pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Karamelinių Saldainių Rūšys ir Gamintojai Lietuvoje

Karameliniai saldainiai yra populiarus saldumynas Lietuvoje ir užsienyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime karamelinių saldainių rūšis ir gamintojus, ypatumus bei kokybės reikalavimus.

AB "Klaipėdos konditerija"

Vienintelis Lietuvoje specializuotas karamelinių saldainių fabrikas AB "Klaipėdos konditerija" jau kurį laiką savo produkciją platina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šių metų vasarą gavusi ISO 9001:2000 kokybės sertifikatą, įmonė bendradarbiauja su kaimyninėmis Latvija bei Estija, be to, Klaipėdoje pagamintos karamelės jau skanauja švedai, japonai bei amerikiečiai.

Apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės specialistų teigimu, kol kas į užjūrį įmonės gaminiai vežami labai nedidelėmis partijomis. "Sudėtinga pasakyti, kokie iš mūsų tiekiamų saldainių japonams ar švedams skaniausi - bendradarbiaujame neilgai. Saldainių rūšių "specialiai užsieniui" neturime, eksportuojame bendro mūsų asortimento gaminius", - pasakojo "Klaipėdos konditerijos" technologas Audrius Rusteika.

O pasirinkti gaminius eksportui išties yra iš ko - "Klaipėdos konditerijos" asortimentą sudaro virš 50 pavadinimų saldainiai, iš kurių 90 proc. - karameliniai. Anot įmonės pardavimo skyriaus viršininko Leono Rimkaus, per mėnesį vidutiniškai parduodama apie 120 tonų karamelės, o per metus iš viso pagaminama per 1400 tonų saldainių.

Lietuvoje itin populiarios karamelės "Citrinų ir apelsinų skiltelės", "Mėtinė", "Rūgštusis raugeriškis", irisai. O seniausiai "Klaipėdos konditerijoje" gaminama saldumynų rūšis - ledinukai-dražė "Mentolika". Jų prototipas - saldainiukai "Monpansjė" - pirmąkart pasirodė 1945 metais, atkūrus dar XIX a. pabaigoje uostamiestyje įsteigtą konditerijos fabriką.

Asortimento įvairovę atspindi ir bendrovės pavadinimas, beje, atsiradęs gana neseniai. Įmonei prieš gerą dešimtmetį atsijungus nuo šRūtosĖ gamybinio susivienijimo, vadovybė susimąstė, kaip būtų galima fabriką pavadinti. "Norėdami akcentuoti, kad tai uostamiesčio įmonė, be to, gaminanti ne tik karamelę, bet ir dražė, irisus bei "sezoninį" saldumyną - spanguoles cukruje, pasivadinome "Klaipėdos konditerija", - pasakojo įmonės technikos direktorius Gintautas Lengvinas.

Įvairiomis rinkos sąlygomis gyvavusi įmonė turi savų tradicijų: "Mes stengiamės nuolat plėsti asortimentą - šitaip ir pirkėjams įdomiau, ir konkurentams sunkiau kopijuoti, - patirtimi dalijasi L. Rimkus. - Tokios naujienos kaip, pavyzdžiui, šPersikų-grietinėlės karamelė", "Žemuogių-grietinėlės karamelė", greit atsiduria populiariausiųjų mūsų gaminių dešimtuke".

Kiekvienais metais patvirtinamas naujų gaminių sukūrimo planas. Tarkim, buvo numatyta pagaminti irisą, kuris būtų lengvai kramtomas - šitaip atsirado saldainiai "Tilka", pavadinti anksčiau Kaune veikusio saldainių-šokolado fabriko garbei", - pavyzdį pateikia A. Rusteika. Iš esmės fabriko asortimentas yra orientuotas į kelias tikslines grupes: vaikams ir jaunimui labiau patinka spalvoti vaisių skonio ledinukai, o suaugusieji mėgsta tradicines rūšis, tokias kaip "Populiarioji" arba "Rūgštusis raugeriškis", liaudiškai dar nuo sovietinių laikų vadinamas "barbarisu".

