Karštas oras turi įtakos širdies kraujagyslių sistemai. Kai karšta, išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, keičiasi kraujo spaudimas, gali sutrikti širdies ritmas, ne vienam sutinsta kojos.
Žmonės skirtingai reaguoja į karštį - vieniems kraujospūdis padidėja, kitiems atvirkščiai - sumažėja. Tad karštomis vasaros dienomis reikia itin atidžiai stebėti savo kraujospūdį.
Idealiausias širdžiai kraujospūdis - 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Susirūpinti ir į medikus kreiptis reikėtų tada, kai kelis kartus ne krūvio metu pamatavus kraujo spaudimą jis siekia 140/90 milimetrų.
Kaip ištverti karštį ir kokia jo įtaka širdžiai?
Specialistai pabrėžia, jog karštį ypač sunku pakelti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokių žmonių Lietuvoje - nemažai. Vos ne kas antras vyresnio amžiaus žmogus turi padidėjusį kraujo spaudimą, nemaža dalis serga koronarine ir kitomis širdies ligomis. Karštomis dienomis jiems kyla didesnė infarkto ar insulto rizika.
Karštį sunkiai pakelia ir sergantieji skydliaukės ligomis, taip pat vyresni antsvorio turintys žmonės. Jiems ištverti didesnę negu 28 laipsnių temperatūrą išties sunku.
Širdis papildomai apkraunama
Karštas oras turi tikrai nemažai įtakos širdies kraujagyslių sistemai. Kai karšta, išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, keičiasi kraujo spaudimas, gali sutrikti širdies ritmas, ne vienam sutinsta kojos.
Žmonės skirtingai reaguoja į karštį - vieniems kraujospūdis padidėja, kitiems atvirkščiai - sumažėja. Tad karštomis vasaros dienomis reikia itin atidžiai stebėti savo kraujospūdį.
Kraujospūdis gali sumažėti ilgai pastovėjus, pabuvus tvankioje patalpoje. Tada į galvos smegenis priteka mažiau kraujo, žmogus gali net nualpti. Dažniau tai nutinka staiga ištįsusiems paaugliams ar jaunuoliams, kurių kraujagyslių tonusas gana žemas. Tokiu atveju žmogų reikia paguldyti lygioje vietoje be pagalvės, vėsioje patalpoje bei pasirūpinti, kad jo kūno nespaustų drabužiai, jis galėtų laisvai kvėpuoti.
Perkaitus reikia pereiti į vėsią patalpą, išgerti vėsių skysčių, taip pat galima išgerti kavos arba stiprios arbatos.
Kasdien - daug skysčių
Tvyrant dideliam karščiui žmonės gausiau prakaituoja. O norint atkurti mineralinių druskų ir vandens kiekį, būtina gerti daug skysčių. Karštą vasaros dieną reikia nuolat gerti, net ir nejaučiant troškulio.
Normaliu oru kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti maždaug 1,5 litro skysčių. Tačiau kai kepina kaitri saulė, reikėtų gerti tiek, kiek ir išprakaituojama - mažiausiai du tris litrus skysčių.
Skysčių kiekį ypač privalo reguliuoti sergantieji ateroskleroze, žmonės po kraujagyslių šuntavimo operacijų, turintys ritmo sutrikimų. Neatkūrus vandens kiekio, tirštėja kraujas, padidėja krešumas, tad gali užsikimšti pažeistos kraujagyslės. O to pasekmė - insultas ar infarktas.
Geriausia gerti mineralinį vandenį. Jame gausu organizmui reikalingų druskų.
Dauguma žmonių mano, kad kava neigiamai veikia širdį. Tačiau įpratusiems gerti iki trijų puodelių kavos per dieną ji neturėtų pakenkti. Net atvirkščiai - padidins sumažėjusį kraujo spaudimą, tonusą.
Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai pagreitina ir taip dažną pulsą, dar labiau plečia kraujagysles, tad jų derėtų vengti.
Reikia vengti sunkaus maisto
Karščiausiu dienos metu - nuo 12 iki 16 valandos - reikia vengti eiti į lauką, darbus planuoti taip, kad jie būtų atliekami rytais ir vakarais. Kai karšta, reikėtų valgyti mažiau sunkiai virškinamų, riebių, sūrių patiekalų. Maisto racione turėtų pagausėti daržovių, vaisių ir pieno produktų, sumažėti mėsos.
Nors žuvis - naudingas ir sveikas produktas, karštomis dienomis ji greitai genda, todėl reikėtų saugotis apsinuodijimų.
