Bulvės - vienos bene tradiciškiausių lietuviškų daržovių. Naudojamos sriuboms, salotoms, garnyrams. Gero bulvių derliaus garantas visų pirma yra kokybiška sėkla bei tinkama veislė.

Bulvių veislių pasirinkimas

Labai ankstyvam derliui, kai pirmosios bulvės pasirodo po 45 dienų, skaičiuojant nuo sudygimo, skirtos bulvės „Adora“. Ankstyvam (50-55 dienų po sudygimo) - „Vineta“, kurios yra mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Vidutinio ankstyvumo veislės „Melody“ ir „Laura“ bulvės prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų ir skirtingų dirvožemių, ypač išsiskiria puikiu kulinariniu skoniu, tinkančiu tradiciniams lietuviškiems patiekalams.

• „Adora“ - labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai brandinami vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Išvirus nejuoduoja. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams, sausajam puviniui, jautresnė marui ir rauplėms. „Adora“ užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere, todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau, kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. Bulvių derlius gausus.
• „Laura“ - vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbimui. Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams: garbanei, dryžligei, lapų susisukimo virusui. Ši veislė ypač atspari sausrai. Gero skonio, verdant nesukrenta, išvirus nepakeičia spalvos.
• „Melody“ - kilusios iš Olandijos. Vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui. Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirus, vidutiniškai miltingos. Gumbai ovalūs, gelsva tinkline luobele, sekliomis akutėmis, kere formuojami vienodo dydžio. Minkštimas švelniai geltonas. „Melody“ išsiskiria pakankamai dideliu atsparumu mechaniniams sužeidimams ir sudaužymams, marui, atspari daugumai ligų.
• „Vineta“ - kilusios iš Vokietijos. Ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiukštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Tačiau nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.

Pasiruošimas sodinimui

Specialistai perspėja, prieš sodinant bulves, nepamiršti iš žemės pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučių. Toje pačioje vietoje nepatariama bulvių sodinti dažniau nei kas keverius metus. Ne pati geriausi mintis formuoti bulvių vagas po medžiais, šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Kiekvienais metais rekomenduojama naudoti sertifikuotas sėklines bulves. Bulvių augimą pagretina ankstyvųjų bulvių daiginimas.

Bulvių daiginimas

Tereikia supilti sėklines bulves į dėžutes, pastatyti jas į šviesią, vėdinamą vietą, kur ne didesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros. Paprastai tai užtrunka nuo trijų iki šešių savaičių. Atstumas tarp vagų turi būti 60-90 cm, tarp gumbų - 30-35 cm. Jei žemė lygi, geriausia daryti negilias vagas ir sudėti gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė, išlyginus žemę, būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu.

Jei įmanoma, vagas reikėtų formuoti rytų-vakarų kryptimi. Vengti šiaurės-pietų krypties. Stengtis nepasodinti gumbo per giliai. Sodinant bulves paprastai patogu jas ir patręšti bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis praturtintomis magniu ir mikroelementais bei turinčioms padidintą kalio kiekį. Vidutinė lokalaus tręšimo norma - 50-80 g/m2. Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų.

Svarbu atsiminti, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo galimybėms. Sudygus daigams ir jiems išlindus į žemės paviršių, žemes reiktų 3-4 kartus apkaupti kauptuku, tuo pačiu pašalinti ir piktžolės. Smėlingą dirvą sausros metu būtina laistyti ryte ir vakare. Nuo maro bulves purkšti profilaktiškai maždaug kas savaitę ar dvi. Bulvienojams užaugus 20 cm. Svarbu stebėti ir augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus, amarus. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti, todėl patariama tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę ir mechaniškai nepažeisti. Sandėliuoti patariama tamsioje, vėsioje, neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Bulvėms laikyti plastikiniai maišai netinka - tam geriau rinktis pintas, medines dėžes, orui pralaidžius maišus.

Ar sodinti bulves reikia supjaustyti?

Bulvių derlingumui didelę svarbą turi tinkamas sėklos paruošimas. Pastebėta, kad daugelis gyventojų bulves rūšiuoja prieš pat sodinimą. Tai neteisinga. Laikant bet kokiomis sąlygomis, sėklai bulves reikia atrinkti ne vėliau kaip balandžio viduryje.

