Skrandis, užtikrindamas normalų virškinimo procesą, atlieka daug funkcijų. Jam būdingos re­zervinė, sekrecinė, motorinė, rezorbcinė ir endo­krininė funkcijos. Skrandyje maistas kaupiamas, kelias valandas maišomas, minkomas, daugelis maisto sudedamųjų dalių ištirpsta ir veikiant fer­mentams hidrolizuojama. Skrandžio motorinė veikla leidžia sumaišyti maistą su skrandžio sul­timis, taip palengvinant virškinimą, o periodiš­kai susitraukiant lygiesiems raumenims, skran­džio turinys dalimis patenka į dvylikapirštę žar­ną. Esant tam tikriems veiksniams, skrandžio motorinė veikla gali sutrikti.

Gastroparezė: sutrikęs skrandžio išsituštinimas

Gastroparezė - tai sutrikęs skrandžio išsituštinimas, kai nėra me­chaninės kliūties. Sergant gastropareze, gali pasireikšti anks­tyvas sotumo jausmas, skrandžio pilnumo jausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skaus­mas, apetito stoka, vidurių pūti­mas bei svorio kritimas. Šie simptomai nėra specifiški gastroparezei, jie gali pasireikš­ti ir esant Helicobacter pylori sukeltam gastri­tui, opaligei ar funkcinei dispepsijai. Dažniau­si simptomai - tai pykinimas, vėmimas ir anks­tyvas sotumo jausmas. Pacientus gali varginti skirtingi simptomai ir jų sunkumas.

Gastroparezės priežastys

Gastroparezė gali išsivystyti po buvusių skrandžio operacijų, persirgus infekcinėmis ligomis, esant pseudo­obstrukcijai, endokrininiams sutrikimams, jun­giamojo audinio ligoms, ser­gant autoimuninėms ligomis, vėžiu, po taikyto spindulinio gydymo, chemoterapijos ar sergant nervine anoreksi­ja. Atliekant bet kurią stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos operaciją, gali būti pa­žeidžiamas klajoklis nervas (n. vagus), kuris yra atsakingas už žarnų bei skrandžio senso­riką ir motoriką. Operacijos sukeltos gastroparezės simp­tomai gali pasireikšti iš karto po jos, o kartais net praėjus metams.

Vis dėlto dažniausiai gastroparezė diagno­zuojama nežinant ją sukėlusios priežasties, tai - idiopatinė gastroparezė. Net trečdaliui pacientų, sergančių gastropareze, jos priežastis nenusta­toma. Dažniausiai idiopatinė gastroparezė pasi­reiškia jaunoms ar vidutinio amžiaus moterims.

Gastroparezės gydymo principai

Simptominės gastroparezės gydymas yra pa­kopinis, atsižvelgiant į simptomų pobūdį ir li­gos sunkumą. Pirma reikia koreguoti skysčių pusiausvyrą bei mitybos trūkumą, kurie galėjo išsivystyti ilgai varginant pykinimui ir vėmimui bei negalint normaliai maitintis. Taip pat svarbu skirti gydymą, siekiant sumažinti su gastropareze pasireiškiančius simptomus, bei užtikrinti ade­kvatų gastroparezę sukėlusios ligos gydymą. Ser­gant CD sukelta gastropareze, svarbu vengti hi­perglikemijos, kuri, kaip minėta, lemia sulėtėju­sį skrandžio išsituštinimą. Dieta - tai vienas pa­grindinių gastroparezės gydymo būdų. Skrandis skirtingai virškina tam tikrus maisto produktus, ilgiausiai skrandyje virškinamas riebus ir skaidu­linis maistas, todėl reikia jo vengti.

• Rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis bet dažniau (4-6 k./d.).
• Mažesnės maisto porcijos net tik padeda sumažinti ankstyvo sotumo ir pilnumo jausmą, bet ir lengviau slenka virškinimo traktu.
• Prieš nuryjant svarbu gerai sukramtyti mais­tą, nepatariama vartoti sunkiai sukramtomo maisto.
• Skysčių vartojimas valgant, sėdėjimas ar vaikščio­jimas 1-2 val. po valgio padeda lengviau išsituš­tinti skrandžiui.

Kai gastroparezė yra itin sunki ir enterinis mai­tinimas bei prokinetikai neefektyvūs, rekomen­duojamas parenterinis maitinimas.

Ką valgyti, kai skauda skrandį?

E. E. Šunokienės teigimu, skrandžio ligas gali sukelti netinkama mityba, stresas, ilgalaikis vaistų vartojimas, taip pat Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri yra skrandžio uždegimo (gastrito), opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Specialistės teigimu, skrandžio ligų gydymas dažniausiai yra kompleksinis.

Norintiesiems išvengti skrandžio skausmų specialistė pataria pasitikrinti ir išsigydyti H. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. O alkoholis tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę ir tokiu būdu didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.

