Artėjant šv. Kalėdų metui, daugelio namai pakvimpa meduoliais. Meduolių kepimas - tai ne šiaip paprastas pyrago ar sausainių kepimas, tai stebuklingas, magiškas laikas, dažniausiai į kepimo procesą įtraukiantis visą šeimą. Meduoliai Europoje žinomi jau daugiau nei tūkstantį metų, o gyvuoja turbūt dar daugiau.

Meduolių istorija Lietuvoje

Tikslių istorinių šaltinių, kada Lietuvoje buvo pradėti kepti meduoliai, tikrai nerasime, tačiau jie tikrai buvo žinomi nuo senų laikų. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose meduoliai minimi tik nuo XIX a. Būtent iš tų laikų jau galime rasti ir meduolių receptų.

Valdovų rūmuose eksponuojamos keramikinės šukės, spėjama, likusios nuo atspaudų, naudotų pyragams - greičiausiai, meduoliams kepti. Seniau kepant meduolius buvo naudojamos meistrų gražiai išpjaustinėtos lentelės su gyvūnų, malūnų, karietų, rūmų, įvairių scenų, didikų herbų ir kitokiais atspaudais. Tokie meduoliai buvo populiari prekė, taip pat tikdavo dovanoti, per puotas jais puošdavo stalus.

Kaip pastebi dr. Rasa Bertašiūtė, anglų kalbos žodis „ginger bread“ reiškia imbiero duoną, tad galima spėti, kad tai buvo labai panašu į duoną, tik skirtumas toks, kad į tešlą dėdavo medaus ir daug prieskonių. Aiškių šaltinių, kur būtų aprašyta, iš ko kepdavo senovinius meduolius, nėra.

„Pats seniausias lietuviško meduolio receptas aptinkamas Liudvikos Didžiulienės-Žmonos išleistoje knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip priderančiai priguli maistui vartoti Dievo dovanas“, išleistoje Tilžėje 1895 metais. Recepte minimi keli ingredientai: ruginiai miltai, riebalai (taukai arba sviestas), medus, prieskoniai. Vietoj sodos tais laikais greičiausiai dėdavo raugą,“ - spėja kultūros paveldo specialistė.

Jos vertinimu, seniausi meduoliai turėjo kitokią receptūrą ir išvaizdą nei šiandieniai. O kai 19 a. išpopuliarėjo ir atpigo cukrus - iki tol jis buvo vartojamas kaip prieskonis, tada iš esmės keitėsi ir meduolių puošyba - atsirado glaistai ir piešiniai.

Kaip prieskonis „Meduoliai būdavo naudojami ne tik maistui, bet ir kaip prieskoniai. Mat prieš 300 metų išpopuliarėję prieskoniai buvo labai brangūs, eksportuojami daugiausia iš Rytų šalių, ir juos galėjo įsigyti tik pasiturintys žmonės. O kadangi į meduolius prieskonių būdavo dedama tikrai daug, šie kepiniai tarnaudavo kaip prieskoniai kitiems patiekalams ruošti. Iškepdavo tokius lakštus ir pardavinėdavo - sutrupinus jie tapdavo prieskoniais, kuriuos dėdavo ruošiant maistą“, - sako pašnekovė.

Juolab kad meduolis pagal savo sudėtį, kaip pastebi dr. R. Bertašiūtė, yra ilgaamžis produktas, iškeptą jį galima laikyti metus ir gal net ilgiau. Jis negenda, nes tiek medus, tiek prieskoniai tarnauja kaip konservantai.

„Todėl meduolis būdavo labai universalus maistas - tikdavo ir kelionėse, ir vienuolynuose kepdavo, kad maldininkai galėtų įsigyti gero maisto, kuris yra ir puikus energijos šaltinis. Tuo pačiu meduolis galėjo būti ir kaip vaistas, vartojamas sveikatai pagerinti“, - pasakoja kultūros paveldo specialistė. Nors šie kepiniai buvo populiarūs visuose visuomenės sluoksniuose, dvarininkiškoje kultūroje - ypač. Dvaruose net būdavo įrengtos kepyklos, kur gamindavo įvairių rūšių meduolius, per Kalėdas jais apdovanodavo valstiečius.

