Besitęsiantys vasaros karščiai sukelia pokyčių vandens telkiniuose: atšilus orui susidaro palankios sąlygos vystytis dumbliams ir prasideda žmonių vadinamas vandens „žydėjimas”. Aukšta vandens temperatūra ir silpnas vėjas skatina vandens dumblių žydėjimą.
Žydintys ir besidauginantys dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esančius ištirpusio deguonies likučius, tad ir patys žūva. Pasak žvejo, tai žmonės greitai pajunta, nes prie vandens jaučiamas sieros vandenilio kvapas, į vandens paviršių pradeda plaukti dūstanti žuvis.
Taip nutinka todėl, kad pakilus oro ir vandens temperatūrai, suaktyvėja žuvies gyvybiniai procesai ir jai reikia didesnio kiekio deguonies. Deja, vandenyje tokiu metu jo kaip tik trūksta. Todėl žuvis pradeda dusti.
Kai vandens telkinys nedidelis ir seklus, pakilus oro ir vandens temperatūrai vandenyje ima stigti deguonies ir žuvys gali pradėti dusti.
Šalyje yra apie 280 ežerų ir vandens telkinių, kuriuose esant karščiams sumažėja deguonies koncentracija. Tačiau už Kuršėnų (Šiaulių raj.) esančiam Pakumulšių ežerui tokia grėsmė reali. Po keletą seklesnių ir mažesnių ežerų bei vandens telkinių yra Joniškio, Mažeikių, Kelmės rajone, keletas tokių vandens telkinių yra ir Telšių apskrityje.
Sumažėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos ar pastebėjus žuvų dusimo požymius ežeruose bei tvenkiniuose, turi būti skubiai informuoti vandens telkinių valdytojai, rajonų savivaldybių ekologinės tarnybos, vandens telkinių nuomininkai ar žūklės plotų naudotojai.
Priemonės deguonies lygiui atstatyti
Deguonies vanduo prisisotina maišant vandenį. Jei yra paplūdimys ir ežere maudosi poilsiautojai, tai - natūralus procesas. Padeda ir vėjas, kuris sumaišo vandenį ir prisotina jį deguonies. Pasak Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko, deguonies trūkumo vandens telkinyje problemą natūraliai išsprendžia lietus.
Tačiau žiemą ir vandenį deguonimi prisotinti lengviau. Tada kertamos eketės, pumpuojamas vanduo ir jis prisotinamas deguonies. Prieš šešerius metus pasirodęs įsakymas, pasak viršininko, efektyvesnis žiemą, kai po ledu dūsta žuvys.
Vandens telkinio nuomininkas ar žvejų draugija turi pasirūpinti ir žolių naikinimu, nes taip sumažėja deguonies poreikis.
Žuvų gelbėjimo būdai
Deja, realių priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis nėra. Aplinkos ministerijos įsakymu, susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose patariama... kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų.
Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu, regionų aplinkos apsaugos departamentai privalės išduoti terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams (žūklės plotų naudotojams) gaudyti žuvis.
Tiesa, realizacijai, tai yra žuvienei, galės būti naudojama tik verslinio dydžio žuvis, tinkama realizacijai. Mažesnė žuvis bei jos prieauglis turi būti perkeliama į kitus vandens telkinius.
Tokiu atveju, jei nėra palankių sąlygų žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius, nuspręsta leisti gaudyti ir neverslinio dydžio bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis, tačiau draudžiama jas parduoti. Galima naudoti žuvį savo reikmėms - virti ir kepti, galima be atlygio perduoti labdaros ir paramos gavėjams.
Aplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kurie draudžia žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokia nuostata buvo priimta po diskusijų su žvejų mėgėjų organizacijomis ir mokslininkais.