Juodoji arbata yra viena populiariausių arbatų pasaulyje. Didelė dalis žmonių iki šiol ją vartoja tik dėl malonaus skonio, o ne dėl jos poveikio mūsų sveikatai. Tačiau juodoji arbata yra ir gydomoji arbata, pasižyminti didžiule nauda mūsų sveikatai - nuo privalumų širdžiai, iki vėžio ir diabeto rizikos mažinimo.Surinkti juodosios arbatos lapeliai po derliaus nuovirų nuvarva, susmulkėja ir oksiduojasi. Oksidacija vyksta, kai lapai ilgai būna veikiami oro. Fermentai suskaido lapuose esančias chemines medžiagas, dėl to jie tampa rudos spalvos ir turi gerai pažįstamą kvapą. Žaliosios arbatos gaminimo procesas panašus, tačiau jo metu nevyksta oksidacija. Oksidacija gali suteikti juodajai arbatai maistinių savybių, kurių neturi žalioji arbata. Pavyzdžiui, juodojoje arbatoje esančios maistinės medžiagos gali sumažinti kelių vėžio rūšių riziką, apsaugoti širdį nuo aterosklerozės ir padėti palaikyti sveiką kraujospūdį.Taigi, pateiksime jums daugiau juodosios arbatos privalumų mūsų sveikatai.
Juodosios arbatos nauda sveikatai
Juodoji arbata yra visame pasaulyje populiarus gėrimas, kuris gali būti naudingas jūsų sveikatai. Daug polifenolių, įskaitant flavonoidus ir katechinus, turinčioje juodojoje arbatoje yra daug sveikatai naudingų medžiagų, nes ji pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad kasdien išgeriant tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos, gali sumažėti kelių lėtinių ligų rizika.Štai keletas pagrindinių privalumų:* Antioksidacinis poveikis.* Apsauga nuo aterosklerozės.* Vėžio rizikos mažinimas.* Kraujospūdžio mažinimas.* Apsauga nuo diabeto.Juodosios arbatos įtraukimas į subalansuotą mitybą gali būti paprastas, bet veiksmingas būdas pagerinti bendrą savijautą.
1. Maistinga
Juodosios arbatos maistingumas priklauso nuo konkrečios arbatos rūšies, virimo būdo ir nuo to, ar arbata yra šviežiai paruošta, ar paruošta gerti. Apskritai į maistingumo pasiskirstymą įeina:
- Mažas kofeino kiekis: Parduotuvėje pirktoje juodojoje arbatoje yra 52 miligramai (mg) kofeino, o šviežiai paruoštoje 240 ml arbatoje - 47 mg.
- Polifenoliai: Polifenolių kiekis priklauso nuo to, kaip arbata paruošiama. Paprastai polifenoliai sudaro apie 3-10 % juodojoje arbatoje esančių junginių. Konkrečiai juodojoje arbatoje yra polifenolių, vadinamų flavonoidais, kurie lemia arbatos spalvą, skonį ir naudingąsias savybes. Juodojoje arbatoje paplitę teaflavinai, tam tikros rūšies flavonoidai, kurie suteikia daug naudos sveikatai.
- Kiti sveiki junginiai: Juodojoje arbatoje yra ir kitų sveikatai naudingų junginių, pavyzdžiui, aminorūgštis L-teaninas, kuris padeda atsipalaiduoti. Puodelyje juodosios arbatos yra nuo 20 mg iki 40 mg L-teanino. 240 ml puodelyje šviežiai užplikytos juodosios arbatos taip pat yra 0,5 mg mangano (32 % paros normos), būtino mikroelemento, palaikančio medžiagų apykaitą ir turinčio antioksidacinių savybių.
2. Turi antioksidacinių savybių
Antioksidantai, tokie kaip katechinai, organizme ieško kenksmingų ir nestabilių molekulių (laisvųjų radikalų). Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles ir prisideda prie lėtinių ligų vystymosi. Juodojoje arbatoje esantys katechinai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kad žala būtų kuo mažesnė. Kasdien išgeriant tris puodelius juodosios arbatos, organizme padidėja antioksidantų kiekis. Kai kurie tyrimai rodo, kad organizmo antioksidacinis pajėgumas padidėja per 30-60 min. išgėrus puodelį juodosios arbatos.
