Mūsų senieji protėviai mito augaliniu maistu, mūsų fermentai gali suskaidyti pačius įvairiausius augalinės kilmės riebalus, angliavandenius ir baltymus.
Jos paskirtis organizme be galo paprasta: aprūpinti ląsteles energija ir „statybinėmis medžiagomis“.
Suprantama, baltymų, t. y., „statybinių medžiagų“, ypatingai reikia vaikystėje, kai auga naujos ląstelės.
Kadangi baltymai skyla, o naujos ląstelės formuojasi visą laiką, nuolatos reikalingos amino rūgštys ir pagalbinės medžiagos.
Kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė baltymų masė, didesnis jų kiekis skyla ir vėl sintezuojasi.
Taigi, bet kokio maisto, tiek energetinio, tiek ir statybinio, poreikis priklauso nuo aktyvumo.
Maisto suvartojimą ir virškinimą reguliuoja mitybos sąlygos ir apetitas.
Pasitenkinimas valgymu - poreikio maistui pasireiškimas.
Poreikis maistui yra fiziologinis.
Manoma, jog alkio jausmas atsiranda kai kraujyje sumažėja maitinančių medžiagų arba ištuštėja skrandis.
Tačiau esminis klausimas - kokia kiekybinė priklausomybė tarp alkio jausmo ir poreikio?
Keista, bet storas žmogus nori valgyti, tai yra gauti energijos iš išorės, kai po oda turi tos energijos pakankamai.
Gamta nustatė tokią padidintą priklausomybę tarp bado ir poreikio maistui, kad apsaugotų organizmą nuo bado ir mirties.
Jeigu aplinka pasiūlo per daug maisto, neišvengiamai padidėja apetitas.
Šį procesą sustabdyti gali tik stiprus konkuruojantis jausmas, pavyzdžiui, meilė sau, įsitikinimas, kad sau nebūsiu gražus ir sveikas, jei būsiu storas.
Norėdami nustatyti, kas yra optimali mityba, turime įsivaizduoti, koks maistas ir koks režimas formavo mūsų mitybos posistemę.
Visi duomenys rodo, kad ta senovinė sistema atiteko iš labai tolimų protėvių.
Mūsų fermentai gali suskaidyti pačius įvairiausius augalinės kilmės riebalus, angliavandenius ir baltymus.
Mūsų skrandis sugeba suvirškinti bet kokį grubų maistą, gal tik spyglių ne.
Manau, ši savybė išlieka iki senatvės dėl to, kad genetinė ląstelių prigimtis nesikeičia.
Senosios apmiršta, gimsta naujos.
Todėl jos negali išskirti kitų skrandžio sulčių, jeigu tik jų reguliavimas nepakeičiamas „iš viršaus“.
Lygiai taip pat ir žarnų ar skrandžio raumeninis apvalkalas: raumenys sudaryti labiau iš „mašininių“ ląstelių, ir, jeigu tik jos gyvos, sugeba treniruotis ar desitreniruoti.
Minkšta, susmulkinta maisto košelė detreniruoja žarnyno sienelės raumenis ir fermentų išsiskyrimą.
Ilgalaikė psichinė įtampa ir nemalonios emocijos gali sudarkyti nervinį skrandžio ir storosios žarnos, dviejų skyrių, labiausiai susijusių su centrine nervų sistema, reguliavimą.
Apie 15% vaikų ir beveik 35% suaugusiųjų kamuoja viršsvoris.
Mes suvalgome maisto beveik 20% virš normos.
Vidutiniais duomenimis, per dieną gauname 400-500 kalorijų daugiau nei reikia.
Vidutiniškai suvartojame 150 gramų riebalų, kai dienos norma yra 50-70 gramų.
Mūsų maistas nepilnavertis, gauname nepakankamą kiekį vitaminų, šviežių daržovių, vaisių ir ląstelienos.
Užtai mūsų mitybos racione gausu miltinių produktų, t. y., įvairios duonos, bandelių, pyragaičių, sausainių, blynų ir t. t.
