Subalansuota mityba iki gydymo, gydantis ir gydymui pasibaigus gali padėti ne tik geriau jaustis, bet ir pagerinti gydymo rezultatus. Tuo tarpu prasta ir nepakankama mityba siejama su blogesnėmis ligos išeitimis bei komplikacijomis. Taip jau yra, kad onkologinis gydymas, ypač chemoterapija, labai dažnai sutrikdo žmogaus mitybą, maistinių medžiagų įsisavinimą, mat po procedūrų ligonį neretai pykina, jis vemia, viduriuoja, dėl kai kurių vaistų gali išopėti burnos bei ryklės gleivinė. Rezultatas? Pacientui nebesinori valgyti, jam tampa sunku nuryti maistą.

Bendrosios Mitybos Rekomendacijos

Pasak G. Maželytės, jei pacientas iki ligos rinkosi įvairų, subalansuotą, sveikatai palankų maistą, dažnai didelių pokyčių ir neprireikia.

• Pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą - rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai) ir stengtis tų valgymų nepraleisti.
• Ne mažiau svarbu užtikrinti ir deramą poilsį, cirkadinį (dienos ir nakties) ritmą - naktį miegoti bent 8 valandas, stengtis užmigti ir pabusti panašiu laiku.

Esant darniam mitybos ir poilsio bei aktyvumo režimui, organizmas jausis „saugesnis“, sumažės vidinis stresas, taigi, kovoti su liga bus lengviau.

Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus, mat liga ir gydymas iš esmės „siurbia“ energiją. Sergant vėžiu, suintensyvėja medžiagų apykaita, tad organizmui būtina gauti daugiau baltymų bei kalorijų, ypač jei fizinis aktyvumas išlieka panašus kaip ir iki ligos. Todėl rekomenduojama beveik per kiekvienus pusryčius, pietus, vakarienę suvalgyti baltymų turinčių produktų: mėsos, žuvies, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų, kiaušinių. Pats racionas turėtų būti sotesnis ir gausesnis, valgyti reikėtų dažnesniai nei įprastai. Vykstant į ligoninę suplanuotoms procedūroms, rekomenduotina turėti užkandžių.

Taip pat itin svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes vanduo dalyvauja medžiagų apykaitos procese, padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir įvairiems toksiškiems medžiagų apykaitos produktams. Visada geriausia rinktis paprastą vandenį ar nesaldintą arbatą. Šie skysčiai geriausiai toleruojami ir labiausiai reikalingi organizmui. Jei tai nesukelia jokių nemalonių simptomų, galima vartoti ir gazuotą vandenį. Kavos rekomenduojama ne daugiau nei 1-2 puodeliai per dieną, geriau rinktis filtruotą.

Mitybos Koregavimas Esant Šalutiniams Poveikiams

Krentant Svorui

Krentant svoriui, rekomenduojama valgyti dar dažniau (kas 2-3 valandas), bet ne mažiau nei tris kartus per dieną. Reikėtų rinktis baltymais turtingus produktus: mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus. Nesuvalgant pakankamai baltyminio maisto, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimybės vartoti specialius baltyminius papildus. Taip pat būtina gerti pakankamai skysčių, geriausia kaloringų.

Pykinimas ir Vėmimas

Varginant pykinimui ir vėmimui taip pat rekomenduojama valgyti kuo dažniau - kas 2-3 valandas. Geriau rinktis šaltesnės temperatūros produktus ar skysčius - palaukti kol šie praauš iki kambario temperatūros. Verta atminti, kad geriau toleruojami rūgštūs bei sūrūs maisto produktai. Reikėtų vengti riebaluose kepto, aštraus ar labai saldaus maisto, taip pat turinčio stiprų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių. Jei reikia, prieš valgį galima vartoti vaistų nuo pykinimo.

Vaistažolės ir prieskoniai, mažinantys pykinimą: ramunėlės, imbieras, mėta, pipirmėtė, citrina, kanapių aliejus, cinamonas - jų galima įmaišyti į košes, pabarstyti ant vaisių.

