Kazys Marukas (1921 m. gegužės 1 d. - 1992 m. rugsėjo 10 d.) rašė ne tik suaugusiesiems, bet ir darbavosi vaikų literatūros baruose. Minime 100-ąsias rašytojo gimimo metines.
Jis išleido vienuolika vaikams ir paaugliams skirtų knygų, kai kurios jų sulaukė ne vieno leidimo. Už knygas vaikams rašytojas buvo pelnęs apdovanojimų: 1972 m. paskirta Lietuvos komjaunimo premija už knygas „Kada saldainiais sninga“ ir „Kam patekės saulė“, 1980 m. - Respublikinė premija už apsakymų knygą „Sunku būti geram“.
Kazys Marukas mirė 1992 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, rašytojų kalnelyje. Rašytojo labiausiai pamėgtas žanras - apsakymas, rašyti ir trumpi vaizdeliai, sukurta ir viena apysaka paaugliams - „Alvydas ieško tėvo“ (1988). Tai paskutinioji K. Maruko knyga.
Kūrybos bruožai ir temos
Pirmoji K. Maruko parašyta knyga vaikams - apsakymų rinkinys „Mažasis kareivis“, pasirodžiusi 1956 metais. Iš dalies ši knyga aptarta literatūrologės Loretos Jakonytės straipsnyje „Ateitis pirmojo sovietinio dešimtmečio vaikų prozoje“.
Pirmosios knygos vaikams pavadinimas „Mažasis kareivis“ atspindi vieną pagrindinių K. Maruko kūrybos temų - tai karas ir jo patirtis žmogaus (vaiko) gyvenime. Lietuvių vaikų literatūroje rašytojas pratęsia Stepo Zobarsko, Petro Cvirkos vaiko vaizdavimo karo situacijoje temą.
Karo prozos tyrinėtoja akcentuoja ir kitą K. Maruko karo temos apsakymų grupę - „kur vaizduojama vaiko draugystė su suaugusiu žmogumi, patyrusiu karą, karo nelaimes“ - ir nurodo, kad „patys gražiausi šios tematikos apsakymai yra Maruko apsakymų rinkinyje „Sunku būti geram“.
Svarbu akcentuoti tai, kad K. Marukas, rašydamas vaikams (ir suaugusiesiems), rėmėsi savo biografija, autentiška kario patirtimi. Tai pastebi ir Vincas Auryla „Lietuvių vaikų literatūroje“ (p. 227). Kita vertus, K. Marukui rūpėjo ir vaiko kasdienis gyvenimas, artimos aplinkos, buities paveikslai.
„Neieškodamas išskirtinių įvykių ar situacijų, jis sugebėjo gilią auklėjamąją prasmę įžvelgti kasdieniniuose vaiko išgyvenimuose“ (Auryla, 1986, 227). Trumpiems vaizdeliams (neretas jų primena Prano Mašioto intonacijas), apsakymams būdingos didaktinės intencijos, rašytojas vaizduoja „gerus“ vaikus, kurie skaitytojui atlieka pavyzdžio funkciją, ir neklaužadas, išdykėlius, kurie kūrinyje neretai yra pamokomi, pašiepiami.
Antai vaizdelyje „Kada duonytė verkia“ Juliukas numeta ant žemės nebaigtą valgyti duonos riekutę. Senelis išmintingai ir psichologiškai įtaigiai, netiesmukai pamoko, kad duonos mėtyti nevalia, kad „daug prakaito žmonės išlieja, kol duonelę išaugina“ (K. Marukas, rinkinys „Auksinis karosiukas“, p. 4). Kitame vaizdelyje „Stebuklingas žodis“ pasakojama apie šešerių metų Sauliuką, kuris pamokomas lietuvių kalbos etiketo, kad ko nors mandagiai prašant reikia sakyti žodį „prašom“ (K. Marukas, min. veik., p. 15).
K. Maruko apysaka „Alvydas ieško tėvo“ įsilieja į lietuvių vaikų literatūros kūrinių vaikų namų tema sąrašą. Ryškūs šios tematikos kūriniai - Mykolo Sluckio „Geri namai“, ryškiausias XXI a. kūrinys šia tema - Gendručio Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“.