Mažai valgome natūralių produktų ir daug vartojame šaldytų, termiškai apdorotų, pusfabrikačių, konservų ir kitų produktų, kuriuose gausu įvairių chemikalų, konservantų, dažiklių, skonio stipriklių.
Vidutiniškai 15% kalorijų gauname iš alkoholinių gėrimų.
Valgome nereguliariai, per daug greitai, be jokios kontrolės.
Vietoje 5 kartų kas 3 valandas, valgome 3 kartus ir po labai daug.
Pridėtinio cukraus ir saldiklių mitybos racione labai daug.
Tai lengviausias kelias į sunkiausias ligas.
Dėl to išsivysto stipri priklausomybė druskai.
Laikui bėgant žmonėms darosi neskanūs produktai, jeigu juose nėra druskos.
Druskos kenksmingumas įrodytas.
Tiesa, kalbama tik apie pridėtinės druskos pertekliaus kenksmingumą, kuris sukelia hipertoniją - vieną svarbiausių sklerozės rizikos faktorių.
Mokslas sukaupė nemažą kiekį duomenų apie mineralus, vitaminus, angliavandenius, riebalus, baltymus ir t. t.
Kas trečias vaikas nuo 4 iki 10 metų permaitinamas, nes gauna 10-20% kalorijų daugiau negu jam reikia.
Pagyvenę žmonės užmiršta, kad jiems geriau būtų kur kas mažiau valgyti nei ankščiau, nes sumažėjo energijos sunaudojimas.
Kokybiniu požiūriu, senjorų maistas dažnai nepilnavertis, o kiekybiniu - per gausus.
Pastebėjau, kad visiškaiskirtingi žmonės mityboje daro identiškas klaidas.
Viena iš jų yra staigūs mitybos pokyčiai.
Tokie kaip - „nuo pirmadienio aš nevalgau saldumynų“.
Arba - „nuo pirmadienio nevalgau mėsos“.
Organizmui reikia priprasti prie bet kokių aplinkybių.
Vieni greičiau adaptuojasi, kiti lėčiau, bet visiems adaptacija būtina.
Jūs maitinatės jums įprastu režimu ir produktais jau keliasdešimt metų.
Visą šį laiką organizmas pratinosi prie jūsų užgaidų valgyti netinkamus produktus, netinkamus derinius, valgymo naktimis, o kur dar alkoholis, cigaretės ir t. t.
Tad staigiai pasikeitus racionui, kūnas „prašys“ produktų, kuriuos vartojote daugybę metų.
Jei visą dieną praleidžiate aplinkoje, kuri sukelia stresą, kad ir labai mažą, labai didelė tikimybė, kad esate stipriai priklausomi nuo cukraus ir jo staiga atsisakyti negalėsite vien tik dėl šio emocinio „inkaro“.
Saldumynai vakare jums suteikia palaimos jausmą.
Kiekvieną, o gal kas antrą vakarą valgomas toks maistas tampa labai stipriu įpročiu.
Jūsų organizmas tokiu būdu pripranta gauti sintetinių medžiagų, kurios suteikia netikrą palaimos jausmą.
Kitaip tariant, tai tampa narkotiku.
Ir staiga, bam! Nuo pirmadienio jūs nevalgote vieno ar kito produkto.
Paklauskite savęs, kodėl jūs taip staigiai norite pereiti prie kitų mitybos įpročių?
Labai dažnai žmonės pradeda įrodinėti, kad jie dabar viską daro labai teisingai.
Būtent šiems dalykams išeikvojamas labai didelis kiekis energijos.
Taip pat tai stabdo jūsų tobulėjimą mityboje.
Todėl, kad jūs stipriai įpareigojate save nepratrūkti ir neatsidurti jų vietoje.
Niekam nepasakokite, kad pradėjote keisti mitybos įpročius.
Nedrauskite sau, o tiesiog mylėkite save, suvokite, kad jūsų organizmui naudinga nevalgyti šlamšto, o naudą gausite iš šviežių produktų.
