Lietuvoje bulvės nuo seno užima lyderių pozicijas. Be jų neįsivaizduojama daugelis patiekalų ar garnyrų. Iš jų gaminamos mišrainės, verdama košė, kepami blynai ar kugelis, gaminami tradiciniai cepelinai ir dar daugelis Lietuvoje pamėgtų patiekalų. Nors bulvių pasirinkimą užtikriname visus metus, ankstyvas ruduo yra puikus metas jomis mėgautis. Tiesa, daugiausiai lietuvių dėmesio susilaukia šviežios, vietinių augintojų užaugintos bulvės. Mat lietuviška produkcija žmonėms - kokybės garantas.
Šviežių bulvių paklausa ir kainos
Savaite anksčiau nei įprasta prekybos vietose pasirodžiusios šviežios lietuviškos bulvės yra gerokai brangesnės už atvežtas iš Italijos ar Graikijos, tačiau pirkėjai jas renkasi daug mieliau, sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. „Lietuviškos bulvės yra labai paklausios. Vos tik joms pasirodžius, jų pardavimai būna tikrai dideli. O kai lietuviškų bulvių pasiūla būna pakankamai didelė, importuotomis beveik nebeprekiaujame“, - teigia R. Saulytė. Brangiausios lietuviškos šviežios bulvės būna tik jų atsiradus, o vėliau kaina krinta.
Šviežių lietuviškų bulvių kaina „Maxima“ ir „Iki“ prekybos centruose kol kas siekia 3,49 Lt. Tuo metu už atvežtines šviežias bulves sumokėti teks iki 3 Lt, o praeitų metų derliaus daržovių kilogramas atsieis 1,2-1,6 Lt. Pasak LRT.lt pašnekovų, šviežių lietuviškų bulvių kainos pradės mažėti po Joninių, liepos pradžioje, kai daugiau ūkininkų turės pakankamai bulvių, o prekybos tinklai - daugiau tiekėjų.
Prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis sako, kad įprastai šviežios lietuviškos bulvės pradeda pigti tuomet, kai padidėja nukasamų bulvių kiekis. „To galima tikėtis liepos viduryje arba šiek tiek anksčiau - kol kas tikslios informacijos neturime, tačiau deramės su bulvių augintojais dėl kainų beveik kasdien“, - teigia A. Petraitis.
Savo ruožtu ūkininkas S. Dambrauskas pažymi, kad kainos, perkant iš ūkininko, jau dabar yra mažesnės: „[Perkant] iš mūsų kiemo kainos ir šiandien nėra didelės, tačiau kol pasiekia pirkėją, pakyla kone dvigubai. Kainos jau dabar po truputėlį krenta, o išsyk po Joninių kainų kritimas bus dar didesnis.“
Oro sąlygų įtaka bulvių derliui
Ūkininkų teigimu, birželio mėnuo buvo pakankamai palankus bulvėms, mat šioms patinka vėsus oras ir saikingas lietus, tačiau prognozuoti vėlyvųjų bulvių derliaus ūkininkai nesiryžta. „Lietingas birželis - bulvių oras: joms reikia daug vandens ir žemos temperatūros. Jei temperatūra didesnė nei 25 laipsniai, bulvė visiškai nebeauga. Vėlyvosios bulvės auga liepos - rugpjūčio mėnesiais. Kai liepą ir rugpjūtį būna labai karšta, net jei ir pakanka lietaus, bulvė neauga. Todėl prognozuoti, koks bus derlius, neįmanoma“, - pasakoja S. Dambrauskas.
Visgi, anot K. Macijausko, šį sezoną auginant bulves su iššūkiais teko susidurti. „Vasara buvo itin karšta ir ant mūsų laukų per pusantro mėnesio palijo vos du kartus, po 15-20 min. Bulvių šįmet ne tik mažiau, bet jos ir užaugo smulkesnės. Kai oras įšyla iki 25 laipsnių - bulvė nebeauga. Ji tik egzistuoja ir nesvarbu, kad ji ir žaliuoja, ir žydi. Naktimis mūsų krašte būdavo apie 24-25 laipsnių šilumos.
Ankstyvųjų bulvių derliumi nesidžiaugia Kėdainių rajone ūkininkaujantis S. Dambrauskas sako, kad šiųmetis ankstyvųjų bulvių derlius nėra didelis, nes bulves pakando šalnos. Tačiau jis, anot ūkininko, nebus prastesnis negu pernai.