Kūrybos vertinimas
Kazio Maruko kūryba vaikams - realistinio pobūdžio. Nevengiama vaizduoti sudėtingą, problemišką vaikų gyvenimą, autorius yra sukūręs įdomių vaikų portretų. Atmetę K. Maruko kūryboje vaikams (dėl suprantamų priežasčių) pasitaikančius socrealistinius potėpius, rastume nemažai ir vertingų, nepasenusių prozos puslapių, vertų vaikų literatūros tyrinėtojų dėmesio, atidžios peržiūros.
Sovietmečio tekstus verta atsiversti ir šiandien. „Matuojant ne vien estetiniais kriterijais, ankstyvojo sovietmečio literatūra gali atsiskleisti kaip nepaprastai įdomus mūsų kultūros tarpsnis. <…> Dabartis atsiveria domintis ateitimi praeityje“ (Jakonytė, 2005, 7). Ankstyviesiems K. Maruko vaikų apsakymams būdinga ano laiko retorika: ateitis vaizduojama kaip šviesi ir saulėta, tikima optimistiniu gyvenimo scenarijumi, pažangių naujovių pergalingu žygiu.
„K. Maruko vaikas planavo, jog „kai užaugs didelis, <…> eis prašyti MTS direktoriaus, kad išmokytų vairuoti traktorių. <…> Už gerą darbą jis kaip traktorininkas Juozokas gaus medalį, ir apie jį žmonės kalbės su pagarba“ (Jakonytė, 2005, 6). Pasak L. Jakonytės, sovietmečio tekstus verta atsiversti ir šiandien.
Prisimintina ir tai, kad K. Marukas daug metų dirbo puikaus ir įtakingo vaikų žurnalo „Genys“ redakcijoje. Apie jo kūrybą vaikams nėra parašyta išsamaus literatūrologinio darbo, tai ateities darbai. O gal ir naujų leidimų šiandienos skaitytojui?
Bibliografija
- Alvydas ieško tėvo: apysaka / iliustravo Arūnas Prelgauskas. - Vilnius: Vyturys, 1988.
- Daina apie pavasarį: apsakymai / iliustravo Edmundas Žiauberis. - Vilnius: Vyturys, 1987.
- Su daina nepražūsi: apsakymas / iliustravo Margarita Šulman. - Vilnius: Vaga, 1985. - 14 p.
- Auksinis karosiukas / iliustravo Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė. - Vilnius: Vaga, 1982.
- Sunku būti geram: apsakymai / iliustravo Virginija Martinkėnaitė-Stankevičienė. - Vilnius: Vaga, 1978, 1983.
- Kada saldainiais sninga: apsakymėliai / iliustravo Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė. - Vilnius: Vaga, 1971, 1978.
- Jei nečiulbėtų lakštingalos: apsakymai / iliustravo A. Skliutauskaitė. - Vilnius: Vaga, 1968.
- Kas kokią turi širdį: apsakymėliai / iliustravo A. Skliutauskaitė. - Vilnius: Vaga, 1964.
- Mama ir šoferis / iliustravo A. Skliutauskaitė. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
- Auksarankė / pieš. A. Vitulskio. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961.
- Mažasis kareivis: apsakymai / dailininkas S. Rozinas. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956.
Literatūra
- Vincas Auryla, Lietuvių vaikų literatūra. - Vilnius: Vaga, 1986.
- Irena Baliulė, „Vaikų karas ir vaikai kare lietuvių vaikų prozoje“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, T. 7. (2007). Vaikas lietuvių ir pasaulio kultūrose, sudarė Džiuljeta Maskuliūnienė. - Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008.
- Loreta Jakonytė, „Ateitis pirmojo sovietinio dešimtmečio vaikų prozoje“, Rubinaitis, 2005 Nr. 4 (36).
- K. Marukas, Apmąstymai prie Šventosios. - Vilnius: Eugrimas, 2003.