Jeigu laikomos bulvės labai sužėlė, tai prieš sodinimą nulaužius daigus praeina ilgas laiko tarpas, kol pradeda dygti antriniai akučių pumpurai. Jeigu bulvės buvo laikomos gerose, vėsiose patalpose ir visai nesudygo, tai taip pat reikia gumbus pravėdinti, supylus plonesnių sluoksniu, kad jie įšiltų. Pravėdinti gumbai pasiruošia dygti, išleidžia trumpus daigelius, jų derlingumas padidėja 6- 8%, lyginant su sodinimu nepravėdintais gumbais.

Perrenkant bulves reikia rūšiuoti pagal stambumą, nes stambesnius gumbus galima sodinti rečiau, smulkesnius - tankiau. Be to, stambesniais gumbais sodintos bulvės greičiau sudygsta ir sparčiau vystosi negu smulkesniais gumbais, todėl ir priežiūros darbai nesusiderina. Sėklai naudotini ne mažesni kaip 35g stambumo gumbai (skersmuo 4,0-4,5cm). Sodinant labai smulkią sėklą, bulvių derlingumas mažėja. Nustatyta, kad pasodinus 20-30g stambumo gumbus, bulvių derlius sumažėja apie 18%, lyginant su sodintais 60-80g stambumo gumbais. Be to, smulkūs gumbai dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų, todėl smulkiais gumbais sodintame pasėlyje daugiau paplitusios ligos. Geriausia sodinti vidutinio stambumo (60-80g) gumbais. Sodinant stambesniais (100-120g) gumbais derlius neryškiai didėja, o sėklos sunaudojame daug daugiau.

Bulves pjaustyti reikia nęi sodinimo dieną, o 3-4 savaites prieš sodinimą. Anksčiau pjaustytos bulvės duoda 1,6 t/ha didesnį derlių. Pjūvio vieta greičiausiai sukamštėja 15-20°C temperatūroje (per 7-10 dienų). Pjaustytas bulves geriausiai laikyti sausoje, šviesioje ir vėsioje patalpoje, supiltas 20 cm storio sluoksniu. Kai kuriose užsienio valstybėse, ypač Kanadoje ir JAV, bulvių pjaustymas plačiai praktikuojamas. Tikslas - gauti daugiau stambių gumbų, nes iš pjaustytų gumbų išauga stambesni gumbai, tiktai jų būna mažiau.

Gumbai pjaustomi į keturias ar net šešias dalis. Svarbu, kad kiekviena dalis svertų ne mažiau kaip 40 g ir turėtų ne mažiau kaip po dvi akutes. Pjaustant peiliai dezinfekuojami kalio permanganato tirpalu. Mūsų sąlygos nelabai tinka sodinti pjaustytais gumbais. Jei pavasaris šaltas, pasodintos pjaustytais gumbais šlapioje ir šaltoje dirvoje bulvės dygsta vėliau, dalis jų supūva. Mūsų krašte gumbus pjaustyti praktikuojama tik norint greičiau pasidauginti naujai įsigytą veislę arba taupant sėklą.

Dauginimo tikslu pjaustoma išilgai gumbo, stengiantis, kad abiejose pusėse būtų vienodas akučių skaičius. Patartina pjaustyti pradėjusius dygti gumbus, nes tada geriau matyti, kur daryti pjūvi. Taupant bulves galima sodinti gumbų viršūnėles. Šiuo atveju maistui arba pašarui atpjaunama apatinė gumbo dalis, o viršūnėlės (20-30 g masės) paliekamos sėklai. Jos apdžiovinamos kambaryje ir, tik pjūviui užgijus, išnešamos į rūsį.

Efektyvūs ir praktiniai patarimai, kaip pasodinti bulves darže, kad derlius būtų gausus ir sveikas

1. Pasirinkite tinkamą bulvių veislę

   Pirmas žingsnis, pradėjus auginti bulves, - pasirinkti tinkamą veislę. Bulvės skiriasi pagal skonį, dydį, spalvą ir laikymo trukmę. Priklausomai nuo jūsų pageidavimų ir klimato sąlygų, rinkitės veislę, kuri geriausiai tiks jūsų daržui.

   • Ankstyvosios veislės: Šios bulvės greitai subręsta ir yra puikios vasaros patiekalams.
   • Vidutinės ir vėlyvos veislės: Šios bulvės paprastai turi gerą laikymo savybę, todėl tinka ilgalaikiam vartojimui.
2. Pasiruoškite dirvą

   Bulvės mėgsta lengvas, gerai drenuojamas dirvas. Paruošti dirvą bulvėms sodinti yra labai svarbu, kad jos galėtų lengvai įsišaknyti ir augti.

