Su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne kalbamės apie tai, kaip maitintis ir ką turime žinoti apie maisto produktus, norėdami užtikrinti sklandų kepenų darbą ir gerai jaustis.

Kepenų vaidmuo ir mitybos įtaka

Turbūt atsimenate iš biologijos pamokų, kad kepenys yra organizmo „laboratorija“. Kepenys - gyvybiškai reikšmingas organas. Jos priima ir perdirba visas iš žarnyno su krauju gautas maisto medžiagas ir kitus junginius (pavyzdžiui, vaistus), gamina krešėjimo veiksnius ir kitus kraujo baltymus, tulžį, cholesterolį, padeda reguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje ir atlieka daugiau reikšmingų funkcijų.

Atsižvelgiant į mūsų kasdienius pasirinkimus, maistas gali veikti neutraliai, apsunkinti kepenų veiklą arba padėti joms tinkamai funkcionuoti. Be to, per infekuotą maistą galime užsikrėsti ir infekcinėmis kepenų ligomis, pavyzdžiui, hepatitu A ar echinokokoze. Kai kurios kepenų ligos yra įgimtos, t. y. nesukeltos gyvensenos ypatumų, tačiau mityba gali pasunkinti jų eigą (pvz., hemochromatozė, Vilsono liga), todėl tokiems pacientams būtina specifinė ilgalaikė dieta.

Maisto produktai, padedantys ir kenkiantys kepenims

Sveikos kepenys gali susidoroti su kasdieniais iššūkiais - epizodiniu didesniu maisto kiekiu, saikingu alkoholio ar būtinų vaistų vartojimu. Visgi nuolat vartojant pernelyg gausius maisto, alkoholio, vaistų ir papildų kiekius, rizikuojama sutrikdyti sklandų kepenų darbą.

Labiausiai nepalankūs kepenų sveikatai mitybos veiksniai:

1. Ilgalaikis nesaikingas alkoholio vartojimas. Primenu, kad saikingu alkoholio vartojimu laikoma iki 1 standartinio alkoholio vieneto per dieną moterims ir iki 2 standartinių alkoholio vienetų vyrams (apytiksliai skaičiuojant, 1 standartinis vienetas atitiktų mažą bokalą alaus, mažą taurę vyno (120 ml), stiklelį (30-40 ml) stipraus gėrimo).
2. Produktai ir gaminiai, turintys gausų rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, kiekį. Pirmiausia tai - visi saldūs gėrimai (gazuoti ir sultys), nesaikingi kiekiai saldumynų, baltų miltų produktų. Pernelyg didelė apkrova rafinuotais angliavandeniais lemia nealkoholinio kepenų suriebėjimo vystymąsi.
3. Perkeptas, gruzdintas, apskrudęs maistas ir „transriebalai“ (etiketėse žymimi kaip „iš dalies hidrinti“) - didžiulis krūvis kepenims, nes visas su tokiu maistu gaunamas žalingas medžiagas kepenys turi nukenksminti.
4. Supelijęs maistas gali turėti aflatoksino, kuris pirmiausia pažeidžia kepenis ir netgi gali lemti kepenų vėžio vystymąsi. Taigi, vengtini visi net menkiausią pelėsio žymę turintys riešutai, sėklos, grūdai ir jų gaminiai (duona ir kt.).
5. Pernelyg didelis bet kokio maisto kiekis, lemiantis asmens nutukimo vystymąsi. Nutukimas tiesiogiai susijęs su kepenų suriebėjimo rizika.
6. Nesaugūs maisto produktai, sukeliantys riziką užsikrėsti hepatitu A (šiuo metu su tuo dažniausiai susiduriama keliaujant egzotinėse šalyse ir užsikrečiama per nešvarų vandenį, termiškai neapdorotas jūros gėrybes ir kt.), echinokokoze (nenuplautos uogos, daržovės, maisto gamybos higienos pažeidimai - pavyzdžiui, nenusiplovus rankų po bendravimo su šunimis) ir kiti.

Sklandžią kepenų veiklą galintys palaikyti maisto produktai:

• kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai, lapiniai, Briuselio kopūstai ir kitos);
• kitos tamsiai žalios lapinės daržovės, kiaulpienės lapai, salierai;
• česnakas, svogūnai, porai;
• uogos (ypač miško - mėlynės, spanguolės) ir citrusiniai vaisiai;
• nesūdyti riešutai ir sėklos;
• alyvuogių aliejus;
• riebi žuvis;
• avižos;
• prieskoniai: raudonėlis, šalavijas, kalendra, rozmarinas, ciberžolė, karis, citrusinių vaisių žievelės, kmynai, krapai ir kiti;
• žalioji arbata;
• kava.

Mitai ir tiesa apie kepenų valymą

Kepenų „išvalyti“ neįmanoma - galima tik sudaryti tinkamesnes sąlygas joms atsistatyti įvykus pažeidimams. Sutrikus kepenų veiklai netikslinga ar netgi žalinga imtis savigydos, „valymosi“ dietų, badavimo, papildų vartojimo be gydytojo konsultacijos. Saugiausia, kaip galime sau pagelbėti, - reguliariai valgyti saikingas įvairaus maisto porcijas ir kuo dažniau rinktis sveikatai palankų gaminimo būdą - virimą, troškinimą, virimą garuose ar kepimą orkaitėje. Maistas „neišvalys“ kepenų, tačiau tam tikri anksčiau išvardinti produktai gali joms padėti sklandžiau atlikti savo darbą.

Kada kreiptis į specialistą?

