Kakavą šiandien geria visame pasaulyje. Kakavos yra ragavę veikiausiai visi, tačiau retas susimąsto, kad tikra, tinkamai paruošta kakava yra naudingas ir sveikas gėrimas.
Kakavos istorija
Šis saldus gėrimas buvo pripažįstamas jau prieš daugelį metų. Kakavą vartojo majai ir actekai - yra žinoma, kad kakavmedžiai buvo auginami jau prieš 5000 metų, o iki šį augalą sukultūrinant, kakava buvo gaminama iš laukinių kakavmedžių sėklų.
Kakavmedžiai auga 15° nuo pusiaujo į abi puses. Šie augalai kilo iš Centrinės Amerikos, o kakavai išpopuliarėjus, buvo pradėti auginti ir kituose žemynuose.
„Majai kakavos pupeles naudojo kaip pinigus - pomidoras kainavo vieną, avokadas - tris pupeles, kalakutą buvo galima nusipirkti už 120 pupelių. Pupelėmis Centrinėje Amerikoje žmonės atsiskaitydavo iki pat XVI a. pabaigos.
Įdomu, kad majai, actekai kakavą gerdavo šaltą, gana tirštą, ją gardindavo aštriais prieskoniais, pvz., aitriosiomis paprikomis. „Toks gėrimas puikiai vėsina“, - tvirtino pašnekovas. Indėnai kakavą vartojo ir kaip kasdienį, ir kaip ceremoninį gėrimą - pagerbti dievus.
Kakao buvo majų dievas, atsakingas ne tik už kakavos, bet ir už kukurūzų - pagrindinio indėnų maisto, derlių. Jam pagerbti indėnai netgi gerdavo kakavą, į kurią prasipjovę ausies spenelį, įlašindavo keletą lašų kraujo.
Ne be reikalo indėnai kakavą vadino dievų gėrimu, širdies eliksyru, manė, kad ji suteikia jėgos ir proto aštrumo. Genčių vadai kakavos gerdavo prieš priimdavo svarbius sprendimus, kariai kakavos gaudavo prieš išeidami į mūšį.
Pasak Povilo Aušros, Centrinėje Amerikoje kakava iki šiol plačiai naudojama medicininiais tikslais. Ispanams atradus Ameriką, kakavos pupelių jie parsivežė ir į Europą, tačiau iš pradžių nežinojo ką su jomis daryti.
„Iš pradžių šias pupeles valgė, naudojo kaip imuninę sistemą stiprinančius vaistus, tik vėliau iš jų išmoko gaminti gėrimą, o dar vėliau pradėjo naudoti desertų gamybai“, - pasakojo P. Mada gerti kakavą Europoje išplito XVI-VXII a.
Iš Ispanijos per Lenkiją ši tradicija pasiekė ir Lietuvą - kakavą gerė didžioji dalis aukštuomenės. „Rūtos“ šokolado muziejuje Šiauliuose galima netgi pamatyti specialius puodelius kakavai gerti - jie buvo gaminami su pusiniu dangteliu, kad geriant vyrams nesusiteptų ūsai“, - pasakojo kakavos žinovas.
Kakavai plikyti ir pilstyti buvo gaminami ir specialūs arbatinukai - su platesniu, nei arbatai, straubliuku. O šokoladą išrado olandai. Jo tradicijos gana jaunos - pirmasis pasaulyje šokolado fabrikas buvo atidarytas Nyderlanduose XIX a. pradžioje, Lietuvoje - XIX a. pabaigoje.
Kakavos nauda
Nuo seno kakava buvo vertinama dėl maistinių savybių. „Ne be reikalo kakava buvo siejama su širdimi, - teigė P. Aušra. - Kakavos pupelėse yra daugiau nei 300 aktyvių medžiagų, kurios veikia organizmą, visų pirma - širdį. Jose - itin gausu teobrominų, B grupės vitaminų, vitaminų E, K, geležies, vario, magnio. Šios medžiagos itin svarbios širdžiai, kraujotakos ir nervų sistemoms.“ Kakavoje t.p. - itin daug senėjimą stabdančių antioksidantų.
