Vis dar maitinate krūtimi ir sužinote, kad jūsų kūdikis alergiškas tam tikram maistui? Ar vis dar saugu žindyti? Dažniausiai atsakymas yra „taip“. Vis dar saugu žindyti kūdikį, jei jam pasireiškė alergija maistui.
Svarbu akcentuoti, kad net jei ir kūdikis dar neragavo kieto maisto, jis vis tiek gali būti alergiškas. Alerginę reakciją sukelia per maistą, įskaitant motinos pieną, į kūdikio organizmą patekę alergizuojančio maisto baltymai. Jūsų suvalgyto maisto baltymai atsiras piene praėjus maždaug 3-6 valandoms.
Kaip atpažinti alergenus?
Maisto dienoraštyje (arba tiesiog užrašuose) surašykite suvalgytą maistą ir stebėkite situaciją - tai, kaip kūdikis reaguoja, kai juos maitinate krūtimi. Jei matote kad kažkas kūdikį alergizuoja, kai valgote tam tikrą maistą, laikas išbraukti jį iš meniu.
Jei manote, kad radote maistą (ar maisto produktus), kuriam kūdikis yra alergiškas, turėsite atidžiai nuolat skaityti visų maisto produktų etiketes, kad įsitikintumėte, jog nevalgote maisto su šiais ingredientais. Be to, atidžiai peržvelkite ir savo vaistų bei papildų ingredientus.
Ką daryti, jei kūdikiui negerėja?
Atminkite, kad jūsų kūdikis gali būti alergiškas daugiau nei vienam maisto produktui. Taigi vis tiek galite saugiai žindyti, kol išsiaiškinsite, kokiems maisto produktams mažylis yra alergiškas, ir tuomet nustosite juos valgyti. Pakeiskite savo mitybą ir mėgaukitės nepertraukiama žindymo patirtimi.
Nenustokite žindyti, net kai kūdikiui pasireiškia alergija maistui. Mamos pienas - pagrindinis ir, galima sakyti, vienintelis kūdikio iki pusės metų maistas. Joks kitas maistas tokio amžiaus kūdikiui negali prilygti nei maistinėmis, nei imunologinėmis savybėmis. Žindymas suteikia daug naudos jums ir jūsų kūdikiui, pirmiausia - mezgate tą nepaprastai ypatingą ryšį su savo vaiku. Apskritai kūdikis alergiškas motinos pienui būti negali - jis paprasčiausiai neišgyventų.
Mitybos patarimai žindančiai mamai
Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui.
Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiantį pieną.
Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. Motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonų, kurie gali nujunkymo laikotarpiu paskatinti noriau valgyti juos turintį - jau „pažįstamą“ - maistą.
Kartais kūdikiai netoleruoja tam tikrų produktų motinos maiste. Pastebėta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsirasdavo mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pupelių, rabarbarų, slyvų.
Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš motinos kraujo alkoholis lengvai patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys.
Žindančios mamos kartais įspėjamos negerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pepsikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sunku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didindamas mažakraujystės riziką.
Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų.
Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites.
Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamneze šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs neramumas, jeigu motina vartoja daug pieno. „Gerk pieną, kad būtų pieno“ - taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti patariant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojančios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir patelės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius.
Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kiekį. Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jeigu mama ir negertų karvės pieno.
Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš organizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiausia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pienas ir jo produktai.
Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pieno produktai: jogurtas, varškė, sūris. Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500-600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms - maždaug 1000-1200 mg per parą.
Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žindyti.
Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštumą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas.
Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produktų, turinčių B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl motinos organizme jų atsargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene.
Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų produktus, vitamino B12 - pieno produktus, žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse.
Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene mažiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vitaminų A ir D koncentracija piene išlieka normali, kol jų yra jei ne mamos maiste (svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse), tai jos kūno atsargose.
Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, morkose) koncentracija didžiausia priešpienyje, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis veikimas. Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika.
Taigi žindančios motinos maistas turi būti ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau, kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų.