pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip Maitintis Sergant Onkologine Liga: Mitybos Rekomendacijos

Sergant onkologine liga, tinkama mityba užima itin svarbią vietą. Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveikių).

Bendrosios Mitybos Taisyklės

Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų. Gydytojos dietologės Auksės Gečionienės teigimu, onkologiniams pacientams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas mažina raumenų masę, o onkologiniams ligoniams labai svarbu ją išsaugoti.

Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.

Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.

Taip pat labai svarbu užtikrinti deramą poilsį, cirkadinį (dienos ir nakties) ritmą - naktį miegoti bent 8 valandas, stengtis užmigti ir pabusti panašiu laiku. „Esant darniam mitybos ir poilsio bei aktyvumo režimui, organizmas jausis „saugesnis“, sumažės vidinis stresas, taigi, kovoti su liga bus lengviau“, - pastebi G.

Svorio Netekimo Pavojai

Dietologė pažymi, kad onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o tai lemia raumenų nykimą. Todėl ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas gydymo metu ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu. Reikia žinoti, kad raumenys lemia ne tik rankų ar kojų stiprumą. Vienas stipriausių žmogaus raumenų yra širdis, kuri nenuilstamai varinėja kraują ir taip aprūpina visą organizmą deguonimi ir būtinomis medžiagomis.

Raumenys dalyvauja kvėpavimo, virškinimo procese. Todėl, kai dėl ligos nyksta raumenys, jie nyksta visame organizme. Ir tai vyksta lygiagrečiai: sergančiam asmeniui tampa sunku judėti, nes nyksta rankų ir kojų raumenys. Kartu vystosi širdies pažaida, didėja širdies nepakankamumo rizika, sunkėja kvėpavimas, atsiranda virškinimo sutrikimų, nes atitinkamai silpnėja širdies, kvėpavimo, žarnyno raumenys.

Todėl onkologiniam ligoniui būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo, atsigavimo metu, kad tik nebūtų prarastas nė vienas kilogramas. „Kiekvieno kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, trumpina išgyvenamumą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas buvo 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5-7 kg - tik 7 mėn.“, - teigia gydytoja A.Gečionienė.

Produktai, Naudingi Sergant Vėžiu

Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai - mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės.

Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse (lašiša, silkė, sardinės, tunas ir ančiuviai).

Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus. Geriau pačiam išsikepti pyragą.

Pasak G. Maželytės, jei pacientas iki ligos rinkosi įvairų, subalansuotą, sveikatai palankų maistą, dažnai didelių pokyčių ir neprireikia. „Sergant onkologine liga, pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą - rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai) ir stengtis tų valgymų nepraleisti.

Baltymų Svarba

Baltymų reikia daug, kad, kaip jau minėta, apsaugotume raumenų masę nuo nykimo. Kai ligonis išsekęs, tiek dėl ligos, tiek dėl nepakankamos ir netinkamos mitybos, gali tekti nutraukti gydymą, didėja komplikacijų rizika. Nepakankama mityba neigiamai veikia audinius, organizmą bei jo funkcijas, silpnėja imunitetas, ir galiausiai visa tai turi didelę įtaką gydymo veiksmingumui ir ligos baigčiai.

Baltymai yra būtini kūno audiniams atsistatyti (po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos), žaizdoms gyti ir kovojant su infekcijomis. Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Taigi, jėga prarandama, ir prireiks gerokai daugiau laiko atsigauti po ligos. Kaip minėta, žmonėms, kurie serga vėžiu, reikia daugiau baltymų nei įprastai.

Riebalai ir Angliavandeniai

Riebalai svarbūs mitybai. Kūno riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Yra įvairių rūšių riebalų, kai kurie riebalai naudingesni nei kiti. Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis.

Žmogui svarbu gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų. Energija reikalinga kasdieninei organų veiklai ir darbui, taip pat tam, kad baltymai galėtų atlikti savo funkcijas organizme - užtikrintų efektyvią imuninės sistemos veiklą ir geresnį žaizdų gijimą. Geriausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, grūdų produktai (viso grūdo duona, viso grūdo makaronai, avižiniai dribsniai, grikiai ir kt.).

Ko Reikėtų Vengti?

Onkologiniams ligoniams reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu. Taip pat įvairių rūkytų, neaišku kokiame tirpale mirkytų, pvz., dūmo skonio, ir pan. gaminių.

Su šiais produktais nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, tačiau visų jų rezultatai skelbia, kad papildomos medžiagos, kurios dedamos kaip priedai (nitritinė druska, įvairūs nenatūralūs konservantai, kurie leidžia išlaikyti gaminį kuo ilgiau arba suteikti jam skonio), prisideda prie onkologinių procesų. Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą, sezonines daržoves ir vaisius.

Per chemoterapiją draudžiama vartoti greipfrutus, taip pat žaliąsias ir paprastąsias citrinas, apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis. „Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, kurios gali „trukdyti“ organizmui greičiau suskaidyti chemoterapiniuose vaistuose esančias veikliąsias medžiagas.

Papildai ir Polifenoliai

Pramonės pasiekimai lėmė modifikuotų, rafinuotų, t.y. menkaverčių, produktų atsiradimą. Tai lemia, kad dažnai net ir sveikai maitinantis nepavyksta užtikrinti pakankamą tam tikrų medžiagų, kurios yra naudingos onkologiniams ligoniams, kiekį. Todėl patariama jų vartoti papildomai. Gydytoja A.Gečionienė pažymi, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai.

Atliktų farmakokinetinių tyrimų rezultatai įrodo, jog naujos technologijos leidžia užtikrinti, kad, vartojant skystus polifenolius, jų pasisavinimą galima padidinti iki 6, o, kai kurių tyrimų duomenimis, net ir dešimtimis kartų. Sergant onkologine liga dažnai sutrinka virškinamoji sistema. Todėl, nusprendus pavartoti papildomų medžiagų, itin svarbu tinkamai pasirinkti preparato formą, kad skrandis, virškinamoji sistema nebūtų papildomai dirginami, o kepenys - apkrautos.

Mityba Esant Šalutiniams Poveikiams

Taip jau yra, kad onkologinis gydymas, ypač chemoterapija, labai dažnai sutrikdo žmogaus mitybą, maistinių medžiagų įsisavinimą, mat po procedūrų ligonį neretai pykina, jis vemia, viduriuoja, dėl kai kurių vaistų gali išopėti burnos bei ryklės gleivinė. Rezultatas? Pacientui nebesinori valgyti, jam tampa sunku nuryti maistą.

Pykinimas ir Vėmimas

Varginant pykinimui ir vėmimui taip pat rekomenduojama valgyti kuo dažniau - kas 2-3 valandas. Geriau rinktis šaltesnės temperatūros produktus ar skysčius - palaukti kol šie praauš iki kambario temperatūros. Verta atminti, kad geriau toleruojami rūgštūs bei sūrūs maisto produktai.

Reikėtų vengti riebaluose kepto, aštraus ar labai saldaus maisto, taip pat turinčio stiprų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių. Jei reikia, prieš valgį galima vartoti vaistų nuo pykinimo. Vaistažolės ir prieskoniai, mažinantys pykinimą: ramunėlės, imbieras, mėta, pipirmėtė, citrina, kanapių aliejus, cinamonas - jų galima įmaišyti į košes, pabarstyti ant vaisių.

Viduriavimas

Esant viduriavimui, dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių, maisto medžiagos, vitaminai, mineralai ir vanduo nėra pakankamai įsisavinami, o tai lemia minėtų medžiagų trūkumą. Viduriuojant būtina gerti pakankamai skysčių, taip pat patartina riboti skaidulų kiekį racione: nesirinkti duonos, konditerinių kepinių, makaronų iš pilno grūdo miltų.

Būtina riboti vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, prieš juos valgant nulupti odeles, pašalinti sėklas. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai gali sumažinti viduriavimą. Patartina riboti riešutus, sėklas, ankštines daržoves, vengti daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų (limonado, šviežiai spaustų ir pramoniniu būdu ruoštų vaisių sulčių, gausiai saldintų arbatų ar kompotų).

Vengti reikėtų riebių ir riebaluose ruoštų patiekalų, pieno produktų (galima rinktis belaktpieno produktus be laktozės, jie gali būti toleruojami geriau), gaminių, saldintų ksilitoliu arba sorbitoliu. Šiais saldikliais dažnai saldinamos becukrės kramtomosios gumos, becukriai saldainiai, ledinukai.

Mitybos Nepakankamumas

Mitybos nepakankamumas, anot G. Maželytės, dažniausiai atsiranda, nes liga bei gydymo sąlygoti nemalonūs reiškiniai mažina apetitą. „Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus, mat liga ir gydymas iš esmės „siurbia“ energiją. Esant mitybos nepakankamumui, prarandama liesa kūno masė ir raumenys, sutrinka imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos.

Vėžinė kacheksija (visiškas išsekimas), dietologės teigimu, paveikia net 50-80 proc. visų sergančių vėžiu. 20 proc. onkologinių pacientų miršta būtent dėl išsekimo, todėl krentant svoriui, netekus apetito, būtina kreiptis pagalbos. „Kūno masę rekomenduojama matuoti ne dažniau nei kartą per savaitę, kadangi 1-2 kg svorio svyravimas yra fiziologiškai normalus. Apie svorio pokyčius būtinai papasakokite savo gydytojui, pasikonsultuokite su dietologu.

Kada Kreiptis Pagalbos

Mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kuomet organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir energijos kiekiu. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų. Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80% vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio).

Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpyje svoris sumažėja bent 5% (pvz., 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg). Kitas mitybos nepakankamumo signalas - suvalgoma mažiau maisto.

Kūno Masės Indekso Įtaka Išgyvenamumui

Tyrimo rezultatai (Martin L. et al. JCO 2015) atskleidžia, kad kuo mažesnį kūno masės indeksą turi pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena. Pavyzdžiui, galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (Kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. Bet jei KMI - 20 ir netenkama apie 15 proc. kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn.

KMI Svorio Pokytis Vidutinis Išgyvenamumas (mėn.)
25-28 kg/m2 Stabilus 77.9
20 kg/m2 -15% 6.1

Mitybos Mitai

Yra susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus yra maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja. Netgi tie, kurie jau gydėsi nuo vėžio ir yra pasveikę, griežtai atsisako cukraus turinčių produktų bijodami, kad vėl nesusirgtų onkologine liga.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visuose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) pasisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė pasisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai yra pagrindinis ląstelės energijos šaltinis. Vėžinės ląstelės sugeba pasisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų.

Po Gydymo

Jos, pasak G. Maželytės, išlieka labai panašios, kaip ir gydantis. „Svarbu atminti, jog tai kas padeda organizmui gydantis, sumažinti riziką ligai sugrįžti. Svarbiausia yra reguliarus dienos ir nakties režimas, pakankamai poilsio naktį, reguliari mityba. Rekomenduojama laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų, rinktis kuo įvairesnį maisto produktais racioną ir mėgautis valgymu.