Pasak vyro, sveikiausia kakavą ruošti iš kakavos pastos, t.y. trintų kakavos pupelių, o ne iš miltelių, kurie gaunami iš kakavos masės atskyrus kakavos sviestą. Nors užsienyje nėra sudėtinga įsigyti kakavos pastos, Lietuvos prekybos centrai siūlo tik kakavos miltelių, o kakavos pastos galima įsigyti nebent specializuotose internetinėse parduotuvėse.
Beje, būtent šviesūs kakavos milteliai yra laikomi geresnės kokybės, nes yra mažiau apdirbti. Tamsią spalvą kakava įgyja dėl cheminio apdirbimo, kuriuo stengiamasi panaikinti kartumą.
„Daug svarbių kakavoje esančių medžiagų yra tirpios riebaluose, tad juos pašalinus, suprastėja ne tik gėrimo skonis, bet ir maistinės savybės“, - įspėjo žinovas. Jei kakava gaminama iš miltelių, reikėtų į ją įpilti bent riebaus augalinio pieno - itin tinka riešutų ar kokosų pienas.
Kakavai balinti taip pat tinka ryžių, avižų, kanapių pienas. Karvės pieno vyras nerekomenduoja - jame esanti laktozė blokuoja kai kurių naudingų medžiagų įsisavinimą, t.p. nerekomenduoja ir sojų pieno.
Kakavos gaminimo būdai
Kakavos nereikia virti - užtenka užpilti karštu vandeniu. „Jis neturėtų būti verdantis - vandenį užvirus reikėtų minutėlę-dvi palaukti“, - patarė P. Aušra. Geriausia kavą gaminti su plaktuvu - masę ar miltelius užpylus vandenį trejetą minučių palaukti, o tada išplakti.
Puodeliui kakavos reikėtų maždaug 25 gramų kakavos masės arba 10-15 gramų miltelių. Vietoje vandens, ypač gaminant gėrimą iš miltelių, galima naudoti pašildytą augalinį pieną, arba vandenį ir pieną naudoti lygiomis dalimis.
Gėrimui pasaldinti tinka medus, agavų sirupas, kokosų žiedų cukrus. „Baltojo cukraus geriau vengti, - aiškino žinovas. Skaniausia kakava - pagaminta iš kakavos pastos, o ne miltelių.
Visada akcentuojame kakavos ir vandens santykį. Jei vandens bus per daug, neatsiskleis gėrimo sodrumas, poskoniai bus blankūs ir pati patirtis nebus maloni. Jei kakavos masės bus per daug - gali būti per kartu, per stipru. 150 ml. 200 ml. Žinoma, jei mėgstate intensyvius skonius, 50 gramų gerdami, tikrai nepadauginsite.
Kakavos masę susmulkiname peiliu. 1 susmulkintos kakavos masės yra apie 5 gramai. Verdantį vandenį įpilame į puodelį ir palaukiame kol šiek tiek atvės. Tuo pačiu taip pasimatuojame kiek vandens prireiks gėrimui gaminti.
Susmulkintą masę dedame į plakiklį (galima plakti su rankiniu blenderiu/ maisto smulkintuvu ar tiesiog sportininkų naudojama kokteiline). Įpilame šiek tiek saldiklio ir mėgstamų prieskonių. Gėrimą galima daryti tik su augaliniu pienu, kurį reiktų šiek tiek pavirti. Mūsų mėgstamiausias paprastas derinys - kakava, vanduo ir saldiklis.
Norint gauti tirštą putą rinkitės tokį plakiklį, kuris gėrimą prisotintų deguonimi. Įpilkite suplaktą kakavą į vis dar šiltą puodelį, kuriame buvo karštas vanduo. Įkvėpkite šokoladinio aromato.
