Vasarą sodų ir daržų augalus apninka įvairiausi kenkėjai. Spragės, amarai, vikšrai taip ir taikosi apipulti vos suvešėjusį daigą ar žiedelius išskleidusias šakeles. Bet apipurškus augalus nuodais, reikia išlaukti nemažiau kaip 3 savaites, kad galėtum rinkti derlių. Tai daryti reikia reguliariai. Tad, ko gero, pats laikas prisiminti, jog yra alternatyva chemikalams - natūralūs insekticidai.

Efektyvi, bet žalos ekologijai nedaranti priemonė yra žolių nuovirai. Ogi palaistyti augalus (bulves, morkas, burokėlius) žolių nuoviru! 500 g dilgėlių, 200 g šalpusnių, 100 g ugniažolės, 200 g kiaulpienės lapų užpilti vandeniu ir, pamirkius 3 dienas, gauta ištrauka laistyti daržoves kartą per savaitę.

Jaunas morkas, salierus, petražoles, krapus, gelsves ar kalendras puola morkinės musės, amarai. Amarams čiulpiant lapų ir lapkočių sultis, morkų lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių. Apnikti augalai skursta, prasčiau auga.

Ant drėgnos žemės šalia augalų gegužės pabaigoje padėjo kiaušinėlius morkinės musės. Iš jų išsiritusios lervos kenkia apie mėnesį. Antrosios generacijos musės pradeda skraidyti liepos antroje pusėje ir morkas puola iki pat derliaus nuėmimo.

Norint išvengti šių kenkėjų, užsėtą lysvę patartina uždengti daržo plėvele, sudygusius augalus tinkamu atstumu išretinti, morkas auginti saulėtoje, vėjo perpučiamoje vietoje. Šalia pravartu pasodinti svogūnų, nes jų fitoncidai atbaido morkines muses. Kenkėjų apniktas morkas patariama purkšti česnakų, ramunėlių, pelynų nuovirais. Nupurškus insekticidu deciu (4 ml/10 l vandens), šakniavaisius galima rauti ne anksčiau nei po 20 dienų.

Morkoms auginti tinkamesnės lengvos priesmėlio ar priemolio, humusingos, su giliu ariamuoju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos. Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšantis vanduo. Ligos mažiau puola, kai morkos auginamos po mėšlu tręštų kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų, žirnių, ankstyvųjų žalumyninių daržovių, į tą pačią lysvę sėjamos ne anksčiau kaip po 4-5 metų.

Močiutės visada pabrėždavo: „dabar svarbiausia - nepaleisti iš akių“. Ravėjimas - kita nemaloni, bet būtina užduotis. Piktžolės ne tik atima maisto medžiagas, bet ir sukuria pavėsį, dėl kurio morkos pradeda „ieškoti šviesos“ ir išsikreipia. Be to, jos trukdo vėdinimui tarp augalų, o tai gali sukelti ligas.

Kitos priemonės apsaugoti morkas:

• Skruzdės išsilaksto nuo pašvinkusios žuvies.
• Nuo amarų gelbsti seniai žinoma žolė - paprastoji bitkrėslė.
• Ridikėlius, ropes, ridikus nuo spragių gelbėkite apibarstydami juos pelenais.

Efektyvūs nuovirai ir tirpalai

• Medžius ir krūmus nuo vikšrų galima apsaugoti apipurškus juos pelyno nuoviru.
• Nuo amarų gelbsti seniai žinoma žolė - paprastoji bitkrėslė.
• Amarus naikinti galima ir svogūnų lukštų nuoviru.
• Vaisėdžiams naikinti ruošiamas aštrių raudonųjų pipirų nuoviras.
• Acto rūgšties tirpalu palaistyti kopūstų, ropių, ridikėlių vageles.

Prevencinės priemonės

• Norint išvengti šių kenkėjų, užsėtą lysvę patartina uždengti daržo plėvele.
• Sodygusius augalus tinkamu atstumu išretinti.
• Morkas auginti saulėtoje, vėjo perpučiamoje vietoje.
• Šalia pravartu pasodinti svogūnų, nes jų fitoncidai atbaido morkines muses.

Ką daryti, kad morkos būtų sultingos, trapios ir saldžios?

• Burokėlius 7-8 tikrųjų lapelių tarpsnyje naudinga palaistyti valgomosios druskos tirpalu (šaukštelis/10 l vandens - 1 kv. m).

Dirvožemio paruošimas

• Morkoms auginti tinkamesnės lengvos priesmėlio ar priemolio, humusingos, su giliu ariamuoju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos.

Kenkėjai ir ligos, kurios puola morkas:

• Morkinės musės
• Amarai

Apibendrinant, norint apsaugoti morkas nuo kenkėjų ir ligų, svarbu naudoti kompleksines priemones: prevenciją, natūralius insekticidus ir tinkamą dirvos paruošimą. Reguliarus daržo stebėjimas ir laiku atlikti veiksmai padės užauginti sveiką ir gausų derlių.

---