Obuoliai yra vieni iš labiausiai valgomų vaisių pasaulyje, turintys sudėtingą maistinę formulę, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir polifenolių. Be to, obuoliai yra nemažai skaidulų turintis maisto produktas. Maždaug 100 g sveriančiame obuolyje skaidulinių medžiagų yra net 2 g. Dėl turtingos būtinųjų maistinių medžiagų sudėties, obuoliai yra palankūs sveikatai ir daugeliu kitų aspektų: vitaminų, mineralinių medžiagų polifenolių gausa prisideda prie lėtinių ligų profilaktikos, senėjimo stabdymo.
Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, obuolys yra lengvai visus metus gaunamas vaisius. „Obuolio maistingumas - gausus. Tai puikus energijos šaltinis, nes 100 g obuolio yra 13 g angliavandenių, iš kurių fruktozės ir kitų, naudingų cukrų yra 7-8 g, skaidulinių medžiagų apie 2 g. Obuoliai taip pat yra vitamino C bei kitų antioksidantų, kurie lėtina organizmo senėjimo procesus, šaltinis“, - teigiamas obuolių naudas vardija gydytoja dietologė.
Kada geriausia valgyti obuolius?
Nepaisant didelės šių vaisių naudos, dr. E. Gavelienė primena, jog tinkamiausias metas valgyti vaisius yra priešpiečiai. Tiesa, vaisiai gali būti ne tik sveikatai palankus užkandis, bet ir patiekalo dalis, pavyzdžiui, salotose: „Rekomenduojamas vaisių kiekis per dieną sudaro 200-300 gramų, tad tai galėtų būti 2-3 obuoliai. Tokio kiekio per dieną turėtų visiškai pakakti, kad patenkintume žmogaus organizmo maistinių medžiagų, gaunamų su vaisiais, poreikius.“
Kalbant apie labiausiai rekomenduojamą obuolių rūšį, gydytoja sako, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio: „Galime ne tik pasirinkti vis kitą obuolių rūšį ieškant saldesnių, rūgštesnių, sultingesnių ar mažiau sultingų, bet ir kaitalioti jų vartojimo būdą: valgyti žalius, keptus, raugintus ar džiovintus obuolius, gerti jų sultis. Tuo metu mažesniems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems dantų ar virškinimo problemų, taip pat varginamiems pilvo pūtimo, obuolius reiktų valgyti be žievelės. Naudingų medžiagų išliks užtektinai, bet bus išvengiama diskomforto pilve.“
Obuolių sultys: nauda ir vartojimas
Obuolių sultys - ne tik gaivus gėrimas, bet ir vaistas. Obuolių sultis geriau gerti skiestas, ypač vaikams. Rytą jos geriamos prieš valgį, kad pagerintų virškinimą, vakare - prieš miegą, kad atpalaiduotų, nuramintų.
Pasak sveikos mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės, net ir sulčių reklamose akcentuojama, kad jeigu jūs ar jūsų vaikas nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, gerkite sultis. Tačiau turbūt bet kuris dietologas pasakytų, kad vienareikšmiai sveikiau valgyti visą vaisių ar daržovę.
„Pirmiausiai, kuo mažiau produktas smulkintas, tuo daugiau būna išlaikęs maistingų medžiagų, kadangi kai kurios medžiagos žūsta nuo kontakto su metalu. Taip pat svarbu, kad su sultimis mes negauname vaisiuose ir daržovėse esančių maistinių skaidulų, kurios mūsų organizmui ne mažiau būtinos kaip vitaminai ir mineralai. Taigi tos „atliekos“, kurios išmetamos išspaudus sultis, yra be galo vertingos. Jos turi medžiagų, kurios stiprina širdį ir kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, kur kas veiksmingiau nei jogurtai. Mat bakterijos, skaidydamos žarnyne skaidulas, labai greitai dauginasi. Be to, skaidulos užpildo skrandį, o tai suteikia sotumo jausmą. Kai klausiu žmonių, kada jie jaučiasi sotesni - išgėrę sulčių iš trijų apelsinų ar suvalgę tris apelsinus, abejojančių nebūna, nors kalorijų abiem atvejais gaunama praktiškai tiek pat. Pagaliau daržovėse esančios skaidulos gerina virškinimo procesą, ne veltui mėsą ar žuvį rekomenduojama valgyti su daržovėmis. Taip pat labai svarbu, kad žarnyne maistas per ilgai neužsilaikytų, juolab kad sumažėjęs mūsų fizinis aktyvumas vėlgi skatina maistą užsistovėti žarnyne. Ilgainiui atsiranda antsvoris, sutrinka tuštinimasis. Skaidulos tarsi kaištis stumia maistą tolyn, neleidžia jam užsilaikyti ir rūgti, todėl neprasideda pilvo pūtimas ir kiti nemalonūs procesai. Viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių - nevalgomas skaidulų turintis maistas, o sultys skaidulų mums nesuteikia arba suteikiau žymiai mažiau nei vaisiai ir daržovės“, - aiškino pašnekovė.
