Laimo liga, dar vadinama borelioze, yra sunki bakterinė infekcija, kurią sukelia erkių pernešamos bakterijos. Liga gali sukelti ilgalaikių padarinių ir sudėtingų komplikacijų. Laimo liga susergama įsisiurbus užkrėstai erkei. Kadangi pirminiai laimo ligos simptomai primena gripą, liga dažnai yra nustatoma pavėluotai. Kuo anksčiau Laimo liga pastebima, tuo didesnė tikimybė, kad ją pavyks visiškai išgydyti.
Laimo Liga: Kas Tai?
Laimo liga (toliau LL) - boreliozę, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė. Erkės užsikrečia, kai maitinasi paukščių ar žinduolių krauju, užkrėstu Laimo ligos sukėlėju (borelijomis).
Kaip Užsikrečiama Laimo Liga?
Laimo ligos sukėlėją žmogui perneša įsisiurbusios erkės. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.).
Laimo Ligos Simptomai
Pirmasis simptomas dažniausiai yra tipinis taikinio formos bėrimas aplink įkandimo vietą, bet jis atsiranda ne visiems užsikrėtusiems. Pastebėję pirmuosius laimo ligos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laimo ligos gydymas priklauso nuo to, kurioje stadijoje liga buvo aptikta. Tačiau beveik visais atvejais yra skiriami antibiotikai nuo laimo ligos.
Trys Būdai Apsisaugoti
Skiepų nuo šios ligos nėra. Tačiau jai užbėgti už akių gali padėti individualios apsaugos priemonės.
- Einant į mišką ar į kitas erkių mėgstamas vietas - tinkamai apsirengti.
- Ekspertai labai svarbiu įvardina ir ligos diagnozavimo laiką - kiekviena papildoma diena gali lemti didesnę ligos komplikaciją.
- Trečioji priemonė - repelentų, nariuotakojus atbaidančių medžiagų, naudojimas.
Laimo liga yra pagydoma antibiotikais, tačiau labai dažnai pažeidžia nervų sistemą, sukelia sąnarių skausmus ir net atminties praradimą. Simptomai gali kartotis net praėjus keliems metams po gydymo, todėl nauji efektyvūs gydymo būdai yra labai laukiami.
Laimo liga yra itin dažna Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Senajame žemyne kasmet diagnozuojama po 65 tūkstančius naujų Laimo ligos atvejų.
Fermentuotas Maistas: Vaistas Nuo Laimo Ligos?
Fermentuoto maisto galią Arūnas Jonuškis pajuto sunkiai susirgęs Laimo liga - pradėjęs kasdien jį vartoti pasveiko vos per tris savaites. Anot pašnekovo, fermentuotas maistas visų pirma yra naudingas dėl jame esančių gerųjų bakterijų, kurios gamina fermentus. Rauginti produktai didina skrandžio rūgštingumą. Labai svarbus aspektas ir tai, kad raugintas maistas padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, kurie linkę kauptis organizme. Raugintame maiste gausu vitaminų, ypač - vitamino C, įvairių mineralų.
Pasak Klaipėdoje veikiančio saviugdos klubo „Kelias į save“ įkūrėjo, fermentinės mitybos populiarintojo Lietuvoje Arūno Jonuškio, fermentuotas maistas yra itin vertingas, ypač mūsų klimato zonoje, ir jo valgyti reikėtų ne tik rudenį ir žiemą, bet ištisus metus. Įvairiomis dvasinėmis ir sveikatingumo praktikomis užsiimantis vyras fermentuotu maistu susižavėjo susidūręs su Laimo liga.
2009 m. A. Jonuškis susirgo sunkia jos forma, ir nors gavo dvigubą antibiotikų dozę, liga nesitraukė, negana to, išplito grybelis, ėmė pulti peršalimo ligos, kamuoti raumenų, sąnarių skausmai. Todėl vyras ėmė ieškoti būdų kaip pačiam sau padėti. Kai buvo beprarandąs viltis, iš artimo draugo gavo dovanų garsaus ukrainiečių gydytojo Boriso Bolotovo knygą „Liaudies medicina“. Joje visas skyrius buvo skirtas fermentavimui.
