Pasaulis nestovi vietoje - keičiasi mados, kinta grožio standartai ir požiūris į sveikatą. Tai, kas atrodė priimtina vakar, šiandien kelia juoką, tačiau išsaugoti sveiką ir grakštų kūną aktualu visais laikais. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir susiformavę nauji mitybos įpročiai šiandienos žmonėms šią užduotį gerokai sunkina.

Visame pasaulyje žinoma mitybos specialistė Brenda Davis, tikinti augalinio maisto galia, gilinasi į tai, kokią įtaką lėtinių ligų gydymui daro sveika gyvensena. Specialistė sako, kad ji padeda suvaldyti lėtines ligas maistu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Ji pataria skaičiuoti kalorijas: „Atkreipkite dėmesį į savo porcijas. Beje, per dieną reikėtų suvartoti devynias ir daugiau porcijų daržovių bei vaisių. Juos esą reikėtų rinktis įvairių spalvų.

„Suvalgykite bent dvi ar tris žalias daržoves, tarp jų gali būti ir lapinės, taip pat ne mažiau kaip vieną raudoną, vieną - oranžinės, geltonos spalvos, vieną - violetinės, vieną - baltos-gelsvos spalvos vaisių ar daržovę. Ji ragina į kasdienį valgiaraštį įtraukti ankštines daržoves, geriausia būtų jų, jei įmanoma, suvartoti dvi tris porcijas per dieną. Ji taip pat siūlo rinktis įvairias kruopas, tačiau savo racione sumažinti rafinuotų grūdų.

„Sveikos kruopos yra tos, kurios tik išlukštentos ir į jas ne tik nieko nepridėta, bet ir nieko iš jų neatimta. Norintiems nesirgti arba pasveikti svarbu vengti cukraus. Būtina skaityti produktų etiketes. Maksimalus cukraus kiekis (ne tik grynas, bet esantis ir kituose produktuose) per dieną vyrams gali būti devyni arbatiniai šaukšteliai, moterims - šeši.

„Dar turėtumėte apriboti suvartojamųjų sočiųjų riebalų kiekį. Didžiausia jų koncentracija yra mėsoje bei pieno produktuose. Dar vienas svarbus dalykas - vengti transriebalų. Jų geriausia išvis atsisakyti. „Venkite ir perdirbtos mėsos bei sumažinkite raudonosios mėsos bei paukštienos kiekį savo racione“, - pataria B.Davis. Jos teigimu, pieno produktų reikėtų suvartoti minimaliai.

Taip pat derėtų riboti perdirbtus maisto produktus, greitą arba keptą maistą, mat juose gausu riebalų, druskos bei cukraus. Sudėliojusi bendrą mitybos, kuri veda į sveiką gyvenimą, planą, B.Davis ragina žengti kitą žingsnį - ruošiant maistą atsisakyti aliejaus ir cukraus, o pastaruosius keisti kitais produktais.

Mitybos pokyčiai ir sveikata

Žmonės renkasi vegetarišką mitybą dėl įvairių priežasčių. Kai kurie nori numesti svorio, kai kurie rūpinasi gyvūnais, o kiti tai daro saugodami savo sveikatą ar aplinką. Vegetarai paprastai suvartoja mažiau kalorijų, mažiau riebalų ir sveria mažiau nei valgantieji mėsą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad palyginti su nevegetariška, vegetariška mityba gali būti naudinga mažinant svorį.

Kad širdis būtų sveika, mums reikia maisto medžiagų, pvz., fitofarmacinių produktų, folio rūgšties, vitaminų C ir E, maistinių skaidulų, kalio ir magnio. Palyginti su mėsą valgančiais žmonėmis, vegetarai gauna jų daugiau. Tai reiškia, kad tapus vegetaru, galima sumažinti savo kraujospūdį. Sergant diabetu, cukraus kiekis kraujyje labai svarbus. Tyrimai parodė, kad valgant daugiau vegetariško maisto galima veiksmingiau valdyti ir gydyti diabetą.

Tačiau, vegetarai, norintys rūpintis sveikata, turėtų vengti perdirbto maisto, pvz., šaldytų picų, gazuotų gėrimų, kepinių ir bulvyčių. Šis maistas yra kaloringas ir riebus, ir, tyrimų duomenimis, susijęs su vėžiu.

