JAV yra didelė, imigrantų šalis, į kurią atkeliavo viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju.
Amerikos greitas maistas
Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai iš šių versijų.
Mėsainiai (burgeriai)
Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai - mėsainis (“hamburger”, su mėsa) ir sūrainis (“cheeseburger”, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius “autorinius” variantus, kurie neretai tokie “stori”, kad neapžiosi.
O tų burgerinių būna visokių - nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą arba yra “kompleksai” su jomis).
Submarinas
Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi (pvz. “Jimmy John’s”). Unikali submarino versija - Philly Chease Steak su gausiai mėsos, atsiradęs Filadelfijoje.
Reubenas
Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono - kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje - mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako - gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas. Reubenai būna kai kuriuose greito maisto tinkluose (pvz.
Beigelis
Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan.
Itališkos picos JAV
Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje - storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą (pvz. jas valdo imigrantai iš Italijos).
Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei.
- Čikagos pica. Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica.
- Detroito pica. Kvadratinė pica, kurią šiaip jau sunku apibūdinti kaip picą. Labiau primena fondiu ant duonos. Ji sukurta “Buddy’s” restorane, kuris veikia iki šiol.
- Stromboli pica. Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje.
Picos JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui. Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti.
Skrudinti vištos gabaliukai
JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių - su kaulais (wing - sparnas) arba be kaulo (tender). Ištisi tinklai juos tiekia, bet, kaip ir burgeriai, jie būna ir bendro pobūdžio restoranuose, pvz.
Pusryčiai JAV
Amerika didelė ir įvairi, bet pusryčiams valgo labai panašius dalykus. Jie bus kiekviename viešbutyje, kur yra pusryčiai, o ir amerikiečių namuose. Daugelis šių patiekalų nėra išimtinai amerikietiški, bet visur kitur pasaulyje pusryčiai gerokai įvairesni. Sąrašą pradedu nuo tų patiekalų, kurie būna visur, o žemiau surašyti patiekalai - tik geriausiuose viešbučiuose. Ir net pačiuose geriausiuose dažniausiai nebūna nieko daugiau. Turiu pripažinti, kad dažniausiai net džiaugiuosi, kai Amerikos viešbutyje į kainą neįeina pusryčiai - kitur galima gauti geriau, t.y.
Saldžios bandelės
Kai kažkas Amerikoje “saldu” tai tikrai ne taip, kaip Lietuvoje.
Amerikietiški blyneliai
Su saldžiu sirupu.
Kadžunų virtuvė
Kartais vadinama toliausiai pažengusia JAV kulinarine tradicija, ji gimė susidūrus prancūzų (kurie Luizianą kolonizavo pirmieji), anglų ir juodaodžių kultūroms.
Bene žymiausias patiekalas - Džambalaja. Tai - ryžiai, sumaišyti su daržovėmis, ypač kadžunų virtuvės “trejybe”: salierais, svogūnais ir paprikomis, o taip pat su dešrele. Yra įvairių versijų: pvz. Panašūs pateikalai - gumbo ir etufė (étouffée). Pastaruosiuose, priešingai nei džambalajoje, ryžiai ruošiami atskirai nuo kitų ingridientų.
Amerikos kinų virtuvė
Daug patiekalų, kurie mūsuose žinomi kaip kiniški, iš tikro sukurti JAV. Jų Kinijoje nėra, o dalies jų apskritai nėra niekur kitur, tik JAV. Bet unikaliausias Amerikos kinų virtuvės išradimas tikriausiai yra Burtų sausainėlis (fortune cookie; lietuviškai kartais vadinama burtų bandele) - toksai daug JAV kinų restoranų net ir neužsakius atnešamas desertui.
Tex-Mex virtuvė
Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai - pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt. Dar vadinama “Tex-Mex”. Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar “meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas”).
Pirmieji trys yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius.
Indėnų virtuvė
Indėnai JAV tesudaro 1% žmonių, o daugelis jų kultūrų sunaikintos, taigi, menkai liko ir virtuvė. Visgi, yra išimčių. Navahų regione (tai - didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (Navajo taco) - ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa. Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a.
Amerikietiški sušiai
Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV (o ir visame Vakarų pasaulyje bei Lietuvoje) yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: California, Philadelphia… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis.
Gėrimai JAV
Kola
“Coca Cola”, “Pepsi” ir daugybė jų kopijų. Tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius (pvz.
Limonadas
Root beer
Pažodžiui pavadinimas reiškia “šaknų alus”, bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net McDonald’s ir pan. restoranuose). Priešingai nei kiti amerikietiški vaisvandeniai, jis labai mažai išplitęs anapus Šiaurės Amerikos.
Paprastai būna didelis gėrimų pasirinkimas, nes JAV įprasta, kad kas nors, pavyzdžiui, geria tik “Coca Cola”, bet ne “Pepsi”. Taip pat gausu visokių dietinių versijų be cukraus - “Light”, “Zero”, be kofeino ir pan. Taip pat ilgainiui atsirado visokių paskanintų versijų - kola su vanilės poskoniu, kola su vynuogių poskoniu ir pan. Čia kaip ir su vynais - negeriančiam vyno jie visi vienodi, bet kolos mėgėjas lengvai atskirs visus poskonius.
