Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje - ne tokia ir reta problema, kamuojanti 21 a. žmones. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje padidėjusiu cholesterolio kiekiu skundžiasi apie 40 % žmonių. Tačiau šie skaičiai gali būti ir dar aukštesni išsivysčiusiose šalyse, kur lengvai prieinamas greitas maistas, pusfabrikačiai ir yra populiaru valgyti kavinėse, užkandinėse.
Jei domitės sveika mityba, tikriausiai žinote, kad padidėjęs cholesterolis nėra pageidaujamas. Svarbu žinoti, kad skiriami du cholesterolio tipai - mažo tankio lipoproteinai, arba cholesterolis MTL bei didelio tankio lipoproteinai arba cholesterolis DTL. Cholesterolis MTL yra laikomas „bloguoju“, nes jis gali kauptis ant kraujagyslių sienelių, padidinti riziką patirti insultą, širdies priepuolį. Cholesterolis DTL dar vadinamas „geruoju“, nes jis padeda šalinti blogąjį cholesterolį iš organizmo.
Be to, kad „gerasis“ cholesterolis reguliuoja „blogojo“ kiekį mūsų organizme, yra svarbios ir kitos cholesterolio atliekamos funkcijos, tokios kaip dalyvavimas imuninės sistemos veikloje, vitamino D sintezė, hormonų reguliavimas ir kt. Taigi cholesterolis - yra itin svarbus mūsų gerai savijautai ir sveikatai.
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje - šios ligos kasmet sukelia net 56 proc. visų mirčių. Širdies ir kraujagyslių ligų tiesioginė priežastis nėra padidėjęs cholesterolis, tai pasekmė lėtinio arterijų sienelių ir kitų kraujagyslių uždegimo (vaskulito). Norint užkirsti kelią lėtiniams uždegiminiams procesams organizme, svarbu laikytis tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo, nes mityba ir gyvenimo būdas yra esminiai faktoriai, išsaugant normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Licencijuota dietistė, portalo sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė dalinasi patarimais, ką valgyti ir ko derėtų atsisakyti susidūrus su cholesterolio disbalanso problema. Pasak R. Bogušienės, padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti įvairios. „Netinkama mityba - per daug stipriai perdirbto maisto, gausus cukraus ir rafinuotų miltų vartojimas, mityboje mažai skaidulinių medžiagų, dominuoja transriebalai bei perteklius sočiųjų riebalų - yra viena pagrindinių priežasčių. Taip pat prisideda antsvoris, nutukimas, ypač pilvinis nutukimas, genetinis polinkis, nepakankamas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, bei tam tikros ligos, pavyzdžiui, kepenų, skydliaukės ir inkstų ligos.
DTL (didelio tankio lipoproteinų) vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda pašalinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) iš kraujagyslių ir perduoti į kepenis. MTL ir TGC (trigliceridai) vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Tiek „gerasis“, tiek „blogasis“ cholesteroliai yra naudingi mūsų organizmui, tik jei perteklius MTL ir TGC, o DTL per mažai - cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, apsunkina kraujotaką ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Perteklinis cholesterolis gali sukelti infarktą, insultą ar net staigią mirtį.
Pirmiausia, dietistė R. Bogušienė pataria mažinti uždegimą, kurį sukelia miltiniai gaminiai ir saldumynai, bei stabdyti glikaciją organizme, kuri susidaro reaguojant pagrinde aminorūgštims ir cukrui (valgant baltymais turtingą maistą su greitaisiais angliavandeniais ir blogaisiais riebalais). Tokių reakcijų metu susidaro glikuotas hemoglobinas, kuris nusėda kraujagyslių sienelėse, yra „aštrūs“ - sukelia ląstelių „pažaidą“.
„Dominuojant mityboje omega-6 riebalų rūgštims neišvengsime uždegiminių procesų ląstelių sienelėse. Visi žino ir nesiginčija, kad daržoves, vaisius ir uogas valgyti sveikatai palanku, bet statistika rodo, kad suvalgo jų per mažai. To pasekoje, maiste trūksta antioksidantų, polifenolių.