Kai kurie senieji pavadinimai išlieka, bet, laikui bėgant, keičiasi tiek techniniai įrenginiai, tiek receptai. Neretai maisto gamintojams priekaištaujama dėl sintetinių medžiagų naudojimo. Anot A. Rusteikos, kalbas, kad karamelė kenkianti sveikatai dėl sintetinių dažiklių ir konservantų, kuriais esą piktnaudžiauja gamintojai, tegalima tik paneigti: "Dažiklio reikia visai nedaug: apie 100 gramų vienai tonai karamelės masės. Be to, yra saldainių, kuriuos gaminant naudojamos vien natūralios medžiagos, pavyzdžiui, mūsų "Mėtinė". Dažiklio šios karamelės sudėtyje nėra, kvapioji medžiaga - lietuviškų mėtų aliejus".

Pagrindinį karamelės sudedamąjį komponentą - cukrų - "Klaipėdos konditerijai" tiekia bendrovė "Danisco Sugar Lietuva". Karamelės fabriko gamybos viršininkės Onutės Jurkienės teigimu, per dieną cukraus čia sunaudojama apie 3-3,5 tonų. Kvapiąsias medžiagas, citrinos rūgštį, gliukozės sirupą bei vitaminą C įmonė importuoja iš užsienio.

Anot G. Lengvino, ir tokioje srityje kaip saldumynų gamyba susiduriama su neteisėtu kopijavimu: "Plagiatas mums labai skaudi tema. Karamelės gamyba - mūsų fabriko specializacija, skirianti mus nuo kitų įmonių, tad itin nemalonu, kai kažkas kitas bando mėgdžioti mūsų gaminius. Viena Lietuvos įmonė, mano įsitikinimu, nukopijavo mūsų "Citrinų ir apelsinų skilteles". Mes neteigiame, kad mūsų gaminys yra geriausias iš visų, bet jis buvo mūsų užpatentuotas. Deja, panašių atvejų pasitaikė ne vienas".

Įmonės specialistų teigimu, sukurti ir imti gaminti naują saldainių rūšį neturint modernios įrangos - veik neįmanoma. "Klaipėdos konditerijai" neseniai įsigijus kelis naujus įrenginius, fabriko asortimento sąrašuose atsirado ir Lietuvoje iki šiol negamintų saldainių - pavyzdžiui, "Roksų ant pagaliuko". Iki šiol tokie įvairiaspalvės karamelės saldainiai į Lietuvą buvo vežami iš Lenkijos, Slovakijos. Anot "Klaipėdos konditerijos" specialistų, "Roksai" yra rankų darbo gaminys.

Gaminant saldumynus, nemažai dėmesio skiriama ir pakuotėms: juk būtent jos patraukia galimo pirkėjo akį. "Prieš kurį laiką pereita prie plastiko - šios medžiagos pasirodė esančios pigesnės, negu popierius, į sintetinę plėvelę supakuotas produktas ilgiau išlieka šviežias, gražiau atrodo, - pasakojo G. Lengvinas. - Tačiau pasaulyje vėl po truputį grįžtama prie popieriaus. Jis gamtoje suyra greitai, o polietileno šiukšlės - didelė aplinkosaugos problema".

Šiuo metu "Klaipėdos konditerijos" saldainių pakuotes gamina UAB "Lietpak" - viena iš pakavimo medžiagų gamybos lyderių Baltijos šalyse. Visai neseniai "Klaipėdos konditerija" įsidiegė kokybės vadybos sistemą ir gavo ISO 9001:2000 sertifikatą.

"Jį pripažįsta visa Europa, tad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą problemų dėl įmonės veiklos neturėtų kilti, - pasakojo A. Rusteika. - Kokybės vadybos sistemą įsidiegėme bene pirmieji iš Lietuvos karamelės gamintojų". Gautą sertifikatą galima laikyti puikiu įmonės veiklos ir produkcijos įvertinimu.

Saldainių rūšys

Karamelė, priklausomai nuo gamybos būdo, klasifikuojama į kelias rūšis:

  • Karameliniai ledinukai
  • Karamelė su įdaru
  • Sloksniuota karamelė
  • Glaistyta sloksniuota karamelė
  • Kramtomoji karamelė
  • Pieninė ir dietinė karamelė

Karamelinių saldainių kokybės reikalavimai:

  • Forma turi būti taisyklinga
  • Paviršius sausas, nelipnus
  • Spalva atitikti pavadinimą
  • Skanus, malonus kvapas

Be karamelės, populiarūs ir kiti saldainių tipai: neglaistyti, glaistyti, vafliniai, kreminiai, griliažiniai, riešutinės masės, likeriniai, šokoladiniai saldainiai, triufeliai, irisai, žirneliai (dražė).

Kiti gamintojai ir rinkos dalyviai

Lietuvoje ir užsienyje veikia daug kitų įmonių, gaminančių ir platinančių saldumynus. Štai keletas iš jų:

  • Naujoji rūta, AB
  • Roshen
  • MISTER BONBON
  • SELECTION AROMES

Šios įmonės siūlo platų saldumynų asortimentą, įskaitant įvairių skonių ir formų karameles, šokoladinius saldainius, dražė ir kitus konditerijos gaminius.

Sovietiniai saldainiai

Apžvelgiant saldainių rinką, verta prisiminti ir sovietmečio saldumynus. Nors jų kokybė dažnai buvo prasta, kai kurie iš jų išliko populiarūs iki šiol. Tarp jų - hematogenas, mėtinės „Aeroflot“ pastilės, kavos plytelės, kisieliaus briketai, saldainiai „Karvutė“ ir „Paukščių pienas“.

Tiesą sakant, sovietiniai saldainiai didžiąja dalimi buvo toks mėšlas, kad galiu į akis nusijuokt kiekvienam dibilui, kuris brežneviniams laikams jaučia kažkokią nostalgiją ir peza, kad „Aguona“, „Vilnius“ ar „Pergalė“ tais laikais kitokie buvo, skanesni.

Jūratės karamelės

Ypatingą vietą tarp karamelinių saldainių gamintojų užima Jūratė, paveldėjusi šį amatą iš prosenelės. Ji į muges atsiveža 40-60 rūšių saldainių, nors iš viso yra sukūrusi net 138 skonių karamelių. Saldainininkė naudoja tik natūralius arba identiškus natūraliems kvapus ir ypatingą dėmesį skiria saldainių kokybei bei saugumui.

Jūratė aiškino, kad tešla - tokia pat, tik tam, kad karamelė apsidrumstų, ji ištampoma, panašiai italai tampo makaronus. Jūratė iš močiutės paveldėjo ir daugiau saldaus verslo paslapčių. „Iki šiol kiekvienos dienos pradžioje stalus dezinfekuoju senoviškai - actu. Taip darė prosenelė, taip darau ir aš. Tai - lyg ritualas: jei kurią dieną užmirštu, visą dieną nesiseka“, - tikino moteris.

Jūratės teigimu, iki šiol kiekvienos dienos pradžioje stalus dezinfekuoju senoviškai - actu. Taip darė prosenelė, taip darau ir aš. Tai - lyg ritualas: jei kurią dieną užmirštu, visą dieną nesiseka.

Saldainių įpakavimas ir laikymas

Gaminant saldumynus, nemažai dėmesio skiriama ir pakuotėms: juk būtent jos patraukia galimo pirkėjo akį. Prieš kurį laiką pereita prie plastiko - šios medžiagos pasirodė esančios pigesnės, negu popierius, į sintetinę plėvelę supakuotas produktas ilgiau išlieka šviežias, gražiau atrodo.

Tačiau pasaulyje vėl po truputį grįžtama prie popieriaus. Jis gamtoje suyra greitai, o polietileno šiukšlės - didelė aplinkosaugos problema.