Nors iš pradžių, dėl didėjančio pasitikėjimo technologijomis ir plečiantis sintetinių vaistų gamybai, gydymą vaistiniais augalais sumenkino modernioji medicina, tačiau dabar atliekant vis daugiau tyrimų, mokslininkai ir jų paraginti medikai vėl ima kalbėti apie „vaistus”, su kuriais susiduriame kasdien. Taigi, artėjant užderėjusių daržovių derliaus metui, siūlome prisiminti, kokie vaistai auga mūsų daržuose.

Šį kartą norime Jus supažindinti su burokėliais. Tikriausiai apie šias daržoves ir jų sultis teko girdėti prieštaringų nuomonių, tačiau liaudies medicinos literatūroje burokėlių sultims skiriama ne mažai dėmesio ir teigiama, kad šios sultys ypač sveika nualintam organizmui ir turi medžiagų, kurios kovoja su vėžiu. Pastaruoju metu apie šių sulčių naudą vis drąsiau kalba ir medikai, ir mokslininkai.

Moksliniai tyrimai apie burokėlių naudą

Mokslininkai atliko begales tyrimų, kurie patvirtintų arba paneigtų burokėlių naudą žmogaus organizmui.

1. Mokslininkai pernai atliko tyrimą, kad geriant apie dvi stiklines burokėlių sulčių kasdien, galima „išlaikyti” normalų kraujospūdį 24 val. per parą. Tyrėjai nustatė, kad net jeigu sulčių pamirštama išgerti, kraujospūdis išlieka normalus daugiau nei 20 valandų.

   Tyrimo autoriai burokėlių stipriąja puse įvardija šiose daržovėse esančias druskas, kurias burokėliai sugeria iš dirvos. Manoma, kad būtent jos reguliuoja kraujo spaudimą.

2. Šiais metais atlikta nedidėlė studija su mėgstančiais važiuoti dviračiu atskleidė, kad geriant burokėlių sultis, jau po šešių dienų pastebimas padidėjęs energijos kiekis. Aštuoni vyrai, dalyvavę tyrime, sakėsi po ilgos distancijos esą ne taip pavargo, kaip prieš pradedami vartoti burokėlių sultis.

   Mokslininkai nustatė, kad burokėliai veikia tarsi natūralus „dopingas”, kurį vartoję tyrimo dalyviai distanciją įveikė net 92 sekundėm greičiau.

   Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad po didelio krūvio, vyrų, kurie gėrė sultis, kraujo spaudimas atsistatė greičiau, nei tų, kurie sulčių negėrė. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.

3. Šiais metais atliktas bene svarbiausias ir išsamiausias tyrimas su burokėliais. Tyrimo autoriai paskelbė išvadas, kurios paneigė visus mitus, neva burokėliai yra tik niekuo nepagrįstas liaudies receptas gydant įvairias kraujo ligas.

   Tyrimas taip pat atskleidė, kad burokėliai kovoja su laisvaisiais radikalais, pašalina juos iš žmogaus organizmo. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.

   O burokėlių ir morkų sulčių mišinys - geriausia natūrali kraujo ląstelių atnaujinimo priemonė.

   Skatina eritrocitų gamybą, gerina atmintį, plečia kraujagysles. Tai viena geriausių gamtos priemonių hipertoninei ligai gydyti, nepakeičiama esant mažakraujystei, organizmo išsekimui.

   Tinka moterims menopauzės metu ar sergant mėnesinėmis. Šios sultys stimuliuoja limfagyslių darbą, grąžina jėgas po persirgtų ligų. Be to, patariama gerti visiems, kas jaučia nuolatinį silpnumą.

Burokėliai liaudies medicinoje

Manoma, kad jau prieš Kristaus gimimą burokėlius aukštino įvairios Rytų šalys. Ilgai „viršūnėlės ir šaknelės” buvo griežtai atskiriamos - maistui naudojami vien lapai, o „šakneles” naudojo tik vaistams.

Göttingeno universiteto profesorius J. Osianderis pirmasis 1826 m. savo knygoje oficialiai paminėjo, kad burokėliais galima sėkmingai gydyti navikus.

Yra žinoma, kad iki 1929 m. Vengrų profesorius L. Bakay iš Budapešto universiteto 1939 m. taip pat atliko tyrimus. Jis burokėliais gydė 72 pacientus, kurie sirgo vėžiu ir leukemija.

Žydų gydytojai dėl vaistingųjų savybių taip pat labai vertino burokėlius.

Meksikos rašytojas J. Erdos rašė, kad 1939 metais keliaudamas per Šiaurės Afrikos šalis susipažino su į Atlaso kalnų atogrąžas atvykusiu gydytoju, kuris mokėsi Paryžiuje ir esą ten gavęs žinių, kad piktybiniai navikai sėkmingai gydomi burokėliais.

Burokėlių tyrimų istorija

Nuo 1918 metų sekė burokėlių „dažų” tyrimai. Mokslininkai aiškinosi, kas tai per medžiaga, kokia jos sudėtis ir kaip ji veikia žmogaus organizmą.

Buvo išskirta medžiaga betaninas „gamtiniai dažai” su kuriais iki 1963 metų buvo atliekama aibė tyrimų.

Atrandant naujų sąveikų su cheminiais elementais šis pavadinimas keitėsi, o kartu su juo keitėsi ir žinios, kaip burokuose esančios medžiagos veikia gyvas ląsteles.

1938 metais Nobelio premijos laureatas vengrų profesorius Szentas Gyorgijus pateikė dar vieną stulbinančią išvadą, kad burokėliuose esančių medžiagų grupės veikia ląsteles ir atkuria jų „kvėpavimą” ir pagerina nukleino rūgščių sintezę.

