Karosai - populiarios žuvys Lietuvoje, dažnai auginamos tvenkiniuose ir naudojamos žvejyboje. Šiame straipsnyje aptarsime karosų rūšis, jų dydžius ir įžuvinimo ypatumus.
Karosų Rūšys Lietuvoje
Lietuvos vandenyse gyvena dvi karosų rūšys:
- Auksinis (paprastasis) karosas (Carassius carassius) - vietinė rūšis.
- Sidabrinis karosas (Carassius auratus gibelio) - introdukuota rūšis.
Jos gana dažnai tarpusavyje painiojamos dėl panašios išvaizdos bei pavadinimų skirtingomis kalbomis įvairovės, nors abi žuvys panašios, tačiau turi ir ganėtinai daug skiriamųjų bruožų.
Auksinis Karosas
Auksinis arba paprastasis karosas (Carassius carassius) - karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Iš dviejų mūsų vandenyse esančių karosų rūšių, būtent šis yra aborigeninis, t. y. gyvenantis Lietuvos vandenyse nuo seno. Išplitęs Eurazijoje: Šiaurės ir Centrinės Azijos vandenyse iki Šiaurės Kinijos, Sibire iki Lenos upės, Europoje nuo Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos iki Makedonijos ir Šiaurės Italijos.
Labiausiai mėgsta nedidelius stovinčio vandens telkinius: uždumblėjusius ežerėlius, kūdras, senvages, bet puikiai jaučiasi ir didesniuose ežeruose, lėtos tėkmės upių įlankose.
Auga paprastieji karosai lėtai, ypač tuose vandenyse, kurių plotas nedidelis, o mitybinė bazė menka, ten susidaro ir nykštukinės šios žuvies formos. Dirbtinai auginant tvenkiniuose, augimo tempai greitesni. Normaliomis sąlygomis išgyvena iki 15 m., gali pasiekti iki 50 cm dydį ir 4 kg svorį.
Sidabrinis Karosas
Sidabrinis karosas (Carasius auratus gibelio) yra rytinio karoso (Carasius auratus) porūšis, priklausantis karpinių (Cyprinidae) šeimai. Tai - gėlavandenė, mūsų vandenyse 1952 m. introdukuota žuvis. Natūraliai gyvenantis Amūro upės baseine, tačiau praeito amžiaus viduryje pradėtas intensyviai veisti Europos ir Azijos vandenyse, kur smarkiai išplito ir kai kuriuose telkiniuose tapo viena iš dominuojančių žuvų rūšių.
Mūsų vandenyse sidabrinis karosas yra viena iš labiausiai išplitusių žuvų rūšių. Jis gerai jaučiasi bet kokio tipo vandens telkiniuose, nors vengia stiprios srovės upėse. Kai kuriose sidabrinio karoso populiacijose sutinkamos vien patelės, tad nešto metu jų ikrus inaktyvuoja (bet neapvaisina) auksiniai karosai, lynai, karpiai, raudės.
Todėl palikuonys išlaiko visas tik sidabriniam karosui būdingas savybes ir genetiškai nekinta, bet ir vėl iš ikrų išsirita tik patelės (ginogenezė). Neršia sidabriniai karosai porcijomis ant vandens augalų, kai vandens temperatūra pasiekia 14 - 15 °C gegužės - liepos mėn. Vislumas nuo 100 iki 350 tūkst. ikrelių. Subręsta būdami 1 - 3 m.
„Sidabriniai karosai Lietuvoje užauga iki 50 cm ilgio ir daugiau kaip 3 kg svorio. 1996 m. Žaltyčio ežere sugautas 3,05 kg sidabrinis karosas, taigi, rekordas išsilaikė 18 metų. Paprastieji (auksiniai) karosai kartais užauga iki 55 cm ir iki 3 kg, bet dažniau sugaunami iki 1 kg. Išgyvena 15 metų ir ilgiau. 1987 m. žvejų mėgėjų Lietuvoje sugautas didžiausias paprastasis karosas svėrė 2 530 g“, - pasakojo dr. E.
Karosų Dydžiai
Karosų dydis priklauso nuo rūšies, amžiaus ir aplinkos sąlygų. Dažniausiai pasitaikantys dydžiai:
- Jaunikliai: 1-4 cm (metų laiko).
- Įžuvinimui: 7-20 cm.
- Suaugę: iki 50-55 cm (priklausomai nuo rūšies).
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamame Sintautų tvenkinyje sugautas beveik 4 kg svorio, pusės metro ilgio karosas - naujas Lietuvos rekordas.
Karosų Įžuvinimas
Karosai yra populiarūs įžuvinimui dėl jų atsparumo ir gebėjimo išgyventi įvairiose sąlygose. Įžuvinimui rekomenduojama naudoti 12-20 cm dydžio karosus. Taip pat karosus galima naudoti kaip gyvą masalą.
Dekoratyviniai karosai auginami tvenkiniuose dėl jų spalvingumo. Galimi balti ir raudoni variantai. Taip pat populiarūs auksiniai dekoratyviniai karosai.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad karosai greitai veisiasi, tad parenkant žuvis į tvenkinį, reikia įvertinti telkinio dydį ir priežiūros galimybes.
Karosų Žvejyba
Labai populiarus žūklės objektas. Meškeriojamas plūdinėmis ir dugninėmis, masalui naudojant pačius įvairiausius natūralios kilmės vilioklius - pradedant sliekais ir vabzdžių lervomis ir baigiant kruopomis, grūdais, tešla. Itin geri rezultatai pasiekiami karosus jaukinant.
Žvejojami auksiniai karosai plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis. Masalas gali būti ir gyvūninės (sliekai, vabzdžių lervos), ir augalinės (įvairūs grūdai, tešlos, duona) kilmės. Gyvūninės kilmės masalai labiau tinkami pavasarį ir vasarą, o augalinės - šilčiausiuoju metų periodu.
Anot mokslininko, karosai - viena iš atspariausių nepalankioms gyvenimo sąlygoms, deguonies stygiui žuvų. „Karosai mėgstama žuvis dėl geros žuvienos, nors kai kurias žuvis kepant jaučiamas dumblo kvapas (ypač užaugusias nepratakiuose tvenkiniuose). Žvejai mėgėjai mažus sidabrinius karosiukus dažnai naudoja masalui.
Norėtųsi, kad po žvejybos meškeriotojai nepaleistų kibirėliuose likusių sidabrinių karosiukų į ežerus ar upes, nes turime išsaugoti savus, lietuviškus, auksinius karosus.