Anot sveikataipalankus.lt įkūrėjos, dietistės R. Bogušienės, į maisto gaminimą reikėtų įtraukti šiuos prieskonius: Ceilono cinamoną, ciberžolę, kardamoną, muskatą. Taip pat, specialistė pataria kasdien suvalgyti bent dvi porcijas daržovių ir bent 1 porciją vaisių ir uogų, dėl antioksidantų, esančių šiuose produktuose. Vietoj riebios mėsos dietistė rekomenduoja vartoti riebią žuvį (skumbrę, tuną, lašišą, vilkešerį).
„Pusryčiams - viso grūdo kruopos, jei duona, tai viso grūdo, su daug skaidulinių medžiagų ir sėklomis, mažai cukraus ir druskos. Įtraukite į racioną avižų sėlenas - gardinkite košes, naudokite jas maltinukų „surišimui“, į varškės apkepą vietoje manų kruopų dėkite avižų sėlenas.
Dažniau vartokite augalinės kilmės produktus, ankštinius: pupas, pupeles, avinžirnius, žirnius, lęšius, ir iš jų gaukite augalinius baltymus ir skaidulas. Rinkitės liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną) arba liesesnes jos dalis (išpjovą), vištieną ir kalakutieną valgykite be odos. Maistą virkite vandenyje ar garuose, troškinkite, kepkite orkaitėje,“ - pasakoja dietistė. Taip pat, reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens.
Ar reikalinga vartoti maisto papildus? Dietistė R. Bogušienė rekomenduoja mitybą praturtinti vitaminu D ir omega-3 papildais, nes jie mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje ir didina DTL. „Magnis taip pat svarbus „blogojo“ cholesterolio šalinime iš organizmo, ypač daug prakaituojant vasarą verta juo praturtinti savo mitybą.
Anot specialistės derėtų riboti sočiuosius riebalus gaunamus su riebia mėsa (šonkauliukai, mentė, lašiniai, šoninė, kumpis, sprandinė, maltinukai iš riebios mėsos dalies) ir pieno produktais (sūris, grietinė, sviestas, riebi varškė). „Labai svarbu bent 1 valandą per dieną būti fiziškai aktyviems (greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir kita),“ - pataria R. Bogušienė.
Taip pat, svarbu vengti streso, išmokti valdyti savo emocijas, žvelgti į gyvenimiškas situacijas ir problemas pozityviau, mokytis pasirūpinti savimi, saugoti save nuo žalingos aplinkos, informacijos ir žmonių. „Visi šie dalykai saugo mūsų emocinę ir fizinę sveikatą, subalansavus juos sumažės noras valgyti greituosius angliavandenius, pagerės savijauta, ir susinormalizuos cholesterolio rodikliai,“ - sako R. Bogušienė.
Genetikos nepakeisime, tačiau ją galime koreguoti savo gyvenimo būdu, kuris „bloguosius“ genus pakeis „geraisiais“ ar bent sustabdys jų „pabudimą“. Turint antsvorį būtina siekti normalizuoti kūno svorį, esant nutukimui - ligą reikia gydyti. Pasikeitusi mityba ir gyvenimo būdas gali ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Blogasis cholesterolis arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL), yra junginys, kuris kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir gali sukelti jų siaurėjimą bei sukietėjimą - procesą, vadinamą ateroskleroze. Toks cholesterolio kaupimasis padidina širdies ligų, infarkto ir insulto riziką. Kai cholesterolio kiekis per didelis ir sukelia komplikacijų, gali atsirasti netiesioginių požymių, tokių kaip krūtinės skausmas (angina), nuovargis fizinio krūvio metu ar dusulys.
Mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Sveikas ir subalansuotas racionas, kuriame mažiau sočiųjų riebalų ir transriebalų, gali padėti sumažinti MTL cholesterolio lygį ir pagerinti bendrą sveikatos būklę. Į mitybą rekomenduojama įtraukti produktus, kuriuose gausu skaidulų, pavyzdžiui, avižas, pupeles ir linų sėklas, nes jos padeda sumažinti cholesterolio lygį. Taip pat patartina vengti perdirbtų produktų ir pusfabrikačių, saldumynų ir greito maisto, nes juose gausu sočiųjų ir transriebalų, kurie didina blogojo cholesterolio lygį.
Mitybos koregavimas yra vienas pirmųjų būdų, kurie leidžia sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį. Sveika ir subalansuota mityba turi apimti tiek angliavandenius, baltymus, tiek ir sveikus riebalus. Štai keletas produktų, kuriuos verta įtraukti į savo racioną:
- Avižos. Puikus pasirinkimas pusryčiams ar kaip užkandis. Jas galima valgyti kaip košę, sausų pusryčių dribsnius ar dėti į glotnučius, jog būtų sočiau.
- Pupelės. Puikus pasirinkimas tiek dėl didelio skaidulų kiekio, tiek dėl augalinio baltymų šaltinio.
- Riešutai. Manoma, kad migdolai, žemės riešutai, graikiniai riešutai gali būti naudingi širdies sveikatai.
- Augaliniai aliejai. Jei viską kepate taukuose, gera mintis keisti kepimo riebalus į rapsų ar saulėgrąžų aliejus.
- Vaisiai ir daržovės. Į mitybą įtraukite daugiau šių produktų, juose gausu vitaminų bei skaidulų.
- Riebi žuvis.
- Papildai širdies sveikatai. Populiarūs papildai su skaidulomis, jei vien su maistu nepavyksta pasiekti rekomenduojamos skaidulų paros normos, kuri yra apie 25-30 g žmogui.
Jei jus vargina padidėjęs cholesterolis, nelaukite, kol sveikatos problemos taps dar sunkesnės. Pradėkite keisti savo mitybą, įtraukite į ją daugiau vaisių, daržovių, augalinių baltymų bei džiaukitės ne tik geresne savijauta, bet ir sumažėjusiu svorio.
Išgirdus žodį CHOLESTEROLIS, pirmiausiai kyla mintys apie jo mažinimą, riebų, nesveiką maistą ir žalą kraujotakai. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kurios per mažas ar per didelis kiekis gali būti kenksmingas. Taigi kas yra cholesterolis ir kodėl jis reikalingas?
Cholesterolis gaminamas kepenyse ir aptinkamas visose organizmo ląstelėse. Tai riebi medžiaga, labiausiai primenanti vašką, organizmui atstojanti „statybines“ ląstelių priemones. Cholesterolis mums gyvybiškai svarbus - kaip vanduo ar oras. Iš jo gaminami lytiniai ir steroidiniai hormonai, jis dalyvauja vitamino D ir tulžies rūgščių sintezėje, yra svarbus smegenų ir nervų sistemos ląstelėms.
Nors cholesterolis siejamas su neigiamais padariniais, kenksmingas yra ne jis pats, o jo kiekis. Per didelis cholesterolio kiekis gali užkimšti kraujagysles, o per mažas kiekis - sukelti virškinamojo trakto sutrikimus ar net depresiją.
Turbūt esate girdėję sąvokas „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis? Abiejų šių cholesterolio rūšių yra ir turi būti organizme, tačiau jos atlieka skirtingas funkcijas. „Blogasis“ cholesterolis yra mažo tankio lipoproteinai, sutrumpinai vadinami MTL. Mažo tankio lipoproteinai, tarsi apsaugos darbuotojai, perneša cholesterolį tarp kepenų ir kraujagyslių. Skamba nekaltai, tačiau per daug „blogojo“ cholesterolio gali užkimšti kraujagysles.
„Gerasis“ cholesterolis - atvirkščiai, yra didelio tankio lipoproteinai, sutrumpinai vadinami DTL. Pagrindinė DTL užduotis - neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Šio cholesterolio organizme turi netrūkti.
Padidėjęs cholesterolis gali pakenkti, todėl svarbu palaikyti jo normą. Tyrimams parodžius per aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, jums gali būti išrašyti vaistai nuo cholesterolio. Tačiau, kad to neprireiktų, cholesterolio mažinimas galimas pasitelkus mitybą.