Aplinkosauginiai argumentai

Diskutuodami apie grėsmę aplinkai, daugelis mini automobilius, lėktuvus ir naftos gręžinius, o ne ūkius ir valgius. Visgi didesnį pavojų planetai kelia mūsų noras valgyti gyvūnus. Mūsų priklausomybė nuo gyvūninės kilmės maisto yra netvari. Gyvulininkystė pagamina tik 18 proc. pasaulio kalorijų, bet užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio plotų (apie 77 proc. jų skirta auginti gyvūnus ir pašarus).

Dėl genetinės atrankos viščiukai broileriai tapo efektyviausi „baltymų perdirbėjai“, tačiau, norint gauti vieną kilogramą šių nelaimingų paukščių mėsos, reikia maždaug trijų kilogramų pašarų. Gyvulininkystės sektorius yra antras pagal dydį antropogeninių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis po iškastinio kuro.

Alternatyvos gyvūniniams produktams

JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Brazilija, Izraelis, Nyderlandai ir Vokietija yra alternatyviosios baltymų technologijos lyderės. 2019 m. šiose šalyse veganiški maisto produktai ypač išpopuliarėjo. Pavyzdžiui, Vokietijoje veganiški mėsainiai atsirado greito maisto restoranuose „McDonalds“, „Burger King“ ir „Kentucky Fried Chicken“, o Jungtinėje Karalystėje kavinėse „Starbucks“ ir kepyklose „Greggs“ galima įsigyti veganiškų dešrelių.

Stambios maisto korporacijos, tokios kaip „Tyson Foods“ ir „Nestlé“, pradeda reaguoti į besikeičiančią maisto kultūrą ir žengia pirmuosius žingsnius į alternatyvių baltymų rinką. Alternatyvių baltymų gamyba jau dabar reikalauja mažiau gamtos išteklių, mažiau teršia, nenaudoja antibiotikų ir nesukelia kančių gyvūnams.

Naujausi tyrimai

Kanados McMaster universiteto Gyventojų sveikatos tyrimų instituto mokslininkų paskelbta studija griauna bene didžiausią visų laikų pasaulinį mitybos mitą, jog raudona mėsa bei pieno produktai nėra itin naudingi sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurių mitybos racioną sudarė didesni vaisių, daržovių, riešutų, ankštinių augalų, žuvies, pieno bei raudonos mėsos kiekiai, turėjo mažiausią širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties riziką.

Mitybos patarimai

Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pabrėžia reguliaraus valgymo svarbą. Svarbu, kad organizmui netrūktų B grupės vitaminų (špinatai, žirniai, bananai, bulvės, kiaušiniai, riešutų sviestas). Itin svarbu išgerti apie pusantro du litrus skysčių, nes tai vėlgi įtakodavo įtaką medžiagų apykaitai. Pastebėta, kad medžiagų apykaitai teigiamą poveikį turi žalioji arbata. Labai svarbu mažinti stresą. Tai gana plati sąvoka, tačiau pastebėta, kad patiriant stresą išsiskiria daug kortizolio, kuris reguliuoja apetitą. Greitai medžiagų apykaitai itin svarbi miego kokybė ir trukmė.

Rekomenduojami produktai

• Žalumynai: lapiniai kopūstai, špinatai
• Augalų daigai
• Sėklos: kanapių, ispaninių šalavijų, linų sėmenys
• Uogos
• Sveiki, neapdoroti grūdai: speltos, avižos, bolivinės balandos

Svarbu paminėti, kad medžiagų apykaita svarbi ne tik kad kūnas būtų lieknas, - ji atsakinga už bendrą mūsų savijautą, gerą sveikatą. Kalbant apie fizinį aktyvumą, pagrindinis tikslas - didinti raumeninį audinį ir mažinti riebalinį.

Produktas	Aprašymas
Žalumynai	Maistingiausi produktai, turtingi vitaminų ir mineralų.
Augalų daigai	Mažiausiai toksiškų ir daugiausia maistingų medžiagų.
Sėklos	Daug organizmui naudingų riebalų rūgščių.
Uogos	Gausu skaidulų ir naudingų cheminių medžiagų.
Grūdai	Sveiki, neapdoroti, turtingi skaidulų.

---