Vaikas, pradėjęs viduriuoti, sukelia paniką namuose, todėl kyla klausimas, ar jau skubėti į ligoninę, ar dar galima palaukti ir bandyti patiems padėti vaikui?

Kas yra viduriavimas?

Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Suviduriuoti gali bet kurio amžiaus vaikas ir suaugęs žmogus. Derėtų susirūpinti, jeigu tuštinamasi daugiau negu 3 kartus per parą skystesnėmis išmatomis. Išimtis - tik kūdikiai, kurie įprastai tuštinasi 5-6 kartus per parą. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai.

Kas sukelia viduriavimą?

Viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, kartais jis gali trukti vos keletą dienų, o kartais užsitęsti netgi kelias savaites. Viduriavimo trukmė ir sunkumas priklauso nuo jo priežasties.

Taigi, kokios gali būti viduriavimo priežastys?

• Infekcijos. Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis. Kūdikiui virškinimas gali sutrikti nuo pirmą kartą paragauto maisto produkto: pakeisto mišinuko arba per riebaus karvės pieno.
• Apsinuodijimas maistu. Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą. Apsinuodyti tokiu maistu galima vietose, kuriose nesilaikoma higienos normų arba valgant maistą, kurio galiojimas pasibaigęs.
• Vaistų vartojimas. Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai. Kadangi antibiotikai naikina kenksmingas bakterijas, tačiau tuo pačiu jie gali sunaikinti naudingas bakterijas, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. O tuomet gerųjų bakterijų trūkumas gali sukelti viduriavimą.
• Maisto produktų netoleravimas. Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui. Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą. Viduriavimą gali sukelti tokios ligos kaip Krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Viduriavimas po operacijų. Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol jūsų virškinimo trakto veikla normalizuosis ir šis sugebės pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto ir sudaryti tvirtas išmatas.
• Keliautojų viduriavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, kuris pasireiškia keliaujant. Su viduriavimu susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos, oro temperatūros ir maisto taip pat pasikeičia ir žarnyno mikroflora. Virškinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos ir todėl pradedama viduriuoti. Be to, keliaujant po egzotines šalis gali užpulti noro bei roto virusai, kurie taip pat sukelia viduriavimą, o kartais ir vėmimą.

Vaikų viduriavimo priežastys

Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos.

• Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu.
• Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos.
• Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.

Viduriavimo simptomai

Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:

• Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
• Vandeningos išmatos
• Bendras negalavimas ir silpnumas
• Pykinimas
• Pilvo skausmai
• Apetito praradimas
• Kraujas išmatose
• Karščiavimas
• Irzlumas
• Pilvo pūtimas

Infekcinis viduriavimas paprastai prasideda staiga: pradeda skaudėti pilvą, mažylis verkia, neramus, trypia kojytėmis. Išmatos gali būti su kraujo, gleivių priemaišomis, žalsvos spalvos. Viduriuojantis vaikas kartais vemia, netenka apetito, gali pakilti temperatūra.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių.

Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei:

• Vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C)
• Jei vaikas gausiai vemia
• Jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo
• Jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus
• Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
• Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Ką daryti, kol vaiką apžiūrės gydytojas?

Kol vaiką apžiūrės gydytojas, nedelsiant reikia suteikti pagalbą, nes viduriuojantis mažylis netenka daug skysčių ir kyla dehidratacijos pavojus. Dehidratacija ypač pavojinga vaikams ir ypač- mažiems: jų organizmas labai greitai netenka skysčių.

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.

1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Vaiko svoris	Skysčių poreikis
Iki 10 kg	100 ml/kg
10-20 kg	1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Virš 20 kg	1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Vaikų viduriavimo gydymas

Konsultuoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė, vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė, biomedicinos mokslų daktarė, populiaraus tinklaraščio „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai“ bei beveik 20 tūkst. Lengvai viduriuojančiam vaikui galima taikyti tausojančią dietą, žindomam - vis dažniau pasiūlyti mamos pieno, tačiau, siekiant išvengti komplikacijų, svarbiausia - sustabdyti viduriavimą ir atstatyti netektų skysčių bei elektrolitų kiekį.

Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Svarbu, esant gausiam viduriavimui, vartoti ir diosmektito preparatus, kurie padengia gleivinę ir apsaugo ją padidindami gleivinės atsparumą bei surišdami bakterijas, virusus ir toksinus. Nustatyta, kad diosmektitas sudaro plastišką klampią plėvelę, kuri tiesiogiai padengia žarnyno gleivinę ir padidina jos atsparumą gleivinę žalojantiems veiksniams.

Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.

Žindomas viduriuojantis kūdikis kaip įprastai maitinamas mamos pienu. Dirbtinai maitinamam kūdikiui duodami adaptuoti mišinukai pagal jo amžių.

Efektyvūs nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo taip pat yra Imodium. Šio vaisto sudėtyje yra loperamido hidrochlorido, dėl kurio poveikio suretėja tuštinimasis, o išmatos tampa kietesnės. Imodium gali būti vartojamas viduriavimo gydymui, kuris trunka ne ilgiau kaip 48 valandas. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau kaip 48 valandas reikia pasitarti su gydytoju. Kitas viduriavimą slopinantis nereceptinis vaistas yra Loperamide. Jis slopina žarnų susitraukimus ir dėl to turinys žarnynu slenka lėčiau, šis vaistas taip pat padidina vandens ir druskų įsiurbimą iš žarnyno, tokiu būdu organizmas išvengia vandens ir elektrolitų netekimo.

Rehidratacija

Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.

Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Pagrindinis ūmaus viduriavimo gydymo metodas - geriamoji rehidratacinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais, kurie efektyviai mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį. Lašinė skysčių infuzija skiriama tik netoleruojant geriamų rehidratacijos tirpalų ar esant sunkiam dehidratacijos laipsniui.

Netektų skysčių atstatymas vaikui reikalauja daug tėvų pastangų. Sergantis vaikas nenori nei gerti, nei valgyti. Tačiau tiesiog laukti, kol mažasis pasveiks ir pats paprašys atsigerti, nevalia. Pagrindiniai gydymo principai turi būti gausaus viduriavimo stabdymas bei skysčių ir rūgščių šarmų balanso koregavimas specialiais peroralinės rehidratacijos tirpalais. Skysčius reikia girdyti nedideliais kiekiais, geriausiai po 5-10 ml kas 2-3 minutes. Juos galima sugirdyti vaikui ir arbatiniu šaukšteliu ar pipete. Viduriavimo metu gausūs skysčiai per virškinamąjį traktą praeina per greitai, kad būtų absorbuojami, todėl skysčius reikia gurkšnoti pamažu. Deja, paprastas vanduo esant gausesniam viduriavimui ir ryškėjant dehidratacijai netinka - jame nėra pakankamai druskos, todėl iš ląstelių pašalina mineralus ir mažina maistinių medžiagų pasisavinimą.

Ką valgyti viduriuojant?

2. Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Tai klausimas, kuris neramina daugelį tėvelių ir senelių. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.

Įprastinį maistą valgančiam vaikui neduokite keptų ir riebių produktų, sulčių, saldumynų ir vaisių. Ligoniuką gausiai girdykite arbatėlėmis: tinka juodoji, ramunėlių, kmynų arbatos. Vaikas gali valgyti košes, daržovių sriubas, džiūvėsius. Trūkstant laktazės reikėtų vienu metu vartoti mažiau pieno produktų.

Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Tinkama dieta

Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Probiotikai

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Kaip išvengti viduriavimo?

Žinoma, išvengti viduriavimo gali pavykti ne visada. Tačiau tam tikros prevencinės priemonės nuo viduriavimo gali sumažinti jo tikimybę.

• Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
• Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
• Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
• Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
• Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
• Laikykitės asmens higienos - plauti rankas arba naudoti antibakterines priemones, jei nusiplauti rankų nėra galimybės.
• Prieš valgydami kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius, net jei jie atrodo švarūs arba buvo nuskinti iš jūsų sodo. Be to, galite pamirkyti šaltame vandenyje 15-20 minučių, o paskui nuplauti po tekančiu vandeniu.
• Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį.
• Būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami, ypač šiltuosiuose kraštuose.
• Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui.
• Svarbu vengti streso, kadangi stresas taip pat gali paveikti virškinamojo trakto sistemą ir sukelti viduriavimą.
• Visuomet tinkamai laikykite maisto produktus, tinkamoje jiems temperatūroje ir nerizikuokite vartoti maisto produktų ar gėrimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

---