Sergant onkologinėmis ligomis, mityba tampa itin svarbiu veiksniu, galinčiu daryti įtaką gydymo efektyvumui, savijautai ir išgyvenamumui. Įvairūs leidiniai mirga antraštėmis apie produktus, kurie skatina onkologines ligas, tačiau taip pat gausu informacijos apie medžiagas, padedančias greičiau sveikti ir stabdyti vėžinius procesus.
Mitas apie cukrų ir vėžį
Kone kiekvienas žmogus, paklaustas apie produktus, skatinančius onkologines ligas, pirmiausia prisimins frazę „vėžys minta cukrumi“. Noriu priminti, kad mitas, jog cukrus augina vėžį, atsirado prieš 100 metų. 1921 m. buvo atrasta glikemija (cukraus kiekis kraujyje), ir nustatyta, kad onkologinis procesas į ją reaguoja. Tada mokslininkai suprato, kad navikiniam procesui reikia maisto, ir kad piktybinės ląstelės maitinasi kraujyje plaukiojančia gliukoze. Tačiau tuomet nieko nebuvo žinoma apie insuliną, jo įtaką uždegiminiams procesams, kasos veiklą. Taigi susiformavo ir iki šių dienų išliko nuomonė, kad vėžys minta cukrumi.
Naujausias tyrimas, reabilitavęs cukrų, atliktas prieš metus. 2019 m. paskelbti didelės apimties tyrimo, kuriame dalyvavo vėžiu sergantys ir parenterinę mitybą (intraveninis maitinimas, kai ligonis maitinamas per veną, apeinant virškinamąjį traktą) gaunantys ligoniai, rezultatai. Visi tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė ligonių gavo būtiną baltymų, riebalų kiekį, kitai - prie šios mitybos papildomai skirta gliukozė. Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienoje grupėje onkologinio proceso paspartėjimas nebuvo stebėtas.
Taigi daugybė mokslinių tyrimų skelbia, kad onkologiniams pacientams, kurie neserga cukriniu diabetu, kuriems nėra nustatytas prediabetas, gliukozė yra reikalinga: ji ne tik nespartina vėžinio proceso, priešingai - pagerina bendrą organizmo būklę, padeda išsaugoti raumenų masę. Tiek sveiko, tiek sergančiojo onkologine liga žmogaus organizme gliukozės koncentracija svyruoja tam tikrose ribose, yra reguliuojama insulino. Visiškai atsisakius cukraus ir jų turinčių produktų, gliukozę organizmas pagamins iš sudėtinių angliavandenių, riebalų ir baltymų. Todėl mažinti cukraus vartojimą būtina tik tiems pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, kuriems cukraus koncentracija kraujyje kyla ir sunkiai koreguojama.
Raudona mėsa ir jos įtaka
Kitas produktas, kuris dažnai minimas, kaip skatinantis vėžį, yra raudona mėsa, nes ji sukelia uždegimą. Raudonos mėsos žala siejama su uždegiminio proceso palaikymu. Šio produkto įtaka vėžiui plačiai tyrinėta, atlikta daug tyrimų, kurių bendra išvada - dideli raudonos mėsos kiekiai sunkiau virškinami, todėl daugiau jų apykaitos produktų lieka organizme ir tai turi įtakos uždegimui.
Tačiau 2017 m. japonų mokslininkų atliktas tyrimas (Takayama studija), stebėjęs 30 tūkst. japonų 16 metų, kurių mityba vis labiau panašėjo į vakarietišką, reabilitavo raudoną mėsą. Tyrėjai paskelbė, kad raudona mėsa nėra pagrindinis faktorius, kuris sukelia ar palaiko onkologinį procesą. Su onkologinio proceso spartėjimu daugiau susiję priedai, dedami į perdirbtą mėsą ir mėsos apdirbimo būdai (kepimas aukštoje temperatūroje, kepimas ant grotelių, rūkymas ir pan.), bet ne pati raudona mėsa. Tą patį 2019 m. patvirtino ir 12 metų trukęs tyrimas JAV, stebėjęs daugiau nei 100 tūkst.
Saikas - svarbiausias veiksnys
Kalbant apie mitybą ir maisto įtaką, visada pabrėžiu, kad kone svarbiausias veiksnys yra saikas. Tiek cukraus, tiek raudonos mėsos, tiek apskritai visų, net ir sveikų produktų, reikėtų valgyti saikingai. Per dieną suvalgę vieną bandelę ar porciją raudonos mėsos, tikrai vėžio nepaspartinsime. Tačiau jeigu tai yra vyraujantys produktai, kurių valgoma 3-4 kartus per dieną, onkologinės ligos tikimybė didėja.
Maistas, kurio reikėtų vengti
Reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu. Taip pat įvairių rūkytų, neaišku kokiame tirpale mirkytų, pvz., dūmo skonio, ir pan. gaminių. Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą. Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus laiko.
Pieno produktai: nauda ir žala
Pieno vartojimo klausimu pasaulis susiskaldė į dvi dalis. Vieni sako, kad pieną vartoti sveika, siūlo atsižvelgti į prancūzus, italus, kurie valgo daug pieno produktų, sūrių ir šiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis nėra didesnis negu tų, kur pieno vartojama mažiau. Kiti skelbia, kad daug pieno vartoti nenaudinga. Žala siejama su tuo, kad piene yra daug gyvulio (karvės, ožkos) hormonų, ir tai gali turėti įtakos žmogaus hormonų balansui, paskatinti uždegimą. Apskritai pieno produktai yra linkę skatinti uždegimą, ypač jeigu pienas perdirbtas, pasterizuotas, homogenizuotas, t.y. pagamintas taip, kad neprarūgtų porą savaičių.