   • Purenti dirvą: Prieš sodindami bulves, purenkite dirvą maždaug 20-25 cm gylio, kad ji būtų laisva ir kvėpuojanti. Jei dirvožemis yra sunkus, į jį galite įmaišyti komposto arba smėlio, kad pagerintumėte drenažą.
   • PH lygis: Bulvės gerai auga dirvoje, kurios pH yra 5.5-6.5. Patikrinkite pH ir, jei reikia, pritaikykite kalkes, kad sumažintumėte rūgštingumą.
3. Paruoškite bulvių daigus

   Norint pasodinti bulves, galite naudoti pirktus daigus arba pačiam paruošti savo. Daigus paruošti galima keliais būdais:

   • Bulvių daigų paruošimas: Nupirkite sveikas bulves, kurios turi bent kelis akelius (sėklos pumpurus), ir 2-3 savaites prieš sodinimą jas laikykite šiltai (10-15°C), kad pradėtų dygti.
   • Dalijimas: Jeigu bulvės yra didelės, galite jas supjaustyti į dalis, tačiau svarbu, kad kiekviena dalis turėtų bent 1-2 akelius. Kiekvieną dalį palikite 1-2 dienoms, kad jos apdžiūtų ir nesugestų.
4. Pasodinkite bulves

   Bulves sodinti geriausia pavasarį, kai dirvožemis sušyla iki maždaug 7-10°C ir praeina paskutiniai šalčiai. Pavasaris yra idealus laikas pradėti sodinti, nes tai leidžia bulvėms gerai įsišaknyti ir augti visą vasarą.

   • Gylis ir atstumas: Bulves sodinkite apie 10-15 cm gylio. Atstumas tarp bulvių turi būti 30-40 cm, o tarp eilių - 70-90 cm. Tai suteikia pakankamai vietos augalams augti ir vystytis.
   • Sodinimo būdas: Sodinant bulves, akeliai turi būti nukreipti į viršų. Jei bulvė buvo supjaustyta, įsitikinkite, kad pjūvis yra nukreiptas žemyn, kad sumažintumėte puvimo riziką.
5. Laistymas ir tręšimas

   Bulvės mėgsta drėgną dirvą, tačiau nereikia jų perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvimą.

   • Laistymas: Laistykite bulves, kai dirvožemis pradeda džiūti, tačiau būkite atsargūs, kad vanduo nesikauptų aplink šaknis. Idealiu atveju, bulvės turėtų gauti apie 25 mm vandens per savaitę.
   • Tręšimas: Pirmą kartą tręšti bulves galima sodinimo metu, įterpiant šiek tiek organinių trąšų arba komposto. Vėliau, augimo metu, galite naudoti kompleksines trąšas, kurios turi didesnį fosforo ir kalio kiekį.
6. Apsauga nuo piktžolių ir kenkėjų
   • Piktžolės: Kad užkirstumėte kelią piktžolėms, galite mulčiuoti dirvą arba reguliariai ravėti. Mulčias taip pat padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje.
   • Kenkėjai: Stebėkite bulves dėl kenkėjų, tokių kaip bulviniai vabalai. Jei pastebite jų, naudokite natūralius pesticidus arba rankiniu būdu pašalinkite kenkėjus.
7. Derliaus nuėmimas

   Bulvės paprastai subręsta nuo 70 iki 120 dienų po sodinimo, priklausomai nuo veislės. Derlius bus paruoštas, kai augalai pradeda nudžiūti ir pasidaro gelsvi.

   • Nuėmimas: Bulves galima nuimti, kai viršutiniai augalo stiebai pagelsta ir nudžiūsta. Rekomenduojama bulves kasti atsargiai, kad nesugadintumėte jų.

Kada sodinti bulves?

Tradiciškai bulvės sodinamos balandžiui einant į pabaigą arba pirmą gegužės savaitę. Lengvame priemolyje ar priesmėlyje, kurie įšyla greičiau, bulves galima sodinti po balandžio 15 d. Nedaigintas bulvių sėklas galima sodinti, kai žemės temperatūra siekia bent 8º C.

Svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių - nuo tinkamos veislės pasirinkimo, dirvos paruošimo iki laistymo ir tręšimo. Svarbiausia - būti kantriam ir rūpintis savo augalais visą augimo sezoną.

---