Dideliu ankstyvųjų bulvių derliumi negalintys pasidžiaugti ūkininkai teigia, kad kaina, kurią už bulves jiems šiandien sumoka prekybininkai, nėra adekvati, mat daug bulvių pražudžiusios šalnos stipriai padidino sąnaudas.
„Už lietuviškas šviežias bulves ūkininkams šiuo metu mokama per mažai, nes dėl šalnų jie patyrė didelių išlaidų. Ūkininkams teko visais įmanomais būdais saugoti sudygusias bulves, naudoti specialias apipurškimo sistemas, kitus brangius būdus produkcijai išsaugoti. Tačiau tai nepadėjo, labai daug pačių pirmųjų bulvių nušalo“, - apgailestauja Vilkaviškio rajone ūkininkaujanti Alvytė Valuckienė.
Ligos ir kenkėjai
Dėl šiltų ir drėgnų orų beveik visuose regionuose bulvių pasėliuose ėmė plisti alternariozė (sausligė). Fiksuojami ir bulvių maro požymiai. Augintojai raginami stebėti pasėlius ir imtis apsaugos priemonių.
Prie ekonomiškai nuostolingiausių bulvių grybinių ligų yra priskiriama alternariozė, arba sausligė. Šie metai jai plisti yra palankūs. IKMIS duomenimis, birželio mėnesį sausligė bulvių pasėliuose buvo išplitusi vos keliuose rajonuose, o liepos mėnesį įsivyravo Švenčionių, Šiaulių, Jonavos, Šalčininkų,Vilkaviškio, Tauragės, Akmenės, Radviliškio ir kt. rajonų ūkiuose ir stipriai pakenkė augalams. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos Elenos Survilienės-Radzevičės, alternariozė plisti pradėjo anksčiau negu bulvių maras, pažeisdama lapus ir stiebus.
„Nuo alternariozės augintojai bulvių pasėlius apsaugo fungicidais, kurie tinka apsaugai nuo bulvių maro. Kadangi maro požymių iki šiolei nubuvo pasireiškę, augintojai arba visai nenaudojo fungicidų, arba juos mažino. Todėl alternariozė stipriai išplito“, - pastebėjimus išsakė mokslininkė.
E.Survilienė-Radzevičė tvirtino, kad vienas iš veiksnių, lemiančių alternariozės plitimą, yra sėkla. Ši liga pasireiškia tuomet, kai bulvių sėkla atnaujinama retai. Todėl, siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui, patariama bulvių sėklą keisti kas 3-4 metus, taip pat metai iš metų neauginti bulvių tame pačiame žemės plote. Pastebėta, kad naudojant tas pačias technologijas ir apsaugos priemones, bulvių marui atspariausia lietuviška, vidutinio ankstyvumo bulvių veislė.
Vienos žalingiausių bulvių ligų - maro - plitimą pasėliuose skatina šilti ir lietingi orai. Ši liga pažeidžia visas augalo dalis: gumbus, stiebus, lapkočius, lapus, viršūninius ūglius. Mokslininkai teigia, kad maro išplitimo tikimybė yra didesnė tuose pasėlių laukuose, kuriuose praėjusiais metais nebuvo naudotos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo bulvių maro.
LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė pastebi, kad bulvių maras pastaraisiais metais agresyvėja. Todėl po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, liga gali vystytis daug greičiau. Vegetacinis ligos ciklas anksčiau trukdavo 4-5 dienas, o dabar ypač jautrių veislių bulvėms pakanka 3-4 dienų. Aktyvaus bulvių augimo tarpsniu liga sunaikina lapiją, dėl to mažėja gumbų derlius. Dažnai ūkiuose dėl maro protrūkio prarandama 25-30 proc., o palankiais ligai plisti metais - net iki 50 proc. derliaus.
Šiuo metu mažesniuose bulvių ūkiuose ir privačiuose sklypuose karaliauja ir nemenką žalą bulvienojams daro kolorado vabalai. Jiems plisti ir migruoti dideliais atstumais - pats tinkamiausias metas, nes orai šilti, o vėjas palankus. Todėl nenuostabu, kad kolorado vabalų gali atsirasti bet kuriame lauke, kuriame anksčiau jų nebuvo.
LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja tvirtino, kad tiek suaugę vabalai, tiek jų lervos grauždamos lapus sumažina derlių, nes apgraužti bulvienojų lapai trukdo normaliai formuotis gumbams. „Pasėlius reikia stebėti ir insekticidus nuo kolorado vabalų naudoti tada, kai kenkėjų daug. Lervos naikinamos purškiant daug kartų“, - sakė dr. R.Asakavičiūtė.
Atsparių bulvių veislių kolorado vabalams nėra, todėl nedideliuose ūkiuose pats paprasčiausias būdas - kolorado vabalus rinkti rankomis.
Apsaugos priemonės ir ūkininkų patirtis
Ūkininkas Dainius Petrovičius, prižiūrintis 42 ha bulvių, tvirtino, kad jis, siekdamas išvengti sausligės ir maro protrūkių, pasėlius stebėjo ir laiku atliko purškimus. „Sausligė buvo įsisukusi į bulvių pasėlius, bet ją pavyko laiku sustabdyti, todėl nuostolių nepatirsime. Nors bulvių auginime nesame naujokai, dėl fungicidų pasirinkimo visuomet tariamės su konsultantais, purškimus atliekame laiku, kad nebūtų pasibaigęs karencijos laikotarpis“, - dėstė vyras.
Dr. Rita Asanavičiūtė priminė, kad kontaktinių fungicidų poveikis trunka 7-10 dienų, o sisteminių - iki 14 dienų. Mokslininkė sakė, kad LAMMC Vokės filiale stebimi ūkiniai ir selekciniai bulvių pasėliai. Pastebima, kad, naudojant tas pačias technologijas ir apsaugos priemones, gražiausiai atrodo lietuviška vidutinio ankstyvumo bulvių veislė Goda. Pasak dr.R.Asakavičiūtės, Goda veislės bulvių pasėliai - žali, o šalia esančių kitų veislių bulvienojai nurudavę, be lapų. Neblogai atrodo ir populiari vokiška veislė Vineta.
Mokslininkai primena, kad laiku nepastebėjus bulvių maro, ši liga gali net per pusę sumažinti bulvių derlių, nes bulvienojams nudžiūvus, bulvės nebeauga. Būtina apsauga „Apsaugoti bulves nuo maro nenaudojant fungicidų neįmanoma. Jų pasirinkimas mūsų šalyje gana didelis. Prieš pasirenkant fungicidus vertėtų atsižvelgti į jų veikimo spektrą ir laikytis rekomendacijų. Šiuo metu rekomenduojama nuo maro apsaugoti vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias bulves “, - sakė dr. R.Asanavičiūtė.
Bulvių plotų mažėjimas
Bulvių plotai pastaraisiais metais mažėjo visoje Lietuvoje, nors prieš koronaviruso krizę situacija buvo stabilesnė, vis daugiau bulvių eksportuota pagal išankstines sutartis. Tačiau šiemet šalies žemdirbiai bulvėmis apsodino beveik 11 proc. mažesnius plotus nei pernai.
Bulvių plotai mūsų rajone šiemet taip pat susitraukė: 2019 m. jų deklaruota 158,86 ha, 2020 m. - 151,71 ha, o šiemet tik 130,33 ha.
Bulvių sandėliavimas ir ligos
Tinkamiausia bulvėms laikyti temperatūra 2-4oC, o santykinis oro drėgnumas 85-95 proc. Aukštesnėje temperatūroje kvėpuodamos bulvės netenka daugiau svorio, anksčiau pradeda dygti, o puviniais užkrėsti gumbai pradeda pūti. Laikomų gumbų nereikėtų judinti.
Sausasis puvinys - viena labiausiai paplitusių ir žalingiausių bulvių ligų sandėliuose. Ligą sukelia įvairūs Fuzarium šeimos grybai. Šie grybai parazituoja mechaniškai sužalotuose, sudaužytuose, sprakšių, graužikų apgraužtuose, apkrėstuose maru, rauplėmis ir kitomis ligomis gumbuose, kurių žaizdos neužsitraukia, t.y. nepasidengia apsauginiu audiniu - peridermiu. Masiškai ši liga pasireiškia po dviejų trijų sandėliavimo mėnesių.
Šlapiuoju puviniu gumbus pūdo įvairios bakterijos ir grybai. Tai sandėliuose laikomų bulvių liga. Užsikrėsti bakterijomis gumbai gali ir augdami lauke, ir derliaus nuėmimo metu arba sandėliuojant.
