Kamuoja nuovargis, stinga jėgų, sunku susikaupti, pasidarėte dirgli, dažnai skauda galvą, išblyškote, pradėjo slinkti plaukai? Todėl geležies trūkumas iš karto paveikia ir savijautą, ir išvaizdą. Taigi turime pasistengti, kad taip nenutiktų. Geležis padeda palaikyti daugelį svarbių organizmo funkcijų, veikia energijos lygį, dėmesio koncentraciją, virškinimo procesus, imuninę sistemą.
Apie du trečdalius organizme esančios geležies yra hemoglobine, o raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų sudėtyje esantis hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į visus organizmo audinius. Hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią funkciją - pašalina anglies dioksidą. Jis taip pat būtinas odai, plaukams ir nagams.
Geležies idealiu atveju turėtume gauti su maistu. Šio mikroelemento yra ir gyvūniniuose, ir augaliniuose maisto produktuose. Tačiau labai skiriasi jos pasisavinimas iš šių skirtingų produktų grupių. Hemo geležis į organizmą patenka iš gyvūninės kilmės baltymų - mėsos ar žuvies. Ne hemo geležies galima gauti iš žalumynų, riešutų ir ankštinių augalų, tačiau jos biologinis prieinamumas yra iki 15 proc. Hemo geležies daugiausia turi austrės, krabai, subproduktai, raudona mėsa, yra jos paukštienoje ir kiaušiniuose.
Kad augaliniame maiste esanti geležis geriau pasisavintų, turime derinti produktus. Maistas, kuriame gausu šio mineralo, puikiai dera su vaisiais ir daržovėmis, turinčiais daug vitamino C. Šis vitaminas padidina geležies pasisavinimą.
Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiaušinių, medaus. Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima diskutuoti ilgai. Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių. Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žuvies atsisakančios arba per mažai šių produktų valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos, jų vaikai.
Kadangi augalinis maistas nuo geležies stokos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besilaikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis - vartoti geležies maisto papildą. Patariama rinktis hemo geležies preparatą. Ne hemo - trivalentė geležis organizme iš pradžių paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tikrą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Hemo geležis yra organizmui artimas natūraliai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės formos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žarnyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, nesusidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žarnyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas.
Statistika ir mėsos vartojimas
Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. O jei priskaičiuoti kelias dešimtis tūkstančių vegetarų, kurie nevalgo mėsos, tai gal ir visus 80 kg sušlamščia vienas tautietis. Būtent tokius skaičius pateikia Europos statistikos tarnybos. Iš tikrųjų mes mėsos suvartojimu lenkiame ne tik JAV, Kanadą, bet ir daugelį Europos šalių. Žinoma ir sergamumas širdies kraujagyslių ligomis bei mirštamumas nuo jų išlieka nepavydėtinai pirmose Europos gretose… Gal laikas mėsėdžių tautai ištarti mėsai NE ir pasižiūrėti į savo kūną kitomis akimis?
Pamirškime kelioms minutėms kvepiančią dešrytę ir panagrinėkime statistiką plačiau. 1/3 pasaulio gyventojų susitraukusiu nuo bado skrandžiu laukia šviesesnio rytojaus, o 1/3 visų užaugintų javų sušeriama gyvuliams, kuriuos suvalgo turtingesnių šalių gyventojai. 1 kg mėsos pagaminti sunaudojama 7 kg augalinio maisto, o vandens suvartojama 100k daugiau nei augalininkystės ūkiuose! Apie 17 proc. visos žemės planetos užimta mūsų mėsėdžių poreikiams tenkinti…
Kita katastrofiškai auganti blogybė - šiltėjantis klimatas. 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių metano dujų tenka gyvulininkystei. Jungtinių tautų pateiktais duomenimis mėsos pramonė šildo atmosferą labiau, nei visas žemės transportas kartu sudėjus. Ji taip pat teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. Žodžiu, gardus kąsnelis brangiai kainuoja mūsų motinai Žemei…
Jei vis tiek nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą. Kai kuriose studijose galima aptikti duomenų, kad mėsa būtina, ypač augančiam organizmui, sportininkams, besilaukiančioms mamoms ir t.t. Mėsa dažniausiai vertinama dietologų dėl mikroelementų - cinko, seleno, vario, geležies ir B grupės vitaminų. Tačiau pažengę vegetarai visa tai gali gauti suderinę įvairius maisto produktus.
