Amiloidozė - tai ligų grupė, kurių metu netirpus baltymas, vadinamas amiloidu, kaupiasi įvairiuose organizmo audiniuose. Ligos metu sutrikdoma pakenktų organų funkcija. Amiloidas - baltyminė medžiaga. Sisteminė amiloidozė yra baltymų kaupimosi liga, kuriai būdingas pakitusios erdvinės struktūros baltymo kaupimasis tarpląsteliniame tarpe, pažeidžiant įvairius audinius ir organus.

Kas yra amiloidozė?

Amiloidas yra netirpios fibrilinės baltymų struktūros, kurios nusėda ir kaupiasi audiniuose, pažeisdamos jų struktūrą ir funkcijas. Ši medžiaga gali kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose, blužnyje, smegenyse. Ši būklė gali paveikti bet kurį organą