„Tai labai sudomino. Deja, knygoje nebuvo jokių receptų, tad juos ėmiau kurti pats. Ėmiau kasdien valgyti ne tik raugintų daržovių, bet ir raugintų grūdų, žirnių, pupų, pupelių, pradėjau gaminti žolių giras. Po trijų savaičių sveikata ėmė gerėti ir netrukus visiškai pasveikau“, - pasakojo A. Jonuškis.
„Rauginti galima viską“, - juokėsi A. Jonuškis. Visi žino raugintus agurkus, kopūstus, tačiau galima rauginti ir įvairias kitas daržoves, vaisius, uogas - morkas, burokėlius, ridikus ir ridikėlius, cukinijas, moliūgus, baklažanus, šparagines pupeles, pomidorus, paprikas, obuolius, serbentus, slyvas (išėmus kauliukus), t.p. grūdus, ankštinius ir t.t.
Daržovės, vaisiai, uogos rauginami tokiu pat būdu - trijų litrų stiklainis prikemšamas smulkesnių ar stambesnių gabaliukų ir užpilamas vandeniu, kuriame ištirpinta 60 g druskos. Norintys saldaus skonio į vandenį taip pat gali įdėti keturis šaukštus medaus. Paskaninti tinka įvairūs prieskoniai - pipirai, česnakai, imbieras, petražolės, mėtos, melisos ir t.t.
Pripildytą indą reikėtų keletui dienų neuždengtą palikti šiltai, geriausia įdėti į dubenį ar kibirą, nes gali kilti sultys. Vėliau galima dėti į šaldytuvą.
„Su žmona labai mėgstame raugintas salotas. Jų receptų esame sukūrę daugiau nei šimtą“, - sakė vyras. Pavyzdžiui, į stiklainį eilėmis sudedami agurkai bei kopūstai, kitas variantas - agurkai, kopūstai, morkos, salierų kotai, paprikos. Kiekvienas gali pats eksperimentuoti kokios variacijos skaniausios, kokie prieskoniai ir kokiomis proporcijomis labiausiai tinka.
Beje, raugintas salotas galima valgyti ir vos išimtas iš šaldytuvo, ir dėti į sriubas, troškinius. „Raugintos daržovės yra gan minkštos, verdant į patiekalą jas reikėtų dėti pačioje pabaigoje“, - patarė A. Panašiai rauginami ir grūdai, įvairios kruopos, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai.
Prieš rauginant juos reikia išvirti, o atvėsinus įmaišyti raugintų daržovių sunkos ir bent 8 val. palaikyti šiltai (pvz., apsukus rankšluosčiu). Tuomet galima dėti į šaldytuvą.
Kiek sudėtingiau pasigaminti girą, tačiau anot pašnekovo, verta - ji pasižymi ir puikiu skoniu, ir sveikatą gerinančiomis savybėmis. Trijų litrų stiklainiui reikėtų stiklinės šviežių žolių - tinka visi vaistiniai augalai: šalpusniai, čiobreliai, liepžiedžiai, rasakilos, gysločiai, asiūkliai, dilgėlės ir t.t.
Beje, tinka ne tik stiebai, lapai, žiedai, bet ir šaknys, žievė, spygliai, sėklos - vasarą galima naudoti vienus, žiemą - kitus. „Girą galima gaminti tiek iš vienos rūšies žolių, tiek iš keleto. Mes mėgstame dėti tris-keturias“, - pasakojo vyras.
Nuplautas žoles reikėtų užpilti vandeniu ir sumalti maisto smulkintuvu. Tuomet į skystį įpilti stiklinę išrūgų, įmaišyti keturis šaukštus medaus. Skystį apdengti plono audinio atraiža ar dukart perlenktu marlės gabaliuku, užspausti gumele, kad į vidų negalėtų patekti muselės.
Girą reikėtų laikyti šiltoje vietoje, tačiau atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir kasdien bent du-tris kartus pamaišyti. Priklausomai nuo oro temperatūros, ją gerti bus galima po 3-5 dienų.
Su raugintų daržovių sunka ar gira A. Jonuškis taip pat kepa duoną - jos puikiai atstoja raugą. Duonai naudoja ruginius arba kvietinius speltos miltus; juos taip pat galima maišyti per pusę.