Svarbiausias mėsos atsisakiusių žmonių argumentas yra tas, kad „mėsėdžių“ žarnose maistas pūva, nuodija kraują lavoniena, smirda jų prakaitas ir išmatos, nes pasikeičia į blogąją pusę žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, purinų, rūgščių. Taip, tai tikra tiesa, kai nežinai kiek ir kokios mėsos valgyti. O mes dažniausiai neturime ne tik žinių, bet ir saiko…
Viename straipsnyje neįmanoma išdiskutuoti visus „UŽ“ ir „PRIEŠ“, bet apžvelkime kai kurias tiesas. Pasvarstykime blaiviai apie mokslinius tyrimus, kuriais mėginama pasakyti “UŽ AR PRIEŠ MĖSOS VARTOJIMĄ”. Po ilgų mokslinių tyrimų prieita išvados, kad vegetarai gyvena ilgiau už visavalgius (tuos, kurie savo racioną papildo gyvūninės kilmės produktais). Tačiau tyrimų metu dažniausiai atsižvelgiama tik į vieną faktorių - mėsos valgymą ar ne.
Reikalas tas, kad vegetarai yra sąmoningesni piliečiai, labiau besirūpinantys savo sveikata, suprantantys, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas“. Jie daugiausia besirūpina ligų prevencija, o ne gydymu, dažnai neturi žalingų įpročių ir aktyviai leidžia laisvalaikius. Jų blogasis cholesterolis aiškiai yra žemesnis nei „mėsėdžių“.
Tuo tarpu „mėsėdžiai“ dažniau yra rūkantys, linkę patingėti, pagurkšnoti, pasilepinti desertukais ir t.t. Tačiau šie faktoriai praleidžiami pro ausis ir akis… Taigi, gal būt ne mėsa, o visi kiti veiksniai ir blogieji riebalai, plaukiojantys jų kraujyje ir sukelia širdies kraujagyslių susirgimus, diabetą, nutukimą ir per ankstyvą atsisveikinimą su šiuo pasauliu? Klausimas sudėtingas, atsakymas - dar labiau. Išsiaiškinkime viską nuosekliai.
Kas yra mėsa?
„Mėsa - gyvūnų audiniai, naudojami maistui, daugiausiai raumenys. Šiais laikais dauguma žmonių vartojamos mėsos gaunama iš naminių gyvūnų, auginamų specialiai maistui. Rečiau naudojama sumedžiotų gyvūnų mėsa. 100 gramų mėsos (jautienos) vidutiniškai turi 40-50 % (priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo) suaugusio žmogaus baltymų paros normos.” [1] “Vikipedija” Civilizuotame pasaulyje dažniausiai maistui vartojamas žinduolių ir paukščių raumeninis audinys, šonkauliai, ir.t. t Ir visai retai naudojami vidaus organai. Na, nebent garsiosios prancūziškos žąsų kepenėlės “Foie gras” ar pan. Rytų šalyse dar verdama žarnų sriuba ar kiti egzotiški patiekalai. O mažiausiai išsivysčiusios šalys valgo visas dalis ir gauna sau reikalingus gyvūninius baltymus sveikiausiu būdu - iš medžioklės. Taigi ir persivalgyti nėra kuo…
Kokia mėsa geresnė ar blogesnė?
Mėsa skirstoma į:
- Baltą:
- Vištiena
- Kalakutiena
- Antiena
- Žąsiena
- Laukinių paukščių mėsa (pvz., putpelės ir fazanai.)
- Raudoną:
- Kiauliena (kiaulės ir šernai)
- Ėriena (aviena)
- Veršiena
- Ožkiena
- Laukinių gyvūnų (elniena, briediena, bebriena)
- Perdirbtą:
- Rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakuumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai.
Apie šios mėsos rūšį norėsiu papasakoti plačiau kitą kartą. O kada, kokią ir kiek naudinga valgyti - klausimas nepaprastas. Vėl reikia gilintis į žmogaus gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir požiūrį į maistą bei sveikatą. Jaunas organizmas suvirškins ir 3 cepelinus su riebia kiauliena ir spirgais, užgeriant bokalu alaus ir pabaigiant šakočio gabalu su balta kava. Bet kiek tas “kuro katilas” trauks, kraunamas tokiomis malkomis, klausimas atviras.