Jeigu drausite sau kažką, užspausite šias emocijas.
Jų užspaudimas reikalauja labai daug energetinių išteklių.
Neišbraukite iš karto visų, jūsų manymu, nereikalingų produktų.
Tiesiog padidinkite šviežių produktų kiekį.
Tokiu būdu lengviau adaptuositės prie naujovių.
Klaida, kurią daro dauguma žmonių pradėdami keisti savo mitybą, yra staigus ir didelis suvartojamų vaisių kiekis.
Dėl kasdien suvartojamo didelio kiekio miltinių, pieno, gyvūninės kilmės produktų, mielių ir sintetinio maisto, organizme susidaro daug tam tikros rūšies mikrobų.
Patarimas paprastas, viskas turi būti daroma po truputį, eiliškumo veiksmas labai svarbus mityboje.
Tai dažnai sukelia net alergines reakcijas, odos būklės pablogėjimą, sąnarių skausmus, patinimus ar kitus nemalonius simptomus.
Atlikta labai daug įvairių tyrimų, kurių metu įrodyta, jog iš pieno produktų gaunamas kalcis (gyvūninės kilmės) yra žalingas mūsų organizmui.
Ogi tuo, kad mūsų organizme esantis organinis kalcis, gautas iš augalinės kilmės produktų, naudojamas iš pieno gautam kalciui neutralizuoti ir pašalinti.
Gyvūninės kilmės kalcis bei kiti šios rūšies mineralai nėra pritaikyti žmogaus organizmui.
Tad jų pašalinimui mes eikvojame savo kūne sukauptas naudingas atsargas.
Viskas labai paprasta.
Viena pagrindinių priežasčių ta, kad jums norisi RIEBALŲ.
Bet jų juk galite gauti ne tik iš gyvulinės, bet ir iš augalinės kilmės produktų.
Pavyzdžiui, aliejų, kurių rūšių išties daug.
Tai gali būti linų sėmenų, sezamo, moliūgų aliejus ir t. t.
Tai gali būti riešutai arba sėklos.
Dažnai žmonės pamiršta, jog įvairovė mityboje yra svarbiausias dalykas.
Jei tik atėjo suvokimas, kad laikas pradėti maitintis taip, kaip kūnas sufleruoja, nestabdykite, jūsų laikas atėjo, pradėkite, nelaukite.
Jei pastebėjote, kad esate priklausomi nuo tam tikrų produktų, nelaukite, atsisakykite jų.
Dažniausiai tai sūrūs produktai, kava, saldumynai, kepiniai iš baltų miltų, ar turintys mielių ir cukraus.
Aš jau net nekalbu apie alkoholį ir narkotikus.
Visa tai jus tempia žemyn, jūs netenkate energijos, organizmas eikvoja resursus visam tam neutralizuoti.
Savaitgaliais nesijaučiate energingi kaip kadaise, dažnai erzina aplinka, jaučiatės abejingi veiklai, kuri ankščiau suteikė džiaugsmo.
Linkiu visiems atsisukti vis dažniau į save, pabūti su savimi, įvertinti kas jums išties naudinga, prisiminti save energingą ir eiti link sveikesnės gyvensenos jau dabar.
Niekas jumis nepasirūpins, tik jūs tai galite padaryti.
Viskas labai paprasta - daugiau meilės sau.
Šiame kūne, šiame gyvenime jūs esate tik kartą.
Kol valgome, ir nesusiduriame su ligomis bei kitomis situacijomis, kurios budina mus atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta dabar, tol toliau niokojame save.
Didžioji dalis žmonių maitinasi maisto produktais, kurie nesuteikia pakankamai maistinių medžiagų.
Taip pat labai daug vartojama organizmui žalingų produktų.
Įsivaizduokite kas būtų, jei žmonės mirtų vos tik surūkę vieną cigaretę? Ar jie tai darytų?