Viduriavimas

Esant viduriavimui, dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių, maisto medžiagos, vitaminai, mineralai ir vanduo nėra pakankamai įsisavinami, o tai lemia minėtų medžiagų trūkumą. Viduriuojant būtina gerti pakankamai skysčių, taip pat patartina riboti skaidulų kiekį racione: nesirinkti duonos, konditerinių kepinių, makaronų iš pilno grūdo miltų. Pilno grūdo košes (grikių, miežių, avižų, nevalytų ryžių) rekomenduojama keisti javų ar kruopų dribsniais, baltais ryžiais, sausais pusryčiais. Būtina riboti vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, prieš juos valgant nulupti odeles, pašalinti sėklas. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai gali sumažinti viduriavimą. Patartina riboti riešutus, sėklas, ankštines daržoves, vengti daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų (limonado, šviežiai spaustų ir pramoniniu būdu ruoštų vaisių sulčių, gausiai saldintų arbatų ar kompotų). Vengti reikėtų riebių ir riebaluose ruoštų patiekalų, pieno produktų (galima rinktis belaktpieno produktus be laktozės, jie gali būti toleruojami geriau), gaminių, saldintų ksilitoliu arba sorbitoliu. Šiais saldikliais dažnai saldinamos becukrės kramtomosios gumos, becukriai saldainiai, ledinukai.

Svarbu Užtikrinti Stabilumą

Dėmesio! Labai svarbu užtikrinti, kad mityba būtų stabili. Tad jei pacientas kurį laiką gali valgyti, pavyzdžiui, tik varškės sūrelius ar sausainius, džiūvėsėlius, tegu tai ir daro, kol pykinimas sumažės.

Kova su Mitybos Nepakankamumu

Mitybos nepakankamumas, anot G. Maželytės, dažniausiai atsiranda, nes liga bei gydymo sąlygoti nemalonūs reiškiniai mažina apetitą. Esant mitybos nepakankamumui, prarandama liesa kūno masė ir raumenys, sutrinka imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos. Vėžinė kacheksija (visiškas išsekimas), dietologės teigimu, paveikia net 50-80 proc. visų sergančių vėžiu. 20 proc. onkologinių pacientų miršta būtent dėl išsekimo, todėl krentant svoriui, netekus apetito, būtina kreiptis pagalbos.

• Kūno masę rekomenduojama matuoti ne dažniau nei kartą per savaitę, kadangi 1-2 kg svorio svyravimas yra fiziologiškai normalus.
• Apie svorio pokyčius būtinai papasakokite savo gydytojui, pasikonsultuokite su dietologu.

Labai dažnai norint įveikti mitybos nepakankamumą, neužtenka tik pakoreguoti mitybą - neretai prireikia vartoti apetitą didinančių vaistų ar net specialios medicininės paskirties papildomo maitinimo gėrimų ar enterinių mišinių. Kartais net gali būti skiriamas maitinimas į veną.

Trūkstant vienokių ar kitokių maisto medžiagų, galima papildomai vartoti gydytojo skirtų maisto papildų. Labai svarbus yra adekvatus (pakankamas) nuskausminimas - jei pacientas kasdien jaučia skausmą, jo apetitas, savaime suprantama, bus daug mažesnis. Būtina suvaldyti pykinimą. Rūgštingumas - tai taip pat gana dažnai pasitaikanti problema, kuri gali turėti įtakos apetitui. Apetito sumažėjimas gali būti susijęs ir su tam tikrų vitaminų bei mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino D, B1, B12, omega 3 riebiųjų rūgščių, cinko, trūkumu.

Ko Vengti Chemoterapijos Metu

Per chemoterapiją draudžiama vartoti greipfrutus, taip pat žaliąsias ir paprastąsias citrinas, apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis. Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, kurios gali „trukdyti“ organizmui greičiau suskaidyti chemoterapiniuose vaistuose esančias veikliąsias medžiagas.

Mitas Apie Cukrų ir Vėžį

Vis dar gaji nepagrįsta nuomonė, kad vėžiu sergantis asmuo, vartodamas cukraus turinčių produktų, „pamaitina“ ir vėžį, tad liga progresuoja greičiau. Tačiau sergant vėžiu, dideli gliukozės kiekiai tikrai nerekomenduojami, nes jie gali sukelti insulino rezistentiškumą, hiperglikemiją, o tai didina uždegimą organizme, prisideda prie paciento raumeninio audinio nykimo. Tuo tarpu nedideli gliukozės kiekiai pacientui netgi naudingi, nes gerina bendrą savijautą. Taigi, aktyviuoju priešvėžinio gydymo etapu nedidelis cukraus ar paprastųjų angliavandenių kiekis tikrai nėra uždraustas.