Be to, sultys dėl labai greito jų patekimo į kraujotaką labai stipriai veikia mūsų kepenis ir kasą. Mat vaisių sultyse labai daug cukraus - nors jis natūralus, tai vis tiek cukrus. Todėl išgėrus sulčių labai greitai pakyla gliukozės lygis kraujyje ir tuo momentu atrodo, kad jaučiamas sotumas, tačiau suskatinamas apetitas ir po valandos-pusantros vėl norima valgyti. Žmogui atrodo, kad jis nieko nevalgė, nors kalorijų gauna pakankamai daug. Jei valgome visą vaisių arba daržovę, V. Kurpienės teigimu, medžiagos įsisavinamos palaipsniui. Taigi kartais pasimėgauti sultimis tikrai galima, bet nereikėtų to daryti kasdien.
Pavyzdžiui, burokėlių sultis, kurios yra be galo aktyvus produktas, patariama pradėti gerti nuo šaukšto ir palaipsniui didinti jų kiekį.
Ar vertingos pasterizuotos sultys?
Pasak Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorės dr. Inos Jasutienės, pasterizuotos sultys tiek namuose, tiek sulčių spaudimo fabrikėliuose pakaitinamos iki 80 laipsnių, kad mikrobai žūtų, tačiau išliktų daugiau vitaminų. Sterilizacijos atveju, kai užvirinama iki 100 laipsnių, daugelis jų žūva. Atsparūs temperatūrai tik dauguma mineralų.
Pašnekovės teigimu, kiek pasterizuotose sultyse išlieka vitaminų, priklauso ir nuo to, kiek jų buvo pačiuose obuoliuose. Tai priklauso nuo vaisių kokybės, nuo buvusių orų, saulėtų dienų skaičiaus. Taigi kiekvienais metais vitaminų ir mineralų kiekis obuoliuose gali būti skirtingas. Labiausiai karščiui neatsparus vitaminas C - jo gali dingti iki 40-50 proc. Taip pat jis jautrus šviesai ir sąlyčiui su metalu.
„Šiuo metu labai populiaru išspaustas ir pasterizuotas obuolių sultis supilstyti į polietileno maišelius su kraneliu, kurie dedami į kartonines dėžutes. Dėžutė apsaugo sultis nuo šviesos, kranelis - nuo sąlyčio su deguonimi. Taip sultys ilgiau išlieka pakankamai šviežios. Jei žmonės prisispaudžia sulčių namuose ir supilsto tradiciškai į 3 litrų talpos stiklainius, taip pat laikyti jų šviesoje, juolab tiesioginiuose spinduliuose nereikėtų. Tik limonadus galima laikyti bet kur, ir jiems nieko neatsitiks“, - teigė specialistė.
Kadangi šios sultys apsaugotos nuo šviesos ir deguonies, jos manymu, vitaminų ir mineralų sudėtis joms stovint neturėtų labai keistis. Kita vertus, tai pakankamai naujas įpakavimas ir kol kas nėra atlikta tyrimų, kas vyksta su sulčių sudėtimi.
„Šiaip ar taip tokios sultys - puiki alternatyva žiemą obuoliams. Mat obuolius reikia turėti, kur laikyti, tačiau turint sodą su 5-6 obelimis rengti jiems saugyklą tikrai neapsimoka. Gerą rūsį taip pat turi ne visi. Taigi, užuot vėliau išmetus obuolius, daug naudingiau pasirūpinti žiemai jų sultimis“, - įsitikinusi pašnekovė.