Kalbant apie alkoholinius gėrimus, didelė dalis gėrimų, pagamintų Amerikoje, yra kitų kraštų gėrimai. Pvz. Amerikos vynai (garsiausi - iš Napos slėnio Kalifornijoje), Amerikos alūs (dabar itin populiarios visokios “microbrewery”).
Porcijų dydžiai
Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų - porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo - tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje. Štai tokio dydžio yra mažas(!) Jimmy John’s submarinas.
Restoranų tipai
Kitas dalykas, kas nustebina JAV “naujokus” - kokie vienodi tie restoranai. Daugelis jų priklauso įvairiems tinklams, bet net jei ir ne, iš interjero dažnai sunkiai atskirsi, ar tai kinų restoranas, ar mėsainių, o gal Čikagos lietuvių… Atrodo, restoranų šeimininkai labai retai, priešingai nei Lietuvoje, nori į savo restoranų interjerą įdėti dalelę savęs. Kai kurie restoranų tinklai turi “savo dvasią” (nuo “Firehouse Subs” nutapytų gaisrininkų iki “Jimmy John’s “juokingų citatų”), tačiau ta dvasia tuomet vienoda visuose tinklo restoranuose.
Amerikietiški restoranai būna kelių tipų.
Greito maisto restoranai
Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja “užsakymo ekranų”, kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti.
Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV McDonald’s, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai - nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipylimas), tačiau Europoje tame pačiame “McDonald’s” yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos - žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis.
Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranus, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės.
Casual dining
Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai. Tačiau JAV šie restoranai skaitosi nebrangūs, ten populiaru eiti pasėdėti su draugais (pvz. pažiūrėti sporto varžybas). Virtuvė dažniausiai siūloma amerikietiška, tačiau vietoje vieno tipo patiekalų paprastai siūlomi įvairių tipų - pvz. gali gauti ir “meksikietišką” kesadilją, į mėsainius, ir picą ar vištienos gabaliuką. Tiesa, kai kurie “casual dining” specializuojasi tam tikrose virtuvėse, pvz. meksikietiškoje.
Visgi, “Casual dining” turi kai ką bendro su greitu maistu: nealkoholiniai gėrimai čia paprastai neriboti (užsakęs vieną stiklinę kolos galėsi prašyti padavėjos ją papildyti kiek nori kartų). Alkoholiniai gėrimai riboti, bet pardavinėjami. Vanduo - nemokamas, dažnai gali paprašyti ir vieno ar kito papildomo priedo nemokamai.
Priešingai nei greito maisto restoranuose, “casual dining” negali sėstis, kada ir kur nori: turi laukti prie durų, kol tave pasodins. Ši “amerikietiška tvarka” gali atrodyti keistai, ypač, kai būna daug laisvų staliukų, bet vis tiek turi stovėti kartais ir keliolika minučių, nes niekas neprieina pasodinti.
Prabangūs restoranai
Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška (kaip aprašiau ją čia), kainos gali “rauti stogą” (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai. Šie restoranai paprastai nepriklauso tinklams. Čia jau gali pasijusti kaip kokioje Europoje: visokių nemokamai papildomų gėrimų gali ir nebūti. Bet arbatpinigius vis tiek reikia palikti. Taip pat reikia laukti, kol tave pasodins.
Bufetai
Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių. Palyginus su kitais, šie restoranai gana reti, ir, žinant, kad vidutiniškai amerikietis valgo gerokai daugiau, nei lietuvis, paprastai neapsimoka (niekada nesuvalgysi už tiek, kiek kainuos). Bufetai būna ir viešbučiuose (dažniausiai pusryčių), bet, palyginus su kitomis šalimis, jie prasti, normalu, kad kai kuriuose viešbučiuose sakoma, kad “yra pusryčių bufetas”, kai iš tikro yra tik šokoladukas ir kava, ar šokoladukai, kava ir bandelės, o net ir geriausi bufetai skurdoki (žr.
Drive through
Tai nėra restorano tipas, bet aptarnavimo būdas, kai perki maistą į automobilį. Jis būdingas greito maisto restoranams. Kai kurie restoranai dirba tik drive through, arba tik drive through dirba naktį.
Drive In
Tai panašu į drive through, bet jei drive through paimi maistą, susimoki, ir išvažiuoji, tai Drive In restoranuose yra specialios parkingo vietos, kur sustoji pavalgyti. Neretai prie tų vietų yra ir mikrofonas užsakymui, o maistą tau atneša padavėjas į automobilį tarsi tai būtų tavo staliukas. Priešingai nei drive through, kurių daugelyje galima valgyti ir viduje, Drive In restoranai dažnai specializuojasi tik Drive In pardavimuose (pvz. tinklas “Sonic Drive In”). Maistas tiekiamas paprastai greitas. Minusas - nėra kur nusiplauti rankų, o daug Drive In maisto valgoma rankomis.