Šis kaimiškas receptas, kuris paprastas, bet tikrai ne prastas, o ir skonis tikrai šaunus. Produktų daug nereikia, o gaminimas neatims daug laiko. Mėgstame mes jų išsikepti ir po to valgyti ūkiškai - rankomis.
Kaimiškai Paruošti Šonkauliai
Iš nurodyto produktų kiekio paruošite 4 asmenims, užtruksite apie 50 min.
Reikės:
- 1,2 kg kiaulienos šonkauliukų
- 2 šaukštelių česnakų tyrės
- Pagal skonį druskos
- Pagal skonį maltų pipirų
- 1 šaukšto Dižono garstyčių
- 1/2 šaukštelio smulkintų rozmarinų
- 1/2 šaukštelio smulkintų čiobrelių
Kaip gaminti:
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 C.
- Ant skardos dugno suberkite rozmarinus ir čiobrelius. Paskirstykite skardoje.
- Šonkauliukus nuplaukite, nusausinkite ir sudėkite į dubenį.
Alternatyvūs mėsos patiekalai
Prieš kurį laiką didžiulę bangą pasipiktinimo sukėlė vienos gana žemoko išprusimo ir mandagumo ponios, gyvenančios Norvegijoje straipsnis apie tai, koks prastas ir šlykštumą keliantis yra lietuvių maistas. Ir aš užputojau, ir parašiau vienoje grupėje tokį komentarą, aptariantį šį straipsnį, - kad norėčiau pasiūlyti jai ir jos svečiams šaltienos į žandą.
Tikrai, pati esu restorane Time valgiusi, ir Time, ir Dine šefas Egidijus pats sakė, kad nespėja jų troškinti. Taigi, čia tik turtingos visuomenės įsigudrina valgyti tik išpjovas ir raumeningai maloniai minkštas vieteles, o ne kremzlines, ilgo terminio apdorojimo reikalaujančias. Bet, atrodo, ir mes čia Lietuvoje nors gyvenimą vis geresnį gyvename ir tie, kurie miestuose, jau seniai pamiršome, kas yra šaltiena ir kai kas net nežinotų, kaip išsivirti jaučio liežuvį ir kada jam odą nulupti, vis tiek tos vakarietiškos mados nors ir vėliau, ir kita forma, bet pasirodo.
Bet, tiesą sakant, leidžiu tokiems žmonėms būti tokiais, kokie jie nori būti, negali gi pulti perauklėti viso pasaulio. Tik galiu priminti, kad valgyti steikus ir vištienos krūtinėles jau kokius dešimt metų nedemonstruoja nei didelio išprusimo, anei pagarbos savo aplinkai ir motinai Žemei. Štai, sakykime, prieš kokius 10 metų britai virėjai viešai pradėjo kalbėti apie tai, kaip negalima tik vištienos krūtinėlėmis, kepsniais ir išpjovomis misti, gyvūnas, kurio mėsa dorojama, turi visą kūną ir jį pagerbti turime…
Nes buvo ir tebėra steikų mada, buvo ir tebėra ir mažiau populiarių gyvulio vietų valgymo tendencija, pavyzdžiui, jaučio žando. O ta ponia, kuri parašė tą straipsnį gali man parašyti laišką, aš su malonumu su ja ir jos tais norvegais susitiksiu ir papaskosiu, kokia turtinga ir išsami yra Lietuvos virtuvė…Tokia tad ilga įžanga mažam minkštam, bet nepopuliariam ėriuko mėsos gabaliukui, papilvei, ją gavau iš Gegio stalui parduotuvės.
Ir kai Fergus Henderson su savo knyga ir viso gyvulio valgymo filosofija išpopuliarėjo Londone bei visoje Anglijoje, tai aš nei plojau, nei stebėjausi, nei kiaulės šnipų sriubą viriau, bo gi man tai yra visai suprantamas dalykas, ir mūsų lietuvių šventiniai stalai nukloti gi būna liežuviais, jų vyniotiniais, karkomis, kiaulės ausimis, beigi uodegomis (dar ir šnipų, tų pačių rūkytų būna).
Tai štai prašom. Ten prekiaujama Lietuvoje ūkininkų užauginta mėsa. Parduotuvės šeimininkė Jūratė tiesiog davė man gabalą ir sako, va sugalvok, ką nors , nes nežinom ką daryt ir niekas jos neperka.