Žarnyno nepraeinamumas yra būklė, kai žarnyne atsiranda kliūtis, dėl kurios maistas, skysčiai ir dujos negali laisvai judėti per virškinimo traktą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnų, yra esminė virškinimo sistemos dalis, atsakinga už maistinių medžiagų absorbciją ir atliekų pašalinimą. Nepraeinamumas gali paveikti bet kurią žarnyno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko plonosios žarnos srityje.

Žarnyno nepraeinamumo rūšys

Žarnos nepraeinamumas gali būti mechaninis arba funkcionalus. Mechaninis nepraeinamumas atsiranda dėl fizinės kliūties, pavyzdžiui, naviko, sukibimų ar žarnyno sukimo. Funkcionalus nepraeinamumas, kita vertus, yra susijęs su žarnyno raumenų sutrikimais, kurie trukdo normaliai peristaltikai.

Pseudo-nepraeinamumas

Yra atvejų, kai žarnyne nėra mechaninės kliūties, bet organizmas elgiasi tarsi ji būtų. Taip nutinka dėl sutrikusio žarnyno raumenų ar nervų darbo. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, stiprūs nuskausminamieji, taip pat gali sukelti šiuos simptomus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Žarnos nepraeinamumo priežastys gali būti įvairios. Rizikos faktoriai, tokie kaip ankstesnės pilvo operacijos, uždegiminės žarnyno ligos, onkologinės ligos, gali padidinti žarnos nepraeinamumo tikimybę.

Užsikimšimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių:

• Žarnos persisuka arba užsisuka (vadinama volvulus). Tai gali būti įgimta arba atsirasti suaugus.
• Žarnos uždegimas (pavyzdžiui, sergant divertikulitu) lemia sienelių patinimą.
• Žarnos dalis įsminga į kitą dalį tarsi teleskopas (intususepcija) - dažnesnė vaikams.
• Pilvo ertmėje susiformuoja randiniai audiniai (sąaugos) po operacijų, kurios gali trukdyti laisvam žarnyno judėjimui.
• Navikai ar augliai, ypač storojoje žarnoje, blokuoja kelią maistui ir išmatoms.
• Praeinamumą gali sumažinti išvaržos, siauri žarnų ruožai nuo uždegimų arba spindulinio gydymo.
• Pažeidžiamos žarnyno kraujagyslės - žarnų daliai mirštant užsiblokuoja pratekėjimas.
• Netinkami praryti svetimkūniai, pavyzdžiui, plaukai, žaislai, ar net tulžies akmenys, gali užkimšti žarnyną.

Rizikos veiksniai:

• Kronos liga
• Divertikulitas
• Išvarža
• Storosios žarnos, skrandžio, kiaušidžių vėžys
• Ankstesnės pilvo operacijos
• Spindulinė terapija pilvo ar artimose srityse
• Plaučių, krūties ar odos vėžys, jei yra išplitęs į žarnyną

Simptomai

Pagrindiniai žarnos nepraeinamumo simptomai apima pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir nesugebėjimą išmatuoti ar išskirti dujų.

Simptomai priklauso nuo to, kiek užsikimšusi žarna, bet dažniausiai juntamas stiprus pilvo skausmas, kuris kaupiasi aplink bambą, ir spazmai. Be to, galima pastebėti:

• Vidurių užkietėjimą
• Negalėjimą pasišalinti dujų
• Nerimą ar sumažėjusį apetitą
• Pykinimą, vėmimą
• Kietą, padidėjusį pilvą
• Viduriavimą (dėl dalinės kliūties)

Pasitaiko ir dehidratacijos požymių: tamsesnė šlapimo spalva, pagreitėjęs pulsas.

Simptomai vaikams

Vaikai serga panašiai kaip suaugusieji, tačiau gali tapti vangūs, daugiau verkti, traukti kojas prie pilvo. Būdingas papildomas požymis - kraujas išmatose, užkietėjimas ar vėmimas žalsvu ar gelsvu skysčiu. Gali pakilti temperatūra.

Diagnostika

Žarnos nepraeinamumo diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus, tokius kaip pilvo ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) arba rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga, kad nustatytų obstrukcijos vietą ir priežastį.

Diagnozavimui gydytojas įvertins simptomus, paklaus apie ankstesnes ligas, atliks fizinę apžiūrą, stebės, ar pilvas patinęs ar skausmingas, ar girdėti būdingi garsai. Esant reikalui, bus paskirti kraujo tyrimai sekti dehidrataciją arba uždegimą. Kad patvirtintų arba paneigtų nepraeinamumą, dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai.