Lygiai tokia pati situacija yra su tam tikrais maisto produktais.
Tarkim, produktas pagamintas iš sintetinių medžiagų, sudėtyje turintis sintetinių cukrų, kurie gali sukelti iki mirties privedančias ligas.
Tokias, kaip cukrinis diabetas.
Sintetinio cukraus vartojimas pakelia insulino lygį iki „padangių“.
Šis procesas labai žalingas, nes blokuoja daugelį organizmo reakcijų.
Viena iš jų - tai riebalų panaudojimas energijai.
Kuomet insulinas labai aukštas, ši reakcija nevyksta.
Svarbiausių visuomenės sveikatos politikos krypčių.
Maistas turi net apie 20 proc. įtakos žmogaus sveikatai.
Antsvorį, o nuo 1980 metų nutukusių žmonių skaičius padidėjo dvigubai.
Ir nejudrumo kaina - sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis didėjimas.
Ligos rizikos veiksnių.
Laikoma, kad net 30 proc. dėl nesveikos mitybos.
Krūties vėžio pomenopauzės laikotarpiu riziką.
Dažniau išsivysto tulžies pūslės ir storosios žarnos vėžys.
Cukriniu diabetu.
Vėžio.
Politiką.
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mitybos įpročiai“.
Kalbai pasisukus apie mitybos įpročius, galima išgirsti daugybę mitų ir klaidingų įsitikinimų.
Vis dėlto, egzistuoja keletas esminių teisingos mitybos taisyklių, kurias, vaikydamiesi naujausias madas, dažnai pamirštame.
Atėjus pavasariui, matome vis daugiau patarimų, ką valgyti ar ko atsisakyti, kad turėtume tobulą kūną vasarai.
Reguliariai ir sveikai maitinantis sumažėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, jaučiamasi žvaliau, atsikratoma papildomų kilogramų ir pajaučiama daugybė kitų teigiamų pokyčių.
Nors lietuvių žinios apie sveiką mitybą ir gyvenimo būdą gerėja, praktikoje tai yra vis dar menkai taikoma.
Jei anksčiau maisto žmonės atsisakydavo dėl dietų, dabar atsirado kita, kur kas rimtesnė problema - pavalgymui tiesiog nebėra laiko.
Dažnai girdime, jog cukrus - legalus narkotikas, nuo kurio šiandien priklauso daugybė žmonių.
Vis dėlto, kartais net neįtariame, kokį didelį kiekį cukraus suvartojame kasdien, manydami, jog maitinamės gana sveikai.
Dažniausiai nereikalingų kilogramų siekiama atsikratyti dėl dailesnės figūros, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kokį poveikį antsvoris daro sveikatai.
Negana to, trokštant greitų rezultatų, neretai daromos grubios klaidos lieknėjant, kurios dar labiau gali mums pakenkti.
Persivalgymas vėlai vakare - dažna įtemptu gyvenimo ritmu gyvenančių žmonių problema.
Intensyviai dirbant pamirštamas mitybos režimas, griebiamasi greito maisto, o vėliau būkštaujama dėl sparčiai augančio svorio ir prastos sveikatos.
Po darbo dienos grįžus namo ir pagaliau atsipūtus, kad ir kaip stengiamės save suvaldyti, vakaras baigiasi persivalgymu.
Šiandien grožio kultu tapęs lieknas, stangrus ir sveikas kūnas priverčia sunerimti net tuos, kurie iki šiol apie sveiką gyvenseną neturėjo nei minties.
Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs.
Racionali jaunų žmonių mityba - sveikatos pagrindas.
Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui.
Ar tikrai produktai, ant kurių etikečių puikuojasi užrašas „be konservantų“, yra maistingi ir saugūs mums ir ypač - vaikams?
Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai - vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą.
Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai - vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių.
Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų.
Šiandien dažnai girdime sąvokas žalias arba gyvas maistas, o žmonės praktikuojantys šias sveikos mitybos idėjas gali ilgai pasakoti ir įrodyti tokio maisto vertę.