Nesakau, kad mėsos nereikia, bet į savo kūną turime pažvelgti kaip į namus, kuriems reikia tvirtų sienų, geros izoliacijos, gerų langų, gero kuro katilo, tinkamų malkų ir t.t. Tvirtos sienos - tai mūsų oda, gera izoliacija - nepralaidus, gerai veikiantis žarnynas, tvarkingas vamzdynas - mūsų kraujagyslės, kuro katilas - skrandis, langai - tai akys, kurį lęšiuką taip pat sudaro baltymas kristalinas.
Taigi, baltymai - yra mūsų kūno staybinė medžiaga ir mes privalome gauti jų kasdien, nes mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų. Tačiau dažnai tikraisiais namais mes rūpinamės geriau, nei nuosavu kūnu.
Baltymų funkcijos ir kiek mums jų reikia
Mūsų plaukai, nagai, raumenys, vidaus organai sudaryti iš baltymų. Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti gaunami su maistu. Mums svarbiausia gauti visas amino rūgštis, kurių yra 20, o 9 iš jų vadinamos nepakeičiamos ir būtinos mūsų organizmui. Jos turi užtikrinti sklandų organizmo darbą. Visas nepakeičiamas amino rūgštis būtent ir turi gyvūniniai baltymai. Augalinės kilmės baltymams paprastai trūksta 1 ar 2 svarbiausių amino rūgščių.
Baltymų trūkumas gali sutrikdyti tam tikras organizmo funkcijas. Iš baltymų gaminami antikūnai - apsauginės medžiagos, kurios kovoja su įvairiomis infekcijomis. Baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis. Todėl jie vadinami “statybine organizmo medžiaga”.
Daugelis žmogaus hormonų yra baltyminės medžiagos, o baltymas hemoglobinas organizme perneša deguonį. Baltymai taip pat naudojami energijos gavimui. Jie turi sudaryti 12-13% visos dienos maisto raciono energijos vertės. Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų. Tačiau reikia žinoti, kad 100 g virtos vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų - t.y. pusė dienos normos! 100 g sūrio - 30 g baltymų, 2 kiaušiniai taip pat apie 30 g baltymų. Va, ir susidaro per dieną ne 60, o 90 g baltymų! O baltymų perteklius rūgština organizmą ir sukelia visas anksčiau minėtas ligas ir dar sąnarių bei inkstų problemas.
Kokios mėsos valgyti, o kokios NE!
Visiems žinomas posakis: “skūpas moka du sykius” tinka net ir čia. Kokias pajamas beturėtume, pagalvokime apie mūsų vargšą skrandį, apie kiekvieną savo ląstelę, apie mūsų nelaimingus sąnarius, kai jie gaus riebų kotletą, apskrudusią kulšį, kalną druskos ir konservantų iš suvalgytos “šlapios dešros”, sardelių, rūkytos ar vytintos dešros ir kitų skrandžio “malonumų”.
Jei mūsų vidaus organai ir ypač kraujagyslės turėtų balsą, jie garsiai sušuktų: ”Ei, žmogau, pasikrapštyk galvelę! Ar žinai, kad po kelių metų mokėsi už vaistus nuo cholesterolio, spaudimo ir skausmo? O gal bus dar blogiau- gulėsi ligoninėje ir švitins tamstą nuo rimtų ligų…” Tad valgydami riebius, perdirbtus produktus ar džiaugdamiesi karbonatais iš paršelių, augintų su hormoanis, antibiotikais ir kitais “priedais”, gausime daugiau žalos, nei naudos.
Tai kokią mėsą galima valgyti?
Jei dar neišgąsdinau visai ir vis dėlto nesakote ryžtingo NE mėsai, tai rinkitės TIK EKOLOGIŠKĄ produktą! Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”. Taip išlošite trigubai : 1)pirkdami brangesnio produkto mažiau,neviršysite suvartojamų baltymų kiekio ir teks mėsą keisti augalinės kilmės baltymais (pupelėmis, lęšiais, ekologiškais kiaušiniais,šparaginėmis pupelėmis, brokoliais, avižų kruopomis) ir ekologiška žuvimi iš ežero; 2) sutaupysite pinigų maisto produktams; 3)mažiau reikės vaistų ateityje. Ir dar gerą darbą padarysite Lietuvos žmonėms - paremsite vietinius ūklininkus, o ne maitinsite “maksiminius monstrus”.
Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos, kepintos riebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien…
GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ! Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką. Vartojant pusgaminius, galite sulaukti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies kraujagyslių ir vėžio (ypač storosios žarnos). Nitrozaminai randami visose dūmuose ir aukštoje temperatūroje apdorotuose produktuose bei didelis druskos bei konservantų kiekis tikrai žalingas organizmui.
Vartokite MALTĄ MĖSĄ. Mūsų gyvenimo tempas dažnai neleidžia gerai sukramtyti maisto, todėl dažnai jį ne suvalgome, o suryjame. Mėsos gabalai rūgsta skrandyje ir pūva. Geriausiai suvirškinami malti mėsos gaminiai. Rekomenduoju patiems pasigaminti maltinukus, kurių skonį ir sudėtį galite praturtinti puse kiekio daržovių(svogūnais, česnakais, morkomis, petražolėmis, paprikomis, salierais ir pan.) Tokiu būdu reikės mažiau mėsos, prieskonių, kiaušinių ir kitokių pagardų.
Kaip gaminti mėsos patiekalus?
Pats svarbiausias dalykas - nesugadinti gero produkto! Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje!
Sveikiausias būdas ruopšti mėsą - ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti. Jei nusprendėte kepti ant grotelių, patariu suvynioti į kepimo popierių, po to foliją ir kepti ant grotelių. Tokiu būdu nesudeginsite mėsos, ji liks sultinga, nereikės riebių padažų, pagardų. Jei norite kepti ant keptuvės, naudokite tik lydyto sviesto šaukštelį patepti keptuvei, neįkaitinkite labai stipriai, kad mėsa nedegtų ir įpilkite 100ml vandens, kad atsirastų skysčio troškinimuisi.
Mėsa pati turi riebalų ir, veikiama temperatūros, išskirs riebalus ir drėgmę(skystį). Uždenkite keptuvę ar trošklintuvą ir sumažinkite kaitrą! Didžiausią žalą maisto ruošos procese produktams padarome mes patys - per didelė ugnis ir druską suardo tai, kas dar buvo naudinga. Nevalgykite apanglėjusių mėsos gabaliukų ir nesūdykite prieš gaminimą, nes druska ištrauks visa drėgmę. Mėsa bus sausa ir kieta.
Kas geriausias mėsos draugas lėkštėje?
Žinoma, daržovės! Imkite lėkštę ir iš karto pusę jos turinio užpildykite šviežiomis salotomis ar raugintomis daržovėmis, o kitoje lėkštės pusėje padėkite ne didesnį kaip 100 g teisingai paruoštos mėsos gabaliuką. Pasirenkant tokius pietus ar vakarienę 2-3 kartus per savaitę (ne kasdien ir ne 2 kartus per dieną!), tikrai nekils rūpesčių dėl mėsos valgymo ir pabiurusios sveikatos.
Nepamirškite, kad maistas yra jūsų gyvybės šaltinis ir tik po to malonumų tenkintojas. Įsidėmėkite: gyvybės ir sveikatos. Kai sėdatės prie stalo, valgydami turite galvoti kiek naudos gausiu iš to ką valgau ir kaip jausiuosi, o ne tik SKANU-NESKANU.
Rekomenduoju pasigaminti tokius kalakutienos maltinius su salotomis:
Kalakutienos maltiniai su salotomis - 4 porcijos
Ingredientai:
- 600 g kalakutienos (galima keisti vištiena, triušiena, jautiena)
- 1 didelis, prinokęs avokadas
- 10 cm poro
- 15 g petražolių
- 2 saliero stiebai
- 1 čli pipiras
- 200 g kalafijoro žiedynų
- 2-3 skiltelės česnako
- Po ½ a.š. druskos ir mairūno
Eiga:
- Česnakus, porą, saliero stiebus, petražoles, čili ir avokadą suplakti plakiklyje iki košelės.
- Mėsą supjaustyti gabaliukais ir sumalti arba su kalafijoro žiedynais sukapoti smulkintuvu iki kruopų dydžio gabaliukų.
- Visus ingredientus suminkyti rankomis iki vienalytės masės. Formuoti pailgus kepsnelius, dėti ant kepimo skardos, išklotos popieriumi, pabarstyto moliūgo ar sezamo sėklomis ir kepti orkaitėje 35min./190C.