Vaizdiniai tyrimai

• Pilvo rentgenas - gali parodyti užsikimšimo vietą ar žarnos plyšimą, tačiau ne visada būna informatyvus.
• Bario ar oro klizma - į tiesiąją žarną suleidžiami kontrastiniai skysčiai. Šie tyrimai itin naudingi vaikų žarnyno invaginacijos atveju, nes gali ne tik padėti diagnozuoti, bet ir išspręsti problemą.
• Kompiuterinė tomografija (KT) - leidžia atidžiai įvertinti žarnyną sluoksnis po sluoksnio ir rasti kliūtį.
• Ultragarsas - dažniausiai taikomas vaikams, nes gerai matomos žarnų struktūros.

Gydymas

Žarnos nepraeinamumo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti pakankamas konservatyvus gydymas, įskaitant skysčių infuziją, elektrolitų papildymą ir dietos pakeitimą. Tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta kliūtis ar atstatyta žarnyno funkcija.

• Skysčių papildymas: Esant dehidratacijai lašinami intraveniniai skysčiai ir elektrolitai.
• Vaistai: Per lašelines gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo, skausmo mažinimui ar infekcijai gydyti.
• Nosogastrinis zondas: Plona žarna įkišama pro nosį į skrandį - taip pašalinamos skysčių ir dujų sankaupos, sumažėja nemalonūs pojūčiai.
• Pailsinimas: Dažnai reikia tam tikrą laiką nieko nevalgyti ir negerti, kad žarnynas galėtų pailsėti ir pasveikti. Vietoje maisto į veną tiekiami specialūs tirpalai su reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
• Stentas: Kartais gydytojas specialų vamzdelį (stentą) įveda į užsikimšusią žarną - taip ji trumpam atveriama, kol paciento būklė stabilizuojama prieš operaciją ar kaip pagrindinis sprendimas.
• Žarnų dekompresija: Naudojamas specialus vamzdelis arba kolonoskopija, kai reikia sumažinti spaudimą žarnyne ir palengvinti simptomus.

Operacija

Jeigu užsikimšimą sukėlė navikas, išvarža ar mirštanti žarnos atkarpa, reikia pašalinti priežastį arba pažeistą žarnų dalį. Gali būti atliekama kolostomija ar ileostomija - žarnos galas išvedamas į odos paviršių ir prijungiamas prie surenkamo maišelio. Dažnai vėliau, kai pacientas sustiprėja, žarnynas gali būti vėl sujungtas.

Mitybos rekomendacijos sergant žarnyno uždegimu (Krono liga, opinis kolitas)

Sergant žarnyno uždegimu, labai svarbu rinktis tokį maistą, kuris sumažintų ligos simptomus, o ne juos pablogintų.

• Baltymai. Jei sergate Krono liga ar opiniu kolitu, turėkite omenyje, jog dėl per didelio riebalų kiekio, gaunamo su maistu, gali sutrikti baltymų įsisavinimas. Organizmui tinkamai neatliekant šios funkcijos, sunkėja žarnyno uždegimo simptomai.
• Vaisiai ir daržovės, turintys mažai skaidulų. Kai kurių pacientų, sergančių žarnyno uždegimu, virškinimo sistema itin jautriai reaguoja į daug skaidulų turintį maistą. Taip yra dėl to, nes jų žarnyno mikrobiotoje trūksta skaidulas fermentuojančių mikroorganzimų. Tad, kad viso to būtų galima išvengti, siūloma rinktis vaisius ir daržoves, turinčius mažiau skaidulų. Tai gali būti: bananai, arbūzai, pomidorai, morkos, agurkai, burokėliai, špinatai ir kita.
• Maistas, kuriame gausu kalcio. Žarnyno uždegimas, o ypač Krono liga, gali sukelti ir laktozės netoleravimą. Norėdami papildyti savo kalcio atsargas, valgykite tamsiai žalios spalvos daržoves.
• Probiotikai. Sergant žarnyno uždegimu, gali sumažėti ir gerųjų bakterijų kiekis Jūsų žarnyne.

Pakankamas skysčių ir elektrolitų kiekis yra labai svarbus, nes viena iš viduriavimo pasekmių - kūno skysčių, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo, ir maistinių medžiagų netekimas, kas gali sukelti dehidrataciją.

Jei per dieną valgote tris kartus - pusryčius, pietus ir vakarienę, rekomenduojama bent laikinai išsiugdyti naują įprotį - per dieną valgyti šešis kartus mažesnėmis porcijomis.

Svarbu įtraukti Omega-3 riebalų rūgščių į mitybą. Taip pat reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, nes alkoholio vartojimas ar rūkymas tikrai neprisideda prie geresnės savijautos, sergant žarnyno uždegimu.

Mitybos rekomendacijos po žarnyno operacijos

Po ileostomijos ar kolostomijos operacijos svarbu žinoti, kad neturėtumėte nieko keisti. Maistas, kuris jums tiko ir buvo tinkamas prieš operaciją, vis dar tinka jums - tas pats pasakytina ir apie nesveikesnius maisto produktus. Žmonės, turintys stomą, gali valgyti ir gerti, ką nori, nebent chirurgas ar stomos terapeutas pateiktų kitokių patarimų.