Nereikėtų ir visiškai atsisakyti druskos. Ji mūsų organizmui taip pat reikalinga, ypač gausiai prakaituojant.
Karštu metu gali sportuoti tik itin sveiki žmonės.
Kaip maitintis vasarą, kad organizmas nejustų papildomos naštos?
Kokius maisto produktus, patiekalus ir gėrimus rinktis, kad karštis nebūtų toks sekinantis? „Just Lady“ pateikia penkis dietologo patarimus, kurie tikrai pravers vasaros metu.
- Kuo daugiau skysčių. Per karščius mūsų organizmas netenka daug skysčių. Todėl labai svarbu nuolat pildyti jų atsargas. Šiuo klausimu mums padės gaivieji gėrimai. Troškulį geriausiai malšina paprasčiausias vanduo arba šalta žalioji arbata be cukraus - kai lauke itin karšta, specialistai rekomenduoja kas 40-50 minučių išgerti maždaug 100-200 ml skysčių. Be to, nenuvertinkite sriubos - šaltibarščiai ar šalta pomidorų sriuba ne tik atgaivins, bet ir aprūpins skysčiais. Galioja vienintelis „ne“ - daug skysčių neturėtų gerti tie, kurie serga širdies ar kraujagyslių ligomis, hipertonija, nutukimu ir tiems, kurie turi problemų su inkstais.
- Kuo mažiau kaloringų patiekalų. Tvyrant karščiams, energijos sunaudojama 5 proc. mažiau, o tai reiškia, jog mums reikia ir mažiau kaloringo maisto. Pamirškime riebią mėsą, tortus, blynus - daugiau valgykime vaisių, daržovių ir pieno produktų. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog reikia visai atsisakyti riebalų. Štai kaip turėtų atrodyti karštai dienai skirtas maisto racionas: 28 proc. riebalų (2/3 jų turi sudaryti augalinės kilmės riebalai), 55 proc. baltymų (augaliniai ir gyvuliniai baltymai - po lygiai) ir 17 proc. angliavandenių.
- Keiskite mitybos režimą. Karštas oras - tikras išbandymas mūsų organizmui. Skundžiamės apetito stoka, o pavalgę jaučiame sunkumą. Norėdami padėti organizmui prisitaikyti prie karščio, anot specialistų, turėtume keisti mitybos režimą: valgyti vėsesniu paros metu. Pusryčiauti geriausia 6-7 val. ryto, pietauti - 11 -11.30 val., o vakarieniauti -18 val. Tiems, kas negali užmigti tuščiu skrandžiu, rekomenduojama užkąsti 20-20.30 val. Kalorijų kiekis: pusryčiai - 35 proc. dienos normos, pietūs - 25 proc., vakarienė - 25 proc., naktipiečiai - 15 proc.
- Pusryčius ir vakarienę suvalgyk pats. Jeigu šaltuoju metu laiku pusryčiai tradiciškai siejami su angliavandeniais, kurie suteikia energijos, tvyrant karščiams angliavandenius geriau atidėkite pietums. Vaisių ir daržovių salotos, grikiai ir ryžiai, bulvės ir sriubos - šie patiekalai tinka dienos viduriui, nes neapsunkina skrandžio. Tokie angliavandeniai lengvai įsisavinami, tam nereikia didelių skysčių sąnaudų. Mėsos ir žuvies patiekalai per karščius labiausiai tinka rytui arba vakarui. Kai ne taip karšta, skrandžiui lengviau virškinti sunkesnį maistą. Prieš miegą alkio kirminą numarinti padės liesi rauginto pieno produktai.
- Daugiau vitaminų. Kartu su skysčiais mūsų organizmas netenka ir taip reikalingų vitaminų ir mikroelementų (ypač С, B1, В2, B6 ir РР). Dėl šios priežasties mums trūksta energijos, nusilpsta imunitetas, galime susirgti anemija. Kad taip neatsitiktų, būtina valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, gerti natūralių sulčių, arbatų ir giros. Ir nepamirškite į maistą dėti truputį daugiau druskos nei įprastai.
Svarbi informacija: tvyrant karščiams didesnė tikimybė pasigauti kokią nors žarnyno infekciją, todėl reikia labai kruopščiai plauti vaisius ir daržoves. Greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve. Ir nepirkite konditerinių gaminių su kremu.