Druska

Kalbant apie druską, jos suvartojimas sergant neturėtų skirtis nuo rekomenduotino sveikam - iki 5-6 g per dieną. Jei pacientas serga gretutinėmis kepenų ar inkstų ligomis, ši rekomendacija gali keistis.

Tradiciniai Lietuviški Patiekalai

Gydantis onkologinę ligą nėra draustino maisto. Yra tik rekomenduojamas valgyti dažnai (kasdien), retai (kartą per savaitę) ir itin retai (1-2 kartus per mėnesį). Tradiciniai lietuviški patiekalai, kitų šalių virtuvė ar greitas maistas tikrai nėra draudžiamas, jei jis vartojamas retai, saikingai. Žinoma, reikia nepamiršti, kad, pavyzdžiui, tradicinis lietuviškas maistas yra gana riebus - tai gali sąlygoti rūgštingumą, didinti viduriavimą.

Mityba Po Gydymo

Jos, pasak G. Maželytės, išlieka labai panašios, kaip ir gydantis. Svarbu atminti, jog tai kas padeda organizmui gydantis, sumažinti riziką ligai sugrįžti. Svarbiausia yra reguliarus dienos ir nakties režimas, pakankamai poilsio naktį, reguliari mityba. Rekomenduojama laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų, rinktis kuo įvairesnį maisto produktais racioną ir mėgautis valgymu.

Rekomenduojama Vengti

• Rūkytus, vytintus, sūdytus, konservuotus mėsos ar žuvies gaminius.
• Saldumynus ir saldžius gėrimus (ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę).

Mitybos Nepakankamumas

Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų - ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Tuomet mityba sergant onkologine liga tampa itin sudėtinga. Dėl vėžio išskiriamų faktorių greitėja riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas.

Mitybos Sutrikimai

Mityba sergant onkologine liga gali sutrikti ne tik dėl fiziologinių priežasčių, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais.

Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms.

Enterinis Maitinimas

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas - pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas.

Geros Mitybos Paslaptis

Geros mitybos paslaptis - gera maisto medžiagų, kurių organizmui reikia norint tinkamai funkcionuoti, pusiausvyra padėsianti ištverti gydymą ir vėl atsistoti ant kojų. Tinkama mityba turi įtakos mūsų fizinei savijautai - pradedant energijos lygiu ir baigiant tuo, kiek galime nuveikti per dieną.

• Krakmolingas, daug angliavandenių turintis maistas, toks kaip duona, bulvės, makaronai, ryžiai ir grūdai, suteikia energijos, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
• Pieno produktai (arba ne pieno produktų alternatyvos) yra geras kalcio, baltymų ir vitaminų šaltinis. Jogurtas, sūris ir pienas puikiai tinka kaip greiti užkandžiai.
• Baltymai reikalingi organizmo ląstelių sintezei ir regeneracijai. Geri jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės kultūros, riešutai ir mėsos alternatyvos (pvz., tofu ar augalinės kilmės baltyminiai produktai). Toks maistas taip pat yra puikus vitaminų ir mineralų, tokių kaip geležis, šaltinis.
• Į jūsų 5 porcijas per dieną galima įskaičiuoti ir šviežius, šaldytus, konservuotus vaisius bei daržoves.

Saldų ir riebų maistą reikėtų valgyti mažomis porcijomis. Tačiau jei reikia padidinti suvartojamų kalorijų kiekį siekiant sumažinti svorio netekimą, gali būti patariama vartoti daugiau riebalų ir angliavandenių dėl juose esančio didelio kalorijų kiekio. Jei didelę dalį gyvenimo praleidote bandydami maitintis sveikai ir sumažinti cukraus ar riebalų suvartojimą taip pažabojant svorį, valgyti riebesnį ar daugiau cukraus turintį maistą gali pasirodyti keista.

---