Žalias - tai toks maistas, kuris nebuvo termiškai apdorotas aukštesnėje nei 43 laipsnių temperatūroje.
Susikurti tobulą kūną vasarai jūs galite naudodamiesi greito riebalų deginimo programa.
Nepainiokite jos su greitu svorio metimu ar dieta, riebalų deginimas pagerins jūsų sveikatos būklę.
Greitas svorio metimas laikantis griežtų dietų privers jus susigrąžinti visą prarastą svorį, kai tik vėl pradėsite normaliai maitintis.
Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkis.
Sveika mityba dažniausiai taip pat įeiną į tokių pasižadėjimų sąrašą.
Galime mažinti viršsvorį, keisti mitybos įpročius ir režimą, gydyti endokrininės sistemos pažeidimus, atstatyti pažeistą hormonų pusiausvyrą, stiprinti gyvybinį tonusą, keisti organizmo parametrus.
Valo ir pripildo biolauką aktyvumo, judėjimo, veiklos energija, moteriškas (Chum)- sutraukia visą sunkią, kenksmingą energiją, panaikina agresiją.
Mokysimės šių energijų pritaikymo technikų, įsisavinsime svorio kontrolės mechanizmą, mitybos reguliavimo programas.
Kaip pasirinkti sveikus ir naudingus produktus ir kaip jų nesugadinti naudojant.
Kodėl šiuolaikinis maistas tapo pavojingas?
Modifikuoti produktai, herbicidai, trąšos, sunkieji metalai maiste ir cheminiai maisto priedai.
Kaip skaityti ir suprasti etiketes?
Praktika, aptariant populiariausius produktus rinkoje.
Koks maistas mums palankiausias dabar?
Koks mažiausiai užterštas ir lengviausiai suvirškinamas?
Perteklinio glitimo sukeliama žala sveikatai ir kaip to išvengti?
Kaip rinktis ir naudoti miltus be glitimo, aliejus, natūralius saldiklius?
Kaip atsiranda fizinė priklausomybė nuo maisto?
Kodėl nesveiki produktai yra tokie skanūs?
Pavojingas maistas: šių dienų mitybos aktualijos, kurie produktai yra nuodingi ir pavojingi sveikatai, ko labiausiai reiktų vengti, norint būti sveikiems ir ką valgyti; kaip pasirinkti produktus, kaip maitintis, kad organizmas gautų naudingų medžiagų.
Rafinuoto cukraus poveikis sveikatai, kuo jį pakeisti.
Kiti rafinuoti produktai: miltai, riebalai.
Lėtinės, odos ligos, energijos stoka ir prasta savijauta - kaip jų atsikratyti natūraliai.
Slaptieji alergenai ir jų poveikis sveikatai.
Mūsų visuomenėje yra įprasta, kad vaikai turi atskirą valgiaraštį, jie nemėgsta brokolių daržovių, dievina picą, gruzdintas bulvytes, dešreles, saldumynus, geidžiamiausias jų gėrimas - kola ir sultys iš mažų, gražių, spalvotų pakelių.
Kiek mus reikia baltymų?
Ar būtini baltyminiai papildai?
Ar reikia skaičiuoti kalorijas, norint nepriaugti svorio?
Ar storėjame valgydami riebalus?
Permainingi orai tėvams gali tapti rimtu išbandymu siekiant apsaugoti savo vaikus nuo peršalimo ligų.
Tuo labiau, kad statistiškai darželinukas serga 13 kartų per metus.
Paskaita skirta tėvams, auginantiems mažamečius vaikus (0-10 m.) su regėjimo sutrikimais: trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, akis „tinginė“, astigmatizmas, nistagmas, fotofobija ir pan.
Taip pat toms šeimoms, kurios ieško kitokių būdų nei akiniai ar operacijos padėti savo vaikams.
Žinomas amerikiečių gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas tvirtino, kad neuždėjus vaikams akinių, regėjimą galima sugrąžinti vos per keletą savaičių.