- Kviečiame prisijungti prie kartu tobulėjančios bendruomenės.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Maistas - bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus.
Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų - baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Saikingumas. Įvairumas. Subalansavimas.
Mitybos režimas
Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.
Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų - 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių - taip pat 4 kcal.
Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Daugeliui atrodo savaime suprantama, kad sveika mityba yra svarbi. Tačiau retai susimąstome, kokiu mastu kasdieniai maisto pasirinkimai lemia mūsų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Remiantis šiuolaikiniais moksliniais tyrimais, net ir tokios ligos kaip širdies nepakankamumas, 2 tipo diabetas ar tam tikros vėžio formos - nėra neišvengiamos.
Daugeliu atvejų jų galima išvengti, o kartais net ir sulėtinti ar pakeisti jų eigą, jei koreguojame tai, ką dedame į savo lėkštę. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia: mityba nėra tik energijos šaltinis - tai vienas stipriausių sveikatos palaikymo įrankių, kurį turime.
Mityba ir ligų prevencija
Širdies ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką buvo laikomos neišvengiama senėjimo pasekme. Tačiau tyrimai rodo, kad riebalų sankaupos kraujagyslėse (aterosklerozė) gali ne tik sulėtėti, bet ir sumažėti, jei pakeičiame mitybą.
Gyvūninės kilmės produktai, ypač perdirbta mėsa ir sotieji riebalai, dažnai didina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį. Tuo tarpu augalinės kilmės produktai - ypač turintys daug skaidulų ir antioksidantų - padeda valyti kraujagysles ir palaikyti normalią kraujotaką.
Svarbiausi produktai:
- Tamsiai žalios lapinės daržovės
- Ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai)
- Linų sėmenys (ypač grūsti)
- Viso grūdo produktai (avižos, kvinoja)
2 tipo diabetas
2 tipo diabetas susijęs su organizmo jautrumo insulinui sumažėjimu. Kitaip tariant, nors insulinas išsiskiria, ląstelės nereaguoja į jį taip, kaip turėtų. Tai dažnai siejama su per dideliu riebalinio audinio kiekiu ir uždegiminiais procesais, kuriuos skatina perdirbtas, riebus ar cukringas maistas.
Tyrimai rodo, kad augalinė, daug skaidulų turinti mityba pagerina ląstelių atsaką į insuliną, mažina uždegimą ir stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Naudingi pasirinkimai:
- Visaverčiai grūdai (avižos, bolivinė balanda, rudieji ryžiai)
- Uogos ir obuoliai (dėl antioksidantų ir žemo glikeminio indekso)
- Migdolai, moliūgų sėklos
- Obuolių actas (gali sulėtinti gliukozės įsisavinimą)
Vėžys
Vėžio vystymuisi įtaką daro genetika, aplinka ir gyvenimo būdas. Mityba - vienas iš veiksnių, galinčių sustiprinti organizmo gebėjimą slopinti piktybinių ląstelių plitimą arba, priešingai, paskatinti jų augimą. Ypač svarbūs yra fitochemikalai - augaluose esantys junginiai, pasižymintys priešvėžiniu poveikiu.
Tam tikros daržovės, vaisiai bei augaliniai baltymai aktyvina organizmo natūralius gynybos mechanizmus.
Naudingi produktai:
- Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, žiediniai kopūstai)
- Česnakas ir svogūnai (turtingi sieros junginiais)
- Uogos (antocianinai - stiprūs antioksidantai)
- Sojos produktai (pvz., tofu, tempeh - saugūs ir net naudingi hormonų pusiausvyrai)
Verta riboti:
- Perdirbtą mėsą (dešras, rūkytus gaminius)
- Didesnius raudonos mėsos kiekius
Kraujospūdis ir insultas
Padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau reikšmingai padidina insulto, širdies nepakankamumo ar net inkstų pažeidimo riziką. Vieni iš efektyviausių natūralių kraujospūdžio reguliatorių - maistas, kuriame gausu kalio, skaidulų ir kraujagysles plečiančių junginių.
Tyrimai rodo, kad net nedideli pokyčiai - sumažinus druskos kiekį ir padidinus augalinio maisto vartojimą - gali reikšmingai pagerinti kraujospūdžio rodiklius.
Naudingi produktai:
- Burokėliai ir jų sultys (nitratai skatina kraujagyslių atsipalaidavimą)