3. Ji didina budrumą ir pažintines funkcijas
Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai riboja uždegiminių molekulių gamybą ir užkerta kelią nervinių ląstelių silpnėjimui ir irimui. Kai kurie tyrimai rodo, kad juodoji arbata neleidžia susidaryti su senėjimu susijusiems amiloidiniams baltymams. Amiloido baltymai veikia pažinimo funkciją ir prisideda prie pažinimo funkcijų silpnėjimo. Vienoje didelėje metaanalizėje pastebėta, kad reguliariai geriant arbatą 29 % sumažėja demencijos dėl visų priežasčių rizika.Papildomų tyrimų metu pastebėta, kad geriant arbatą, ypač moterims, kognityvinių sutrikimų rizika yra mažesnė. Kiti tyrimai rodo, kad juodoji arbata didina protinį budrumą, planavimo gebėjimus ir koncentraciją. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad arbatoje esantys polifenoliai gerina mokymąsi ir atmintį. Kai kurie duomenys apie žmones rodo, kad juodoji arbata gali sumažinti trumpalaikės ir ilgalaikės atminties problemas.
4. Ji gali padėti virškinimo sveikatai
Juodosios arbatos naudą sveikatai gali lemti jos sąveika su žarnyno mikrobiomu medžiagų apykaitos metu. Mikrobiota skaido arbatoje esančius polifenolius, kad jie būtų įsisavinti. Nauji tyrimai rodo, kad kasdien išgeriant keturias-penkias stiklines juodosios arbatos gali būti daroma įtaka mikrobų įvairovei. Juodoji arbata potencialiai prisideda prie naudingų bakterijų kolonizacijos ir slopina žalingų bakterijų augimą. Juodosios arbatos antimikrobinės savybės gali užkirsti kelią viduriavimui. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti jos poveikį žarnyno mikrobiotai ir jos vaidmenį viduriavimo prevencijai ir pasveikimui.
5. Ji gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje
Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali pagerinti organizmo jautrumą insulinui, padėti sumažinti cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje. Vis dėlto įrodymai pateikia prieštaringų rezultatų apie juodosios arbatos naudą cukraus kiekio kraujyje kontrolei. Viename tyrime nustatytas galimas ryšys tarp reguliaraus bent vieno puodelio juodosios arbatos gėrimo per dieną ir mažesnės rizikos susirgti antrojo tipo diabetu. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali prisidėti prie šios rizikos sumažėjimo. Kitame tyrime pastebėta, kad geriant juodąją arbatą po daug cukraus turinčio valgio, sveikiems asmenims ir žmonėms, sergantiems priešdiabetine liga, vėliau cukraus kiekis kraujyje padidėja iki minimumo. Juodoji arbata gali blokuoti angliavandenių įsisavinimą, slopindama fermentų, dalyvaujančių skaidant angliavandenius, aktyvumą.
6. Ji gali būti naudinga širdies sveikatai
Gyventojų tyrimai rodo, kad geriant daugiau juodosios arbatos galima apsisaugoti nuo širdies ligų. Juodoji arbata turi įtakos cholesterolio kiekiui kiekį ir kraujospūdį, todėl palaiko širdies sveikatą. Arbatos flavonoidai veikia kraujagysles, gerindami kraujotaką ir galbūt mažindami širdies ligų riziką.*
Kraujospūdis: Juodosios arbatos poveikis kraujospūdžiui: Tyrimai dėl juodosios arbatos poveikio kraujospūdžiui yra prieštaringi. Vienoje analizėje pastebėta tendencija, kad bent šešis mėnesius kasdien geriant po tris puodelius juodosios arbatos mažėja kraujospūdis. Kita didelė analizė parodė, kad kraujospūdis mažėja vartojant tik du puodelius arbatos kasdien, tačiau tyrime nebuvo atskirta juodoji ir žalioji arbata. Reikia atkreipti dėmesį į vieną dalyką: juodojoje arbatoje esantis kofeinas vis tiek gali neigiamai veikti kraujospūdį, nepaisant teigiamo flavonoidų poveikio.*
Cholesterolis: Reguliariai geriant juodąją arbatą mažėja mažo tankio lipoproteinų (MTL ) arba „kenksmingojo cholesterolio“ kiekį, ypač asmenims, turintiems didelę širdies ligų riziką. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali slopinti cholesterolio gamybą organizme.*
Teobrominas: Teobrominas yra juodojoje arbatoje esantis junginys, kuris gali būti naudingas širdies sveikatai. Kai kurių tyrimų duomenimis, teobrominas gali teigiamai veikti cholesterolio kiekį, mažindamas MTL ir didindamas didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba gerojo cholesterolio kiekį.
7. Gali padėti kovoti su dantų apnašomis
Dantų ėduonis atsiranda dėl ant dantų susikaupusių apnašų. Dantų apnašos yra biologinė plėvelė, susidaranti iš seilių ir bakterijų. Dantų ėduonis atsiranda, kai ant dantų yra daug bakterijų, dėl kurių suyra dantų emalis. Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, pažeidžiančiomis bakterijų ląstelių membranas, todėl kovoja su dantų apnašomis ir mažina ėduonies susidarymą.