„XX amžiuje meduoliai buvo labai populiarūs visoje Europoje, skirtumas gal toks, kad pas mus meduolis liko kaip visų metų valgis, nes kepdavo šventėms, sekmadieniams, į keliones ir dovanoms. O Europoje vis tik cukrus nugalėjo ir ten pereita prie kepinių be medaus. O lietuviai laikė daug bičių, ir medus visąlaik buvo labiau naudojamas nei cukrus, tad ir meduoliai buvo populiarūs. Ypač turguose, per atlaidus jie būdavo perkamiausia prekė - lauktuvėms vaikams“, - sako m. daktarė. Amžininkų pasakojimuose rašoma, kad meduolių pasiimdavo eidami į svečius ar nunešdavo ligoniui jį lankydami. Tai tik liudija, kad jie buvo dažnai kepami.

Meduolių receptai

Siūlome Jums keletą receptų, kad galėtumėte išsikepti skanius ir kvapnius meduolius:

Senovinis meduolis

Reikės:

• 200 g cukraus
• stiklinės grietinės
• 300 g medaus
• arbatinio šaukštelio sodos
• 3 vnt. kiaušinių
• 100 g sviesto
• 450 g miltų
• arbatinio šaukštelio cinamono ir maltų gvazdikėlių

Gaminimas:

1. Medų pašildykite, kad taptų vientisas ir tąsus. Truputį atvėsinkite.
2. Cukrų ištrinkite su kiaušiniais ir pamažu dėkite grietinę, medų, ištirpintą sviestą ir miltus.
3. Pabaigoje sudėkite su miltais ir prieskoniais sumaišytą sodą.
4. Masę supilkite į sviestu išteptą kepimo skardą ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min.

Minkšti kalėdiniai meduoliai

Skoniu artimi medaus tortui, minkšti ir purūs - tiems, kas mėgsta storesnius, minkštučius meduolius.

Reikės:

• 600 g miltų
• 2 dideli kiaušiniai
• 100 g cukraus (geriau rudojo)
• 130 g medaus
• 3 a.š. prieskonių (imbiero, kardamono, gvazdikėlių, muskato riešuto arba specialaus prieskonių mišinio meduoliams)
• 130 g sviesto
• 1 a.š. sodos

Gaminimas:

1. Medų, cukrų ir sviestą dedame į puodą ir maišant kaitiname ant silpnos ugnies, kol cukraus pilnai ištirps. Atvėsiname.
2. Įmušame kiaušinius, beriame prieskonius ir actu nugesintą sodą. Viską labai gerai išmaišome mediniu šaukštu.
3. Suberiame miltus ir minkome rankomis. Tešla bus minkšta, gali būti kiek lipni. Miltų dėkite tik tuomet, kai esate tikri, kad tešla per skysta.
4. Tešlą suspaudžiame į kamuoliuką, įvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą maždaug vienai valandai.
5. Orkaitę įkaitiname iki 200 °C.
6. Atvėsusią ir sutvirtėjusią tešlą iškočiojame maždaug iki 3-4 mm storio ir išspaudžiame norimas formeles.
7. Meduolius dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame orkaitėje maždaug 7-10 min., kol meduoliai pakyla ir gražiai paruduoja.

Patarimas: meduoliai kepa labai greitai, todėl nurodytas orientacinis laikas, nuolat stebėkite. Be to, į kepimą galite įtraukti visą šeimą, nes meduoliams greitai kepant vieni gali spausti formeles, kiti dėti į skardą, dar kiti prižiūrėti kepimo procesą.

Senoviniai meduoliai - receptas, siekiantis XX a.

Reikės:

• 500 g miltų
• 150 g medaus
• 6 vidutinio dydžio kiaušiniai
• 250 g sviesto
• 400 ml grietinės
• 600 g cukraus
• 3 a.š. sodos
• 2 v.š. prieskonių

Gaminimas:

1. Medų sudedame į puodą ir maišydami paverdame ant silpnos ugnies iki paruduos.
2. Į medų sudedame 300 g cukraus ir 85 g sviesto. Išmaišome.
3. Kiaušinių trynius mediniu šaukštu išsukame su likusiu cukrumi bei likusiu sviestu.
4. Supilame grietinę ir gerai išsukame.
5. Gautą masę pamažu pilame į karštą medaus masę. Nuolat maišome.
6. Atvėsiname.
7. Miltus sumaišome su nugesinta soda bei prieskoniais ir suberiame į medaus masę. Išminkome rankomis.
8. Leidžiame tešlai pailsėti pusę valandos ar valandą, kad miltai gerai išbrinktų. Tuomet kočiojame tešlą iki norimo storio (nepamirškite, kad tešla kepdama kils ir pūsis) ir spaudžiame formeles.
9. Paruoštus kepti meduolius dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 10 min.
10. Stebėkite, kaip kepa meduoliai, nes kepimo laikas priklauso nuo tešlos storio ir meduolių dydžio. Meduoliai iškepę, kai gražiai paruduoja ir iškyla.
11. Iškepusius meduolius atvėsiname skardoje.