Obuoliai ir sveikata
Obuoliai naudingi trūkstant vitaminų, esant mažakraujystei, jie stiprina imuninę sistemą, nes turi daug vitaminų, mineralų (geležies, magnio, kalio, natrio, kalcio). Obuolius patariama valgyti sergant cukriniu diabetu, šie vaisiai turi fruktozės, (nesukelia hiperglikemijos), organinių rūgščių (gerina medžiagų apykaitą). Obuolių odelėje yra augalinio flavanoido kvercetino, kuris kartu su vitaminu C apsaugo nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, turi priešuždegiminį poveikį, pektinai ir netirpios maisto skaidulos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, geba pašalinti toksinus iš organizmo.
Obuolius geriau valgyti šviežius nei termiškai apdorotus, nes vitaminas C jautrus karščiui, drėgmei ir šviesai. Termiškai apdoroti obuoliai praranda didžiąją vitamino C dalį. Odelės geriau nelupti, nes gausime daugiau maisto skaidulų. Tačiau, jei vargina pilvo pūtimas, odelę geriau nulupti.
Sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, nerekomenduojama valgyti šviežių, žalių, rūgščių obuolių, geriau juos kepti ar virti. Jei vargina kolitas ar inkstų akmenligė, geriau valgyti šių vaisių tyrę. Obuoliais galime mėgautis visais metų laikais.
Kad ir kokie skanūs bei naudingi vaisiai yra obuoliai, tačiau jų ph yra rūgštinis - apie 3,4, o mūsų seilių ph neutralus - 7,1. Dažnas rūgščių vaisių ar sulčių vartojimas gali sukelti dantų erozijas: emalio nusidėvėjimą. Todėl, pavalgius rūgštaus maisto, burną reikėtų praskalauti bent vandeniu.
Kaip laikyti obuolius?
Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria obuolius laikyti kambario temperatūroje, vėsioje ir tamsioje vietoje: „Tiesa, obuolius galima laikyti ir šaldytuve, vaisių ir daržovių skyriuje, tačiau tam, kad geriau jaustumėte aromatą, juos rekomenduojama išimti likus kelioms minutėms iki valgymo ir palaikyti kambario temperatūroje.“
Nesuvalgytus obuolius galima rauginti, konservuoti ar net užšaldyti: „Rauginti obuoliai išsiskiria didžiuliu vitaminų bei mineralų kiekiu ir yra probiotikų šaltinis, o šaldytuose obuoliuose išlieka daugelis naudingų medžiagų.“
Obuolių nauda:
- Mažina kraujospūdį.
- Gerina miegą. Kamuoja nemiga?
- Ramina. Obuoliuose yra nervus stiprinančio magnio.
- Lieknina. Obuoliai padeda greičiau deginti kalorijas ir reguliuoja žarnyno veiklą, gydo vidurių užkietėjimą.
- Malšina alkį. Praalkusi rinkitės ne pyragaitį ar ledų, bet obuolį. Tik 40 kcal ir daug ląstelienos, vitaminų bei įvairių mineralinių medžiagų. Obuolyje yra apie 3 g ląstelienos, 3 mg vitamino C.
- Jaunina. Obuoliuose esančios veikliosios medžiagos stabdo senėjimą, padeda regeneruotis ląstelėms. Obuoliuose yra visų veikliųjų medžiagų (net 300!), būtinų gyvybei palaikyti.
Obuolių savybės:
- Juose gausu kalio (250 mg).
- Balastinės medžiagos - celiuliozė ir pektinai - organizme veikia kaip darni valytojų komanda.
- Obuoliuose yra apie 90 proc. vaisių rūgščių ir fermentų, kurie normalizuoja skrandžio rūgštingumą. Todėl aktyvėja medžiagų apykaita ir tirpsta lašinukai. Netgi per ilgą laiką susikaupusios riebalų atsargos.
- Obuoliai malšina norą smaližiauti ir slopina alkį. Šiuose vaisiuose gausu fruktozės, kuri palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje, todėl nekamuoja alkio priepuoliai ir nesinori kitokių saldumynų.
- Obuoliai greitina riebalų deginimą.
Šviežius obuolius geriausiai valgyti likus pusvalandžiui ar valandai iki valgymo.
Obuolių kaukė veido odai
Obuolių kaukės nekenkia, yra visada šviežios ir jas galima pasidaryti pačioms. Štai vienas iš receptų. Nuluptų obuolių skilteles išvirkite piene, įberkite pusę šaukštelio manų kruopų. Sutrintą atvėsintą košelę užtepkite ant veido ir palaikykite 10-15 minučių, po to nuplaukite ramunėlių nuoviru. Tokia kaukė skaistina ir maitina veido odą.