Gydytojo patarimai
Dr. V. Naumavičius nepataria per karščius gerti ledinio vandens, jis siūlo vartoti vėsinančius gėrimus iš mėtų, pipirmėčių, jazminų, taip pat galima vartoti kavą. Per karščius nepatariama gerti arbatos su ženšeniu arba imbieru.
Karštą dieną reikėtų išgerti nuo 2 litrų vandens, pusę kiekio galėtų sudaryti mineralizuotas vanduo, nes prakaituodami prarandame elektrolitų.
Gydytojas nepataria intensyviai sportuoti esant daugiau nei 25 laipsnių temperatūrai. Aktyvumą siūloma atidėti ankstyvam rytui ar vakarui, kai oras atvėsta.
Jei esate profesionalus sportininkas ir žadate važiuoti į pasaulio čempionatą Katare, ir jums reikia pripratinti savo kūną didžiulei temperatūrinei apkrovai, tada esant aukštai temperatūrai galite sportuoti.
Tiems, kas sunkiau pakelia karštį, verčiau sportuoti ne lauke, o sporto salėje, kur yra vėsinama. Jei karštį mėgstate ir norite būti lauke, verčiau rinktinės plaukiojimą ar kitą vandens sportą.
Trenerės dietistės Renatos Malinauskienės patarimai
Ant stalo puikuojas daug daugiau daržovių, uogų ir vaisių - regis, esame viena stipria koja sveikesnio gyvenimo link. Kuo papildyti savo racioną ir kasdienius įpročius, kad rezultatai džiugintų ištisus metus, pataria dietologė, pilateso, kalanetikos trenerė, dviejų vaikų mama Renata Malinauskienė.
Su kuo tinka valgyti daržoves?
Neatsižvelgiant į metų laiką - žiema tai ar vasara - maitinimasis visada turi būti subalansuotas. Į racioną vertėtų įtraukti tuo laikotarpiu augančias daržoves, vaisius ir uogas. Vasara mus lepina gausiu uogų, daržovių, vaisių pasirinkimu - tuo ir reikėtų naudotis.
Daržovės turėtų karaliauti ant mūsų stalo. Jos tinka pusryčiams su pilno grūdo koše, grikiais ir laukiniais ryžiais bei su bemielės ruginės duonos rieke ir avokadu. Jos tinka pietums prie žuvies, mėsos, paukštienos, žvėrienos, bulvių.
Vakarienei tiks varškė (pvz., pagardinkite ją agurkais, žalumynais, česnaku, natūraliu jogurtu - tikras skanumėlis!). Taip pat eksperimentuokite su mocarelos ar fetos sūriu, pasukom ar kefyru (bus kažkas panašaus į šaltibarščius), su kiaušiniais (pamėginkite smidrus su plaktu kiaušiniu).
Taip pat galima gardžiuotis tiesiog šviežiomis arba troškintomis daržovėmis, tinka ir tiršta sriuba. Morkos, salierai, agurkai ir kitos daržovės rekomenduotinos užkandžiams.
Ar galime padauginti uogų?
Vaisiai ir uogos - tikra palaima vasarą. Didžiausias jų ginklas - antioksidantai. Jie saugo mus nuo laisvų radikalų, kurie sukelia daugelį problemų: ligas ir raukšles.
Vaisiai yra geras užkandis tarp pagrindinių valgymų idant neišalktum, o išalkęs, nepersivalgytum pietų ar vakarienės metu. Vaisiais nereikėtų piktnaudžiaut toms, kurioms rūpi svorio mažinimas ar tiesiog savo kūno linijų priežiūra. Kai kurie vaisiai yra kaloringi, turi daug angliavandenių, todėl reikėtų jų vengti vakare.
Uogos taip pat yra puikus ir skanus užkandis - trešnių ar braškių sauja yra bandelių ir ledų konkurentės. O mėlynės, avietės, šilauogės, žemuogės puikiai tinka su rytine koše, vakarienei su varške, arba tiesiog gardžiam užkandžiui. Ar galima padaugintu uogų? Jų sezonas toks trumpas - nespėjam pasidžiaugt, o jos jau baigiasi. Taigi drąsiai džiaukimės uogingomis akimirkomis.
Bet nepamirškime, kad vaisiai ir uogos dėl gausių veiklių medžiagų gali sukelti alerginę reakciją, todėl toms, kurioms alergija būdinga, nereikėtų padauginti. Būkite atidesni lepindami mažus vaikus, taip pat turėtų pasisaugoti maitinančios mamos bei nėščiosios. Būkit atsargios, pirkdamos uogas iš nepažįstamų asmenų. Verta žinoti, kad kiek bevalgytume uogų ar daržovių, vitaminų atsargų žiemai tikrai neprikaupsim...
Nepamirškite pagrindinės auksinės taisyklės - saiko!
Kada ir ką valgyti prieš treniruotes ir po jų?
Šis klausimas trumpas, o atsakymų daug, ir jie visi skirtingi. Nėra vieno atsakymo, nes visi su savo pomėgiais ir įpročiais esame labai individualūs, ir kaskart reikia vertinti daug subjektyvių faktorių. Reikėtų apžvelgti visos dienos racioną, įvertinti pusryčių, pietų ir vakarienės kokybę, atsižvelgti į treniruotės laiką (ar pirmoje dienos pusėje, ar vakare), nustatyti treniruotės intensyvumą (pavyzdžiui, ar intensyvi treniruotė, truksianti ilgiau nei valandą, ar tai lengva mankšta ir t.t.)
Mūsų atveju, kai treniruotė yra ne itin intensyvi, valgyti galima likus 1,5-2 val. iki jos (žinoma, priklauso ir nuo patiekalo - jei tai yra karbonatas ar cepelinai, reikėtų valgyti ir likus 3 val. iki treniruotės.). Po lengvų užkandžių (vaisių, jogurto, uogų) galima mankštintis po valandos.
Ką valgyti po treniruotės, priklauso nuo to, kada sportuojama. Jei mankštinotės dienos metu ir išalkote, nenuodėmė sugraužt obuolį, ir po to mėgautis pietumis. O jei galite paplušėti tik vėlyvoje treniruotėje, iki jos leiskite sau suvalgyti varškės su natūraliu jogurto pagardintu cinamonu ir avietėmis.
Pasikartosiu: vieno atsakymo nėra. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, ir jį aptarti reikia individualiai.
Produktai, kurie „spartina“ medžiagų apykaitą
Yra tam tikrų produktų, kurie „spartina“ medžiagų apykaitą. Tokiomis savybėmis išsiskiria baltymų turintys produktai (kiaušiniai, kalakutų krūtinėlė, varškė), daržovės (salierai, brokoliai, kopūstai), vaisiai (avokadai, greipfrutai, obuoliai), vanduo, žalia arbata, aštrūs prieskoniai, riebi žuvis, sėklos.
Bet tai nereiškia, kad valgant minėtus produktus, lašiniai tirps kaip ledas pavasario atokaitoje. Tikrai ne! Nepamirškime, kad vos ne pagrindinis lieknėjimo proceso palydovas yra gyvenimo būdas. Populiariai ir suprantamai kalbant, reikia būtinai reguliariai sportuoti, mankštintis, išsimiegoti, reguliariai valgyti ir, žinoma, mylėti. Šis svarbus reiškinys suteikia polėkio, feromonų ir endorfinų. Tuomet būsite patenkinta gyvenimu ir nenorėsite papildomai krimsti šokolado plytelės.
Kokias treniruotes rinktis, kai karšta?
Kai karštas oras, patariu rinktis mažesnio intensyvumo treniruotes, gerti daugiau vandens (mineralizuoto), prieš treniruotę vengti riebesnio maisto. Patartina rinktis rytines arba vakarines treniruotes - kol oras neįkaitęs. Būtina atsižvelgti į savo sveikatą, gydytojo rekomendacijas, ypač esant sveikatos sutrikimams.
Vėlgi, yra ir tokių žmonių, kurie pakantūs įvairioms oro sąlygoms. Jiems treniruotėse varvantis prakaitas teikia malonumą.
Kiek gerti vandens?
Banalu, bet pasikartosiu - vandenį gerti reikia visur ir visada, nes vanduo yra gyvybė. Taip pat ir treniruočių metu patartina gurkšnoti vandenį. Ypač vasarą, nes gausiau prakaituojama.
Jei treniruočių metu gerti neturite laiko ar noro, galite atsigerti ir po treniruotės, didelės nuodėmės nebus. Svarbu gerti visos dienos metu, o ne tik tada, kai sportuojame.
Tenka girdėti, kad moterys dienos metu negeria, nes nėra laiko. Tik sportuodamoms studijoje ir matydamos vandenį, jos naudojasi proga ir prigeria vos ne savaitei. Tai - klaida. Reikia gerti ryte tik pabudus, o vėliau gurkšnoti dienos metu, taip pat - prieš ir po treniruotės (pagal poreikį - ir treniruotes metu).
Nereikalingas kraštutinis fanatizmas, kuomet į organizmą supilamas vos ne kibiras vandens.