Todėl, jeigu yra galimybė, rekomenduojama gerti neperdirbtą pieną ar rūgpienį, valgyti natūralią varškę, pirktą iš patikimų ūkininkų.
Badavimas: ar tai veiksminga priemonė?
Nuo 2005 m. JAV atlikto tyrimo, kuris paskelbė (pirmojo etapo pabaigos straipsnis publikuotas autoritetingame leidinyje „English Medical Journal“), kad badaujant 3 dienas (geriant tik vandenį) atsinaujina visa imuninė sistema, t.y. senosios imuninės ląstelės miršta, pasigamina naujos, kurios daug veiksmingiau kovoja su vėžiu, vis atsiranda pavienių nedidelės apimties tyrimų, rodančiu neilgo badavimo naudą. Tačiau tvirtų, pagrįstų mokslu įrodymų apie trumpalaikį badavimą vis dar nėra.
Užtat pagrįstų duomenų apie lėtinį badavimą, t.y. 2015 m. atliktas plačios apimties tyrimas su 11 000 žmonių (L. Martin ir kt.). Buvo vertinama kūno masė onkologinės ligos nustatymo dieną ir po 3 mėn. Šio nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, turėjusių viršvorio ir po 3 mėn. išlaikiusių tą patį svorį, išgyvenamumas buvo 5-15 kartų didesnis, palyginti su tais pacientais, kurie buvo normalaus kūno svorio ir per tris mėnesius neteko 1-5 kg. Taigi buvo įrodyta, kad kiekvienas kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų faktorių, trumpina onkologinio paciento išgyvenamumą.
Reikia žinoti, kad raumenys yra ne tik rankose ar kojose. Raumenys yra ir širdis, plaučiai, žarnynas. Visi raumenys vienu metu lygiagrečiai nyksta visame organizme: silpnėja tiek rankų-kojų (žmogus jaučiasi vis silpnesnis), tiek širdies (didėja širdies nepakankamumas), plaučių (sunkėja kvėpavimas), žarnyno (sunkiau virškinamas maistas, silpnėja bendras imunitetas) raumenys. Taigi raumenis išsaugoti labai svarbu. Todėl pacientui būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo, atsistatymo metu, kad tik nebūtų prarastas nė vienas kilogramas. Tai veikiausiai vienintelė situacija, kai nedidelis antsvoris būna naudingas, ir yra gelbstintis faktorius.
Svarbiausi produktai onkologiniams ligoniams
Onkologiniams ligoniams svarbus pakankamas baltymų kiekis, padedantis išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai - mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės. Taip pat jiems naudingi tie produktai, kurie mažina uždegimą ir didina apetitą. Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės.
Kita medžiaga, į kurią turėtų atkreipti dėmesį sergantieji onkologine liga, yra natūralus antioksidantai - polifenoliai. Onkologiniams ligoniams svarbiausi yra du polifenoliai - resveratrolis ir kurkuminas. Mokslo įrodyta, kad polifenoliai prisideda prie apetito didinimo, uždegimo mažinimo, geresnės savijautos ir gydymo rezultatų. Šie polifenoliai stiprina chemoterapijos poveikį (veikia sinergiškai), slopina jos pašalinius poveikius ir toksiškumą, didina apetitą (labai svarbu, kai pacientui nesinori valgyti), mažina uždegimą (taip apsaugo raumenis ir imuninę sistemą).
Norint pasiekti terapinį poveikį, reikėtų vartoti didžiulius produktų, kuriuose yra polifenolių, kiekius. Kita problema, kad maiste esantys polifenoliai blogai pasisavinami. Todėl žmonės iš resveratrolio pasisavina 7,9 proc., o šlapime nustatoma 24,6 proc. suvartotos ir nepanaudotos teigiamam poveikiui dozės.
Polifenolių papildai: ką svarbu žinoti?
Onkologiniams ligoniams rekomenduoju gerti mikrokapsuliuotus polifenolius skysta forma, kuri Lietuvos mokslininkų pagaminta taip, kad nedirgintų skrandžio ir pasisavintų žarnyne. Naujausių technologijų dėka skysta polifenolių forma pasisavinama net iki 6 kartų geriau ir pasižymi pailgintu veikimu (lėtai atpalaiduojama forma kraujyje). Mikrokapsuliuotų papildų sudėtyje esantys kurkumino ir reveratrolio kiekiai atitinka rekomenduojamus tyrimuose, tai užtikrina jų veiksmingumą ir rezultatą. Šis papildas gerina apetitą, turi sinerginį poveikį, palaiko raumenų masę ir mažina uždegimą. Skystas polifenolių formas galima vartoti chemoterapijos metu ir po spindulinio gydymo.
Visavertė mityba: kodėl ji tokia svarbi?
Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų. Labai svarbu nenumesti svorio. Taip pat - užtikrinti didesnį nei įprastą kalorijų kiekį, kad per dieną žmogus gautų bent 30 kcal 1 kg kūno svorio. Maistas turėtų būti baltyminis, t.y. ne mažiau nei 1-1,5 g baltymų 1 kg kūno svorio, t.y. kone dvigubai daugiau nei rekomenduojama nesergant vėžiu.
Mityba esant stomai
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas.
- Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
- Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi.
- Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.
- Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.
| Maisto medžiaga | Rekomenduojamas kiekis |
|---|---|
| Kalorijos | Ne mažiau nei 30 kcal 1 kg kūno svorio |
| Baltymai | 1-1,5 g 1 kg kūno svorio |