Meduolis be medaus

Tiems, kurie nemėgsta medaus skonio net kepiniuose, taip pat alergiškiems žmonėms, kaip alternatyvą siūlome išbandyti meduolio be medaus receptą.

Reikės:

• 500 g miltų
• 400 g cukraus
• 2 v.š. tamsiojo sirupo (originaliame recepte tamsaus alaus)
• 4 kiaušiniai
• 50 g sviesto
• 2 a.š. prieskonių (cinamono, malto gvazdikėlio, malto muskato riešuto, malto imbiero ir malto kardamono arba specialaus prieskonių meduoliams mišinio)
• 1 a.š. sodos

Gaminimas:

1. Miltus sumaišome su prieskoniais ir kepimo milteliais.
2. Kiaušinių trynius išsukame su cukrumi ir sukrečiame į miltus. Išmaišome.
3. Supilame ištirpintą ir kiek atvėsusį sviestą.

Patarimai ir gudrybės

Aukštaitiški meduoliai skyrėsi nuo žemaitiškų. Ir Lietuvoje yra minimas skirtumas tarp aukštaitiško ir suvalkietiško arba žemaitiško recepto - kur aukštaitiški meduoliai yra be grietinės, o suvalkietiški ar žemaitiški - su ja, todėl minkštesni, trapesni, skanesni. Aukštaitiški yra kietesni, tačiau jie labiau išlaiko formą, galima įdomesnių sukurti“, - sako dr. Bertašiūtė.

Kaip pabrėžia pašnekovė, meduoliai yra ypatingi, todėl juos reikia gaminti neskubant, su geromis mintimis, linkėjimais, ypač, jei kažkam bus dovanojami.

„Aš labai tikiu tuo, kad linkėjimus galima sudėti į maistą ir tokiu būdu juos perduoti. Ir savo praktikoje ne kartą įsitikinau, kad emocija, kurią įdedi gamindamas maistą, persiduoda kitam žmogui. Todėl kepant meduolius, šeimoje susėdus ratu, vyraujant bendrystės atmosferai, yra labai svarbu sukurti gerą emocija, kuri paskui sklinda visiems kitiems per dovanojamus kepinius, kabinant juos ant eglutės. Taip skleidžiama gerumo dvasia. Kiekvienas meduolis yra mažas meno kūrinys, į kurį žmogus įdeda dalį sielos, vilčių, svajonių - tai ir yra stebuklinga meduolio pusė“, - nebejoja dr. R. Bertašiūtė.

Gaminant meduolių tešlą siūlau naudoti tik kokybiškus produktus - nuo to priklauso ir rezultatas. Tiesa, vieni renkasi speltų miltus, kiti - ruginius, aš esu kepusi ir iš grikių miltų. Tik patarimas toks - tešlą užminkyti porą dienų iki kepimo, kad miltai spėtų išbrinkti“, - negaili patarimų.

Glajus meduoliams

Įprasta meduolius puošti glajumi. Citriną gerai nuplauti, perpjauti pusiau ir iš vienos pusės išspausti sultis. Supilti į kiaušinio baltymą, lengvai paplakti. Palengva suberti cukraus pudrą ir gerai išmaišyti. Berkite tiek cukraus pudros, kokio tirštumo glajaus norite.

Kai iškepti meduoliai atvėsta, jie dekoruojami glaistu. Rengdama mokymus dr. Bertašiūtė jo pasiruošia keturių spalvų, kurioms išgauti naudoja tik natūralias medžiagas: kavą, kakavą, uogų sirupą, šafraną, kuris suteikia labai gražią geltoną, ir kt. Glajus tarnauja ir kaip klijai, taigi, galima prisikepti įvairių detalių ir statyti miestą, bažnyčią, pilį, lipdyti eglutę ir pan. Tai labai smagus kūrybinis procesas, sako dr. Bertašiūtė, nes kaskart galima sugalvoti kažką naujo ir pagaminti vis kitaip. Beje, meduolius galima puošti ir vaisiais bei riešutais.

---