Visada rekomenduojame pradėti nuo vanilės, cinamomo, net įsiberti mažą žiupsnelį druskos. Nors kakavoje yra nemažai augalinių riebalų, smagu išbandyti ir papildomai įsidėjus kakavos sviesto.
Tinka bet koks augalinis pienas išskyrus sojų pieną, kadangi šis gali blokuoti naudingųjų kakavos medžiagų įsisavinimą. Mūsų mėgstamiausias augalinis pienas su kakava - avižų. Tačiau nuostabūs deriniai pavyksta ir su migdolų, kokosų ir kt.
Svarbūs patarimai
Geriausia jei kakavą gertumėte tuščiu skrandžiu ar būtumėt labai nedaug pavalgę. Kakava - ne desertas, po valgio gali sutrikdyti virškinimą, apsunkinti. Vėlai geriamas gėrimas taip pat gali neleisti ramiai užmigti. Mes kakava mėgaujamės pirmoje dienos pusėje ir kartais po pietų, praėjus porai valandų.
Esame bandę kakavą plakti stiklainyje (tik atsargiai, kad dangtelis „nešautų“, periodiškai išleiskite vanens garus). Taip pat jei neturite laiko, esate susimulkinę kakavos masę, užpilkite tiesiai į puodelį ir gerai išmaišykite šaukšteliu.
Ceremoninės kakavos dozė yra apie 40-50 gr. su 200 ml. vandens.
Ceremonijose nėra tinkami naudoti kakavos milteliai (esame girdėję apie tokias ceremonijas, kurioms organizatoriai tiesiog nusipirko miltelius iš parduotuvės ir skonis tikrai nebuvo ypatingas, daugelį net atbaidė nuo kakavos gėrimo ilgam laikui. Žinoma energetinio poveikio taip pat nebuvo jokio).
Kakavos ceremonijoms naudojama šiek tiek paskrudinta kakava. Nuo seno ugnies energija naudojama apvalymui, savybių išryškinimui.
Jei turite „raw“ kakavos, ją galite naudoti ceremonijoms, tačiau, atminkite, kad tai - šių dienų „atradimas“. Mes turime žaliavalgiškos kakavos iš Balio, kuri auginama apsupta ritualų ir pašventinimų.
Venkite virinti kakavą puode. Taip, tai yra lengvas būdas padaryti didelį kiekį kakavos, tačiau dingsta didelė dalis naudingųjų medžiagų. Nebent kaitinate trumpai, tik tiek, kad ištirptų kakavos masė.
Nesvarbu, ar kakavą gaminate su vandeniu, pienu ar augaliniu pienu - neberkite miltelių tiesiai į skystį. Pirmiausiai į indą dėkite kakavos miltelius, įpilkite šiek tiek skysčio ir gerai išmaišykite iki vientisos pastos. Tuomet pilkite dar vandens, vėl gerai išmaišykite. Natūralūs kakavos milteliai yra netirpūs, tad su skysčiu juos reikia sujungti palaipsniui.
Kakavos gėrimą galima gaminti su vandeniu, įprastu pienu arba augaliniu pienu. Pienas visuomet sušvelnina skonį, padeda išgauti malonesnę konsistenciją.
Tačiau vėsdamas įprastas pienas paviršiuje suformuoja riebalų plėvelę dėl kurios daugeliui žmonių kakavos gėrimas kelia nemalonius jausmus. Šito galima išvengti pasirinkus liesą pieną.
Jeigu vis dėlto kakavą gaminsite su riebesniu pienu, jį reikėtų užkaitinti iki maždaug 70 laipsnių ir sekti, kad jo temperatūra jokiu būdu neviršytų 80 laipsnių - nuimkit nuo kaitlentės, kai tik indo pakraščiuose ima formuotis smulkūs burbuliukai arba naudokite termometrą.