8. Ji gali sumažinti stresą
L-teaninas yra natūraliai juodojoje arbatoje randamas junginys, kuris gali pagerinti dėmesį ir sumažinti stresą. Sveikiems suaugusiems žmonėms keturias savaites kasdien vartojant po 200 mg L-teanino - tiek jo yra aštuoniuose puodeliuose juodosios arbatos - pagerėja su stresu susiję simptomai, pavyzdžiui, nerimas ir miegas.
9. Gali turėti priešuždegiminį poveikį
Juodosios arbatos priešuždegiminės savybės turi įtakos jos poveikiui įvairioms sveikatos būklėms, pavyzdžiui, širdies ligoms ir vėžiui. Reguliariai geriant juodąją arbatą, sumažėja ląstelių pažeidimo ir uždegimo žymenys. Konkrečiai, arbatos gėrimas siejamas su mažesniu c-reaktyvaus baltymo, uždegimo žymens, kiekiu.
10. Ji gali būti naudinga odos sveikatai
Senėjimas ir aplinkos veiksniai, tokie kaip saulės spindulių poveikis ir oro tarša, turi įtakos odos sveikatai ir daro odą jautresnę problemoms. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios mažina odos pažeidimus ir uždegimus.
Galima rizika ir atsargumo priemonės
Nors juodoji arbata turi daug teigiamų savybių, mitybos specialistai įspėja apie keletą aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:*
Kofeino poveikis: Nors juodojoje arbatoje esantis kofeino kiekis yra mažesnis nei kavoje, jautriems žmonėms jis vis tiek gali sukelti nerimą, nemigą ar padidėjusį širdies susitraukimų dažnį.*
Geležies įsisavinimo trukdymai: Juodojoje arbatoje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą iš augalinių šaltinių. Žmonėms, turintiems geležies trūkumą, patariama gerti arbatą ne valgio metu, o praėjus bent valandai po valgio.*
Dantų spalvos pakitimai: Dėl didelio taninų kiekio reguliarus juodosios arbatos vartojimas gali turėti įtakos dantų spalvai.*
Sąveika su kai kuriais vaistais: Juodoji arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraujo krešėjimą mažinančiais preparatais ar kai kuriais antidepresantais.
Kada reikėtų vengti juodosios arbatos?
Yra tam tikrų situacijų ir būklių, kai reikėtų vengti arba riboti juodosios arbatos vartojimą:*
Alergija: Nevartokite juodosios arbatos, jei esate alergiški jai ar jos dalims.*
Nėštumas ir žindymas: Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims kofeino kiekį reikėtų riboti iki 200 mg per dieną (maždaug keturi puodeliai juodosios arbatos).*
Vaikai: Jaunesni nei 12 metų vaikai turėtų vengti kofeino, o 12-18 metų amžiaus vaikai - ne daugiau kaip 100 mg per dieną.*
Anemija ar geležies trūkumas: Juodoji ir žalioji arbata sumažina geležies biologinį prieinamumą.*
Skrandžio problemos: Gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą.*
Jautrumas kofeinui: Juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui.
Ar įpylus pieno arbata taps mažiau sveika?
Neaišku, ar pieno įmaišymas turi įtakos juodosios arbatos naudingumui. Kai kurie tyrimai rodo, kad pienas gali turėti įtakos juodosios arbatos polifenolių biologiniam prieinamumui ir aktyvumui. Kiti tyrimai rodo, kad pienas polifenolių neveikia.
Kaip tinkamai paruošti juodąją arbatą?
Norėdami pasinaudoti arbatos nauda sveikatai, kasdien išgerkite nuo dviejų iki keturių 240 mililitrų puodelio arbatos.1. Vieną arbatos maišelį arba 1-2 arbatinius šaukštelius birios arbatos užpilkite verdančiu vandeniu.2. Nupilkite vandenį, kai jis pradeda virti, nes dėl per didelio virimo arbatos skonis gali suprastėti.3. Arbatą mirkykite 3-5 minutes.Nespręskite apie arbatos paruošimą pagal spalvą. Spalva išryškėja greičiau nei skonis. Jei norite švelnesnio arbatos skonio, sutrumpinkite virimo laiką. Ir atvirkščiai, pailginkite virimo laiką, kad arbata būtų aštresnio skonio ir turėtų daugiau tokių sudedamųjų dalių kaip teaninas. Juodąją arbatą reikia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje.
Juodoji arbata - vertingas gėrimas, kuris, vartojamas saikingai ir atsižvelgiant į individualius poreikius, gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis.
