cukrus, tirštiklis karageninas, drėgmę išlaikanti medžiaga glicerolis (yra GARSTYČIŲ),) valgomoji druska, vištienos baltymai, stabilizatoriai: dinatrio difosfatas, pentanatrio trifosfatas; antioksidantai: askorbo rūgštis, natrio eritorbatas, citrinų rūgštis; kvapiosios medžiagos, skonio ir aromato stiprikliai: mononatrio glutamatas, dinatrio 5′-ribonukleotidai: gliukozė, maltodekstrinai, konservantai: natrio nitritas, natrio acetatas; rūgštingumą reguliuojanti medžiaga vyno rūgštis (L(+)-), prieskonių ekstraktai, prieskoniai.
- Sumuštinis su virta dešra: vištiena (52%, kilmė - LT), viščiukų odelės, vanduo, SŪRIS: PIENAS, druska, raugai (iš PIENO), maisto fermentas; kečupo želė: vanduo, pomidorai, česnakai, cukrus, želatina, druska, aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidantas E330, kvapiosios medžiagos (sudėtyje yra GARSTYČIŲ), tirštiklis E407a, drėgmę išlaikanti medžiaga E422, prieskonio ekstraktas; druska, konservantai E250, E262, kvapiosios medžiagos, prieskoniai, stabilizatoriai E451, E450, antioksidantas E300, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E301.
- Sumuštinis su kiauliena: kiauliena, kiaulienos lašiniai, jautiena, druska, dekstrozė, prieskoniai, cukrus, antioksidantai: E300, E330, prieskonių ekstraktai, daržovių ekstraktai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E267, emulsiklis E450, dekstrozė, kvapiosios medžiagos, konservantas E250.
Maistinė vertė (100g)
Štai karšto sumuštinio su vištiena maistinė vertė:
| Maistinė medžiaga | Kiekis 100g |
|---|---|
| Energinė vertė | 824 kJ/ 197 kcal |
| Riebalai | 16 g |
| Iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių | 6,3 g |
| Angliavandeniai | 0,7 g |
| Iš kurių cukrų | 0,6 g |
| Baltymai | 13 g |
| Druska | 1,9 g |
Alergenai: Sudėtyje yra: pieno ir jo produktų (įskaitant laktozę), garstyčių ir jų produktų.
Mitybos rekomendacijos po stomos operacijos
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
- Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
- Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
- Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.
Cholesterolis ir jo poveikis organizmui
Cholesterolis - į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyvūniniame maiste, vidiniame arterijų sienelės sluoksnyje.
Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
- DTL (didelio tankio lipoproteinai) - “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.
- MTL (mažo tankio lipoproteinai) - “blogas” cholesterolis.
Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Su maistu gauname apie 1/3 medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio.
Žinodami, jog cholesterolis yra „gerasis“ ( DTL cholesterolis) ir „blogasis“ (MTL cholesterolis) turime suvokti, jog žalą daro „blogojo“ cholesterolio padidėjimas ir „gerojo“ sumažėjimas žmogaus kraujyje. Kai padidėja MTL („blogojo“) cholesterolio koncentracija cirkuliuojančiame kraujyje, jis gali pradėti lėtai kauptis ant vidinės arterijų sienelės ir kartu su kitomis struktūromis suformuoti plokšteles, kurios siaurina arterijų spindį ir mažina elastingumą - vystosi ATEROSKLEROZĖ, dėl kurios pažeidžiamos kraujagyslės krauju aprūpinančios širdį, smegenis, inkstus, apatinesgalūnes ir plonąsias žarnas.