Duona - reikalinga kiekvienam. Visada laikyta šventa, mylėta ir gerbta vos ne kiekvieną dieną keliauja ant mūsų stalo.
Duonos šventės tradicijos ir reikšmė
Vienas iš mūsų bendruomenės tikslų yra mūsų krašto tradicijų puoselėjimas, bendruomeniškumo skatinimas. Norime išsaugoti ir puoselėti krašto kultūros papročius, tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms.
Tradicija yra svarbi tuo, kad kasmet (jau daugiau nei 20 metų ) bendruomenės gyventojų sąmonėje įsitvirtina poreikis vasaros viduryje susitikti tradicinėje duonos (Oninių) šventėje ir tapo neatskiriama kultūros tradicijų puoselėjimo dalimi.
Siekiant puoselėti gražius papročius, renginyje „Visur duona su pluta“ ne tik garbinama duona ir jos augintojai, kepėjai, ne tik rugiapjūtės pradžia paverčiama didžiule švente, bet ir žmonės jungiami artumo saitais.
Rokiškis dažno lietuvio atpažįstamas kaip sūrininkų miestas ir vis dažniau įvardijamas kaip tapytų margaspalvių langinių sostinė.
Šv. Agotos diena: duonos pagerbimas
Vasario 5 diena - Šv. Agotos - arba kitaip - duonos diena. Šią dieną lietuvių kepta bei šventinta duona, kaip tikima, gelbėdavo kilus gaisrui ar padėdavo namus apsaugoti nuo perkūnijos, o nešama į mišką - saugodavo nuo gyvatės įkandimo.
Vasario 5-ąją rajono duonos kepėjai minėjo šv. Agotos dieną. Kokiomis nuotaikomis pasitiko jie šią šventę? Ar po rudens potvynių iki naujojo derliaus jie nepritrūks rugių, o rokiškėnai - duonos?
UAB „Darola“ vadovas Pranas Blažys džiugiai atsakė, jog visa jų šeima mini šią dieną: „Kaip ir visi - turime savitas tradicijas. UAB „Lašų duonaׅ“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė teigė, kad šią šventinę dieną mini ir darbe, ir namuose.
I. Aukštuolienė teigia, kad duoną gerbia ne tik šią šventinę dieną, bet ir kiekvieną kitą metų dieną.
Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienę duoną. Šią dieną ji buvo kepama. Be to, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, blogos akies (nužiūrėtoms karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo.
Šventiname nuo seno: tą darė mama, močiutė, prosenelė… Pašventintą duoną jos padėdavo garbingiausioje namų vietoje. Kuo ši tradicija svarbi? Ji apsaugo namus nuo blogio, ligų, negandų. Ją mūsų šeima saugojo visais - net ir sunkiausiais - laikais.
Duonos kelias nuo grūdo iki stalo
Birželio 15 dieną Juodupėje vyko įspūdinga Antaninių šventė, kuri pritraukė daugybę miestelio gyventojų ir svečių. Bendruomenės salėje 18 valandą prasidėjo duonos edukacija ir paroda "Duonos kelias nuo grūdo iki stalo".
Ir dainos skambėjo, ir rateliai sukosi, ir patarlės bei istorijos apie duoną aidėjo, o duonos keliu visus lydėjo „Galukiemio“ šeimininkė ir skanios duonos bei pyragų kepėja Daiva Mickūnienė.
Daiva Mickūnienė prisipažino ruginę duonelę kepanti jau beveik 40 metų, o duonos kepėja norėjusi būti nuo pat vaikystės, kai šviežia duona vis pavaišindavo kaimynės Elenytės močiutė.
Tikros duonos kepėjos nesidalina receptais ir raugu. Šventės pabaigoje galima buvo paragauti įvairios Kamajų duonos kepėjų naminės duonos. Ir ruginės, ir su visokiais priedais. Ir net pačios Daivos kepto duonos trupinių pyrago, kuris turi ir receptą, ir savo istoriją.
Šventės "Visur duona su pluta" istorija
Įpusėjus vasarai Miežiškių kultūros centras bei ūkininkai Audronė ir Albinas Kisieliai ir vėl pakvietė į šventę „Visur duona su pluta“. Kisielių sodyboje, esančioje Radviliškių kaime, renginys vyko jau vienuoliktą kartą.
O jo pradžia - Miežiškių seniūnijoje, Nibragalio, Kerblonių, Limeikių kaimuose, kuriuose pačioje šio amžiaus pradžioje naminės duonos kepimo tradicijas jaukiomis šventėmis vertė tuometė šio krašto kultūros darbuotoja Stasė Eigirdienė. Mažyčiai renginiai pastaraisiais metais išaugo į didžiules, gausybę žmonių sukviečiančias šventes.
Šventė „Visur duona su pluta“, praminta profesine duonos kepėjų švente, šiemet vyko jau 18 kartą. Gimusi ir 10 metų vykusi Miežiškiuose, pastarąjį aštuntmetį ji persikėlė į Radviliškių kaimą.
Kultūriniai renginiai ir amatai
Visą dieną vykusioje šventėje nuobodžiaujančių nebuvo, rengėjai svečiams - ir suaugusiesiems, ir vaikams siūlė įvairiausių pramogų, veiklų. Vyko gausi tradicinė amatų mugė, kurioje savo gaminius demonstravo tautodailininkai, amatininkai, malūnininkai, rankdarbių meistrai, žolininkės. Natūralios duonos, pyragų kepėjai pristatė savo gaminius, vieni su kitais dalijosi patirtimi, receptais.
Amatų kiemelyje darbavosi amatininkai, medžio skulptūrų drožėjai sukūrė bendrą skulptūrą „Atkurtai Lietuvai - 100“. Šis dirbinys liks šventės šeimininkų Kisielių sodyboje, o kitos skulptūros buvo parduodamos aukcione.
Duonos kepėjų požiūris į natūralumą
Įvairios paskirties natūralūs gaminiai visuomet žadindavo vartotojų susidomėjimą. O pastaraisiais metais mitybos sferoje natūralumas tapo didžiausiu „mados klyksmu“.
Ir UAB „Darola“ vadovas P. Blažys, ir UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė I. Aukštuolienė teigė, kad jų kepamoje duonoje nėra jokių nenatūralių priedų. “Vienintelė problema, kad kepiniai sensta” - teigė P. Blažys.
Kaip ir UAB „Darola“ taip ir UAB „Lašų duona“ savo gaminamoje produkcijoje remiasi natūralumu: “Juodi gaminiai - visiškai natūralūs. Niekada nebuvome „išklydę“ iš natūralumo, o lyginant dabartines mitybos madas - dėl natūralumo tampame madingi” - teigė UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė.
Taip pat I. Aukštuolienė džiaugiasi, jog UAB „Lašų duona“ yra žymima „Žalio rakto skylute“ [juose mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų - aut.