Grįžimas prie tradicinių lietuviškų produktų

Po sovietmečio buvome ištroškę egzotikos, norėjome pajusti viso pasaulio maisto skonį, tai per kelis dešimtmečius ir pajutome. Dažnas tautietis, užuot pasukęs galvelę, ką čia tokio išsivirus iš paprasčiausių kruopų ar bulvių, nusiperka šaldytą picą ar kokį kitą pusgaminį ir namuose pasišildo, o paskui dejuoja, kad po kelių valandų vėl alkanas. Blogai tai, kad nesusimąstėme apie jokius konservantus, per daug nesukome sau galvos, kokius ateityje teks vartoti vaistus nuo alergijos, skrandžio, virškinimo ir kitų ligų.

Tiesa, mūsų šeimoje atostogos dažnai apkarsta dėl sutrikusio virškinimo. Visuomet maniau, kad dėl to kalta pasikeitusi aplinka. Ne kartą teko skaityti, kad išvykus į užsienį virškinimas sutrinka dėl pasikeitusio maisto, vienoje ar kitoje šalyje gyvenančių bakterijų ir panašiai.

Pasitaiko dažniauManoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo - nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Deja, dažnai būna atvirkščiai - įvairių virškinimo sutrikimų tik padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, atsiranda kitų priežasčių: kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“.

Kaip padėti virškinimui?

Atsiradus virškinimo sistemos (skrandžio, kepenų, kasos ir kt.) sutrikimams, gerą savijautą gali padėti susigrąžinti virškinimo fermentai, katalizuojantys ir reguliuojantys biologines organizmo reakcijas.

Augaliniai ekstraktai skatina dirbti virškinimo sistemą, neleidžia jai aptingti, aktyvina tulžies, kepenų, kasos veiklą.

Svarbu: Virškinamojo trakto sutrikimus dažnai lemia šie veiksniai:

• Maiste yra bakterijų (patiekalas jomis užkrėstas ruošiant, pasibaigęs maisto produktų vartojimo terminas).
• Maiste yra toksinių medžiagų. Azijos kraštuose ypač populiarūs įvairūs jūros gėrybių patiekalai.
• Suvartojama per daug baltymų.

Ką daryti, jei graužia rėmuo?

Rėmuo - nemalonus deginimo ir peršėjimo pojūtis stemplėje pažįstamas daugeliui žmonių. Rėmuo pasireiškia, kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę. Normaliomis sąlygomis apatinis stemplės sfinkteris neleidžia rūgščiam skrandžio turiniui patekti į stemplę. Šis nemalonus jausmas vargina dažniausiai po valgio, o kai kurie žmonės blogai pasijunta gulėdami ar miegodami, kai skrandžio rūgštis lengviau gali pasiekti stemplę.

Jei rėmuo vargina dažnai, ilgainiui gali išsivystyti įvairių komplikacijų: kraujuojančios stemplės gleivinės opos, randai, kartais išsivysto gerklės spazmai. Todėl žmonėms, kuriuos dažnai vargina rėmuo, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Esant reikalui, gali būti atlikta chirurginė operacija.

Be medikamentinio gydymo, rekomenduojamos bendrojo poveikio priemonės, pagerinančios ligonio savijautą. Būtina atsisakyti žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo), sureguliuoti mitybą: vengti riebių, aštrių, saldžių, itin karštų patiekalų, valgyti dažnai ir mažomis porcijomis, negerti gazuotų gėrimų. Patartina paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego, o miegoti tokioje lovoje, kurios galvūgalis 15-20 cm aukštesnis.

Patarimai keliaujantiems

Pirmoji pagalba sutrikus virškinamojo trakto veiklai - atkurti skysčių pusiausvyrą. Kitaip tariant, būtina gerti kuo daugiau skysčių. Pasak specialistų, sustreikavus skrandžiui nebūtina gerti kelių rūšių vaistų. Svarbiausia atsižvelgti į preparato sudėtį.

• Šiltuoju metų laiku patartina reguliariai vartoti probiotinių bakterijų preparatus arba tiesiog į kasdienę mitybą įtraukti funkcinių produktų, kurie papildyti gerosiomis pieno rūgšties bakterijomis, stiprinančiomis virškinimo sistemą.
• Taip pat kelionių metu rekomenduočiau valgyti tik viešojo maitinimo įstaigose, nepirkti maisto produktų gatvėje, paplūdimyje.

Nors ir sunku pripažinti, daugeliu atveju patys būname kalti dėl negalavimų - maistas viešojo maitinimo įstaigoje gali būti šviežias, tinkamai paruoštas, tačiau, prieš valgį nenusiplovę rankų, rizikuojame jį užkrėsti bakterijomis.

---