1963 metais vengrų dr. Tyuhak vadovaujantis grupei Budapešto instituto tyrėjų dirbančių su vaistiniais augalais nustatė, kad burokėliuose yra 14 amino rūgščių, devynias jam pavyko identifikuoti. Tarp jų yra leucinas, triptofanas, valinas, alaminas, tirozinas, glutaminas ir ornitinas.

Atlikęs išsamesnius tyrimus jis nustatė, kad burokėliuose yra alkaloidas alantoinas (allantoine).

Jau tada nustatyta ir tai, kad burokėliuose yra daug mineralinių medžiagų (Na, K, Mg, Ca, PO4, SO4, Cl), mikroelementų (SiO3, Fe, Cu, Mn, K, J) ir vitaminų (beta-karotino, Vit.

Mokslininkai įrodė, kad vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų buvimas ir sąveika geriant burokėlių sultis net 70 proc.

1960 m. mokslininkai Seeger ir Schacht pirmieji atliko tyrimus, kaip veikia burokėlių skatinimas kvėpuoti ląsteles ir vėžio gydymą.

Kaip vartoti burokėlių sultis?

Manoma, kad jų negalima gerti iš karto tik išspaudus, nes burokėliai turi savybę skatinti kraujo krešamumą, o pastovėjusios ilgiau nei valandą, sultys šios savybės nebetenka.

Apie burokėlių sulčių gėrimą pasikonsultuokite su gydytoju. Vėžiu sergantys žmonės raginami ypač atsargiai elgtis su natūraliomis sultimis.

Vėžio profilaktikai siūloma išgerti nuo 1 iki 2 stiklinių burokėlių sulčių per dieną reguliariai.

Burokėlių nauda įvairiems negalavimams

• Sloga: Sumaišykite šaukštelį burokėlių sulčių ir 3 šaukštelius skysto medaus.

• Gerklės skausmas: Į stiklinę tarkuotų raudonųjų burokėlių tyrės įpilkite šaukštą acto, geriausia obuolių, išmaišykite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui išspauskite iš mišinio sultis ir jomis skalaukite gerklę kelis kartus per dieną.

• Angina ar faringitas: Vidutinio dydžio burokėlį užpilkite vandeniu ir virkite, kol suminkštės. Skalaukite gerklę šiuo nuoviru.

• Nusilpimas po ligų: Sumaišykite 40 ml raudonųjų burokėlių ir 60 ml morkų sulčių.

• Mažakraujystė: 3-4 savaites kasdien išgerkite po stiklinę raudonųjų burokėlių sulčių.

• Kraujo stiprinimas: Sumaišykite lygiomis dalimis raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sulčių.

• Aterosklerozė: 20-30 minučių prieš valgį išgerkite po trečdalį stiklinės raudonųjų burokėlių sulčių.

• Atminties gerinimas sergant galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze: Valgykite burokėlius, nes juose yra jodo, normalizuojančio cholesterolio apykaitą.

• Bendrasis organizmo valymas: 3 kg burokėlių nulupkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais, suberkite į puodą ir užpilkite vandeniu, sandariai uždenkite ir pavirkite pusantros valandos ant silpnos ugnies. Šį valomąjį mišinį reikia mažais gurkšneliais išgerti per 3 dienas.

• Aukštas kraujospūdis: Sumaišykite raudonųjų burokėlių sulčių ir medaus santykiu 1:2 ir įmaišykite vienos citrinos sultis.

• Lėtinis vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai ir kepenų ligos: Suvalgykite prieš pusryčius 100-150 g virtų burokėlių arba burokėlių salotų su augaliniu aliejumi.

• Skrandžio ligos: Sumaišykite po 50 g burokėlių, bulvių, griežčių ir spanguolių sulčių, įdėkite pagal skonį medaus.

• Kepenų, inkstų, kasos ir tulžies pūslės valymas: Sumaišykite raudonųjų burokėlių, morkų ir agurkų sulčių santykiu 3:10:3.

• Tulžies pūslės akmenligė: Kelis vidutinio dydžio burokėlius nulupkite, susmulkinkite Ir išvirkite. Virkite ilgai, kol nuoviras taps tirštas, kaip sirupas. Šio nuoviro gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

• Šlapimo rūgšties pašalinimas: Sumaišykite lygiomis dalimis burokėlių, morkų ir agurkų sulčių.

Burokėlių universalumas

Burokėliai po pasaulį paplito iš Viduržemio jūros pakrančių. Jau senovės Graikijoje ir Romoje jie buvo vartojami ir kaip maistas, ir kaip vaistas.

Burokėliai - ypatingos daržovės. Jos nuo kitų daržovių skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė Išlieka beveik nepakitusi iki naujo derliaus.

Raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose yra daug baltymų, ląstelienos, cukraus, riebalų, magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies, vitaminų C ir PP, B grupės vitaminų, karoteno, folio rūgšties.

Raudonuosiose burokėliuose esanti ląsteliena ir organinės rūgštys gerina virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, gydo širdies ir kraujagyslių Ilgas, aterosklerozę, mažina kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, gydo moteriškąsias ligas.

Burokėlių organinės medžiagos didina kepenų ląstelių gyvybingumą ir gerina kepenų veiklą.

Svarbu atminti, kad raudonųjų burokėlių sulčių negalima gerti šviežiai išspaustų, nes jos gali sukelti galvos svaigulį, pykinimą, net vėmimą.

---