Nauji tyrimai rodo, kad kuo greičiau po operacijos pradėsite valgyti tikrą maistą, tuo greičiau žarnyno sistema vėl pradės veikti. Gali prireikti dietą papildyti baltyminiais ir energetiniais gėrimais.

Nėra jokios priežasties apsiriboti tam tikru maistu, tačiau naudinga žinoti, kad skirtingi produktai turės skirtingą poveikį stomos turiniui. Užteks kelių bandymų ir klaidų, kad atrastumėte subalansuotą mitybą, kuri jums tinka.

Svarbu: Kai kurie maisto produktai, ypač daug skaidulų turintys maisto produktai, gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, kai nesuvirškintos maisto dalys užblokuoja žarnyną. Tačiau vis dar galite suvalgyti penkis vaisius ar daržoves per dieną! Kai kurių vaisių ir daržovių odelės yra tikrai kietos, todėl geriausia būtų jas nulupti, kad nekiltų problemų, ypač bulvių ir obuolių žieveles.

Kasdienės rekomendacijos ir profilaktika

Esant žarnyno nepraeinamumo rizikai ar po ligos - ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

• Pakankamas skysčių vartojimas
• Valgykite dažniau, bet nedidelėmis porcijomis
• Kiekvieną kąsnį gerai sukramtykite
• Venkite žalių vaisių, daržovių, daug skaidulų turinčio maisto ar jų papildų
• Reguliariai judėkite - bent pusvalandį per dieną

Svarbu nepamiršti, jog stiprus žarnyno nepraeinamumas visada reikalauja medicinos pagalbos - savarankiškai spręsti šios problemos nereikėtų. Kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.

Maistas, galintis sukelti užsikimšimą

Maisto sukelta žarnyno obstrukcija - labai reta, dažniausiai pasitaiko, jei virškinimas vis tiek lėtas dėl kitų ligų, pavyzdžiui, esant hipotirozei ar tam tikroms autoimuninėms ligoms. Pranešama, kad užsikimšimą galėtų sukelti džiovinti vaisiai, kokosas, abrikosai ar bananai.

Skaidulos ir jų svarba

Specialistai sako, kad galima pamiršti alinančias dietas, maisto produktų ribojimą ir amžiną „Jojo efektą”, o visa paslaptis - skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, kruopose ir ankštiniuose produktuose, įtraukimas į mitybos racioną.

Skaidulos naudingos ne tik virškinimo sistemos darbui, reguliariam tuštinimuisi, bet ir žarnyne esantiems mikroorganizmams maitintis ir daugintis. Žarnyne esančios gerosios bakterijos - itin svarbios imuninei sistemai.

T. Šliažaitės patarimai, kokius produktus vartoti norint padidinti prebiotikų kiekį racione:

• Česnakai
• Svogūnai
• Smidrai
• Bananai
• Perlinės kruopos
• Jūrų kopūstai
• Linų sėmenys
• Avižos ar pilnagrūdžiai avižų dribsniai
• Obuoliai

Pavyzdinis meniu su 35 g skaidulų:

• Pusryčiai (apie 14 g skaidulų): Avižinė košė (1/2 puodelio avižinių dribsnių, 1/2 stiklinės migdolų pieno, 1/2 stiklinės vandens), pagardinta 50 g aviečių, 1/2 banano, 1 v. šaukšto migdolų.

Galimos komplikacijos

• Trumpa žarna (malabsorbcija) - iš žarnyno nesusiurbiamos svarbios maistinės medžiagos.
• Pūliniai - pūlingos uždegiminės sankaupos pilvo ertmėje.
• Audinų žūtis (stranguliacija) - kai užsikimšimas nutraukia žarnyno kraujo tiekimą ir kyla audinių nykimas, gangrena ar infekcija.
• Žarnos plyšimas - dėl spaudimo arba audinių žūties plyšta žarnos siena, turinys patenka į pilvą ir gali sukelti infekciją.
• Peritonitas - sunkus pilvo uždegimas, kuris gali išplisti į visą organizmą ir sukelti sepsį.

Pagrindiniai akcentai

Žarnyno nepraeinamumas - tai skubi medicininė situacija, kai žarnynas tampa neįveikiama kliūtimi maistui, skysčiams ar dujoms. Dažniausiai tai pasireiškia užkietėjimu, pilvo skausmu, tempimu ir pykinimu. Pažeidimas gali būti bet kurioje žarnyno dalyje: tiek plonojoje tiek storojoje žarnoje, susidarant kliūčiai virškinimo turiniui natūraliam slinkimui.

---