Visi suprantame, kad geltoni akių obuoliai ir oda (gelta) yra vaizdingas signalas dėl didelio kepenų veiklos sutrikimo. Kiti ryškūs kepenų ligų simptomai gali būti odos niežulys, išmatų spalvos pasikeitimai (blyškios ar baltos išmatos), šlapimo spalvos pokyčiai (tamsi spalva).

Mažiau specifiniai požymiai:

• nuovargis,
• apetito praradimas,
• pykinimas ir vėmimas,
• pilvo skausmas,
• tinimai (pilvo apimties didėjimas, kojų tinimas),
• diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku,
• polinkis į greitą kraujosruvų formavimąsi.

Pasireiškus šiems simptomams būtina kreiptis į gydytoją dėl kepenų veiklos įvertinimo.

Kepenų ligos ir mityba

Pagrindinės su maitinimusi susijusios kepenų ligų grupės: nealkoholinis kepenų suriebėjimas, galintis išsivystyti ir į ūminį steatohepatitą (kepenų uždegimą) bei į kepenų cirozę; alkoholinis kepenų pažeidimas (ūminis ir lėtinis alkoholinis hepatitas, alkoholio sukeltas kepenų suriebėjimas, alkoholinė kepenų cirozė). Kitos: kepenų vėžys, kuris gali išsivystyti iš kepenų cirozės, būti susijęs su aflatoksinu ar kitais pažeidimais; infekcinės kepenų ligos (virusinis A hepatitas, echinokokozė ir kitos). Kepenų veiklą pagerinsime vengdami alkoholio, perdirbto maisto, persivalgymo.

Papildai kepenų veiklai - mitas ar realybė?

Gydant kepenų ligas dažniausiai skiriami silimarino (veikliosios medžiagos, gaunamos iš margalapio margainio), fosfolipidų, vitamino E papildai. Atkreipiu dėmesį, kad papildus turėtų paskirti gydytojas, nurodydamas dozę ir vartojimo trukmę.

Kepenų veiklą pagerinsime vengdami alkoholio, perdirbto maisto (kuriame gausu cukrų, žalingų - perkeptų, chemiškai pakeistų - riebalų), persivalgymo. Kepenis „nudžiugins“ saikingos maisto porcijos, reguliariai vartojamos mano išvardintos daržovės ir nebūtinų papildų bei vaistų vengimas. Noriu ypač atkreipti dėmesį į įvairius internetu įsigyjamus papildus lieknėjimui bei sportui - kolegos gastroenterologai patvirtins, kad kasmet tenka gelbėti ne vieną tokį papildų entuziastą. Priminsiu, jog maisto papildus rekomenduojama įsigyti tik iš sertifikuotų šaltinių ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju ar farmacininku.

10 patarimų, kaip rūpintis kepenų sveikata

1. Mažiau vartokite alkoholio arba visai jo atsisakykite. Piktnaudžiavimas alkoholiu - labai dažna kepenų ligų, ypač cirozės, priežastis.
2. Tinkamai maitinkitės. Kepenims būtina gauti daug medžiagų: ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Joms kenkia itin griežtos dietos, badavimas, taip pat ir persivalgymas, aštrus, keptas ir riebus maistas. Geriausiai valgyti 4-5 kartus per dieną.
3. Leiskite kepenims pailsėti. Kartais reikėtų visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės riebalų ir valgyti daugiau visaverčių baltymų bei vitaminų gausaus maisto (liesos varškės, daržovių ir vaisių).
4. Darykite specialius kepenis valančius pratimus. Gydomoji gimnastika, sudaryta iš visiems žinomų specialių pratimų: dviračio, žirklių, pritūpimų ir šuoliukų, ne tik padės kepenims išsivalyti, bet ir bus puikus masažas.
5. Nepamirškite vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina normalią kepenų veiklą. Patys reikalingiausi kepenims C, E, K ir B grupės vitaminai.
6. Gerkite žolelių arbatas ir preparatus. Vienas iš augalų, saugančių kepenis ir leidžiančių joms atsigauti, - tikrasis margainis.
7. Stenkitės be reikalo nevartoti cheminių vaistų. Kepenys - tarsi filtras, todėl dažnai vartodami vaistus silpniname jų apsaugines galimybes, ilgainiui jos pradeda negaluoti.
8. Neleiskite viduriams užkietėti. Kai žarnynas prastai dirba, prasideda puvimas, kepenims tenka susidoroti su kraują nuodijančiais toksinais.
9. Eikite laiku miegoti. 23-1 val. - tulžies pūslės, o 1-3 val. - kepenų laikas. Jei užmigsite iki 23 val., puikiai pailsėsite.
10. Mokykitės taisyklingai kvėpuoti. Pagal kinų mediciną, kepenis labiausiai žeidžia pyktis, o kai pykstame, sunku ramiai kvėpuoti, valdyti emocijas.

Pavyzdinis valgiaraštis kepenims (vienai dienai per savaitę)

• Pusryčiai: 100 g neriebios varškės, obuolys, stiklinė morkų ir apelsinų sulčių
• Priešpiečiai: Bananas
• Pietūs: Ryžiai su troškintomis daržovėmis, 100 g žuvies, džiovintų vaisių kompotas
• Pavakariai: Arbata su pienu
• Vakarienė: Vandenyje virta avižų košė, vaisių arba daržovių salotos, stiklinė burokėlių, morkų, obuolių sulčių
• Prieš miegą (naktipiečiai): Stiklinė kefyro

---