Cholesterolio padidėjimas organizme siejamas su per dideliu gyvulinės kilmės produktų vartojimu. Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas, normalų cholesterolio lygį padeda palaikyti augaliniai steroliai*, beta gliukanai**, gliukomananas***. Šias maistines medžiagas pamatysite maisto papilduose, skirtuose cholesterolio kontrolei.
Cholesterolis - tai kūno lipidų (riebalų) rūšis, kurią daugiausiai sintetina kepenų bei žarnyno ląstelės. Cholesterolis reikalingas ląstelių membranų statybai, kai kurių hormonų sintezei, dalyvauja vitamino D apykaitoje, tulžies rūgščių gamyboje. Tačiau kai cholesterolio koncentracija kraujyje padidėja, ypač esant kitiems rizikos faktoriams (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas), jis pradeda kauptis kraujagyslių endotelyje, formuodamas „apnašas“, kurios „užkemša“ kraujagysles. Tai - aterosklerozės formavimosi pagrindas. Nors cholesterolio kiekį gali lemti ir genetika, dažniausiai padidėjusi cholesterolio koncentracija - neteisingos mitybos ir nesveikos gyvensenos pasekmė.
Rinkitės sveikesnius riebalus. Venkite riebaus ir gausaus gyvulinio maisto, keptų, riebaluose virtų maisto produktų, riebių kepinių, margarinų, į kurių sudėtį įeina trans riebalai, galintys sukelti onkologines ligas. Omega 3 rūgštys didina “gerojo” cholesterolio koncentraciją, mažina uždegiminius procesus organizme, aterosklerozės riziką. Omega 3 gausu riebioje žuvyje (skumbrė, silkė, lašiša), natūraliuose aliejuose, riešutuose. Vartokite daugiau skaidulinio maisto: daržovių, vaisių, viso grūdo kruopų, ankštinių (lęšiai, žirniai, pupelės ir pan.). Jei pakeitus gyvenseną, numetus svorio, cholesterolio koncentracija išlieka didelė, vertėtų pradėti cholesterolį mažinančius vaistus, kuriuos gali paskirti šeimos, vidaus ligų gydytojas ar kardiologas.
Ar viską žinome apie cholesterolį ir jo įtaką mūsų sveikatai?
Cholesterolis - būtinas mūsų organizmui, nes tai yra žmogaus organizmo riebalas, kuris svarbus geros sveikatos palaikymui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje - MTL cholesterolis - yra blogasis cholesterolis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių. Dėl blogojo cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.
Cholesterolis, esantis didelio tankio lipoproteinų sudėtyje - DTL cholesterolis - tai gerasis cholesterolis. Priešingai nei MTL cholesterolis, jis stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Tarsi dulkių siurblys DTL cholesterolis iš periferinių audinių surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną pašalinimui. Patartina profilaktiškai atlikti cholesterolio tyrimus, kurie nustato DTL ir MTL cholesterolio normą kraujyje.
Dar viena cholesterolio frakcija - trigliceridai - yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Skylant trigliceridams, organizme išsiskiria dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Kai kurių gyvūnų organizme trigliceridai atlieka ne tik energijos sankaupų, bet ir šilumos izoliacinę funkciją. Dalį jų gamina pats organizmas, dalis gaunama su maistu. Trigliceridai kraujyje gali būti padidėję, tačiau jų perteklius yra žalingas. Kai sutrinka šių trijų kraujo lipidų - MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų - balansas, diagnozuojama dislipidemija.
Dislipidemija yra kraujo lipidų (cholesterolio) kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Ši liga yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės ir koronarinės ligos vystymąsi. Būtina žinoti, kad dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju liga pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje.
„Jei liga nėra paveldėta ir nėra kitų ligų pasekmė, pagrindiniai dislipidemijos rizikos veiksniai sietini su netinkamu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis maisto racione didina lipidų disbalansą organizme“, - sako kardiologė V. Rudienė.
Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis moterims gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).
„Cholesterolio svarba organizmui - neginčijama, tačiau per didelis jo kiekis kraujyje yra labai žalingas, nes sukelia aterosklerozę. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, išeminio insulto rizika“, - sako kardiologė V. Rudienė.
Dislipidemija diagnozuojama atlikus išsamų cholesterolio tyrimą - lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio kiekį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį. „Dislipidemija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl ši liga dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar su ja susijusios komplikacijos“, - sako kardiologė V. Rudienė.
„Bendras cholesterolio tyrimas neparodo atskirų jo frakcijų proporcijų. Pasitaiko, kad bendroji cholesterolio reikšmė neviršija normos, tačiau gerojo ir blogojo cholesterolio santykis yra sutrikęs. Todėl kiekvienam naudinga pasidaryti lipidogramą, kuri leidžia tiksliai įvertinti cholesterolių santykį mūsų organizme“, - pataria gydytoja V. Rudienė.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o moterims - per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti, ar cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus.
Jei žmogus serga koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ligomis, cukriniu diabetu, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Toks išsamus kraujo lipidų tyrimas turi būti atliekamas visiems, kam pirminio patikrinimo metu nustatomas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, taip pat pacientams, turintiems nors vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, bei tais atvejais, kai artimi giminaičiai serga dislipidemija ir yra paveldėjimo rizika.
Gydytoja kardiologė V. Rudienė atkreipia dėmesį, kaip, siekiant kuo tikslesnio rezultato, reikėtų pasiruošti cholesterolio tyrimui ir lipidogramai. „Maistas, vartojami vaistai, netgi fizinis aktyvumas daro įtaką cholesterolio tyrimų rezultatams, todėl rekomenduojama tyrimą daryti anksti ryte, prieš tai 10-12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio. Intensyvus fizinis krūvis gali iškreipti rezultatus, todėl cholesterolio tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Stresas taip pat gali turėti įtakos, todėl jei įmanoma, tyrimui reikėtų pasirinkti ramesnį laikotarpį.“
Cholesterolio normos
| Rodiklis | Norma |
|---|---|
| Bendras cholesterolis | Iki 5 mmol/l |
| Trigliceridai | Iki 1,7 mmol/l |
| MTL cholesterolis | Iki 3 mmol/l |
| DTL cholesterolis | Vyrams: >1 mmol/l Moterims: >1,2 mmol/l |
Ką daryti, kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą? Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas - visa tai subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai cholesterolio tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.
Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį.
Cholesterolio frakcijų balanso sutrikimas gydomas kompleksiškai. „Vartojant tam tikrus maisto papildus ir pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas yra ženklus, vien mityba nepasieksime norimo rezultato“, - sako kardiologė V. Rudienė.
Anot gydytojos, visuomenėje sklando mitai, kad vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra labai žalingi. Šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai. „Reikia suprasti, kad vaisto vartojimas atneša daug didesnės naudos nei yra šalutinio efekto rizika. Gydytojai, skirdami cholesterolį mažinančių medikamentų, visada periodiškai atlieka tam tikrus kraujo tyrimus norėdami įsitikinti, ar vaisto vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Negydomos dislipidemijos pasekmės gali būti lemtingos, todėl būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusės pastangos sustabdyti ligos progresavimą“, - teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė V. Rudienė.
Vaistai skiriami atsižvelgiant į cholesterolio tyrimų rezultatus, kiek reikia sumažinti cholesterolio kiekį, taip pat į gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikinai vartoti vaistus, kol išgydomos ligos, sukėlusios lipidų disbalansą. „Net ir vartojant vaistus labai svarbu, kad žmogus keistų savo gyvenimo būdą į sveikesnį, rūpintųsi mityba, būtų fiziškai aktyvus, atsisakytų širdžiai ir kraujagyslėms žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šios priemonės leidžia sumažinti cholesterolio disbalansą, vadinasi, reikės mažesnių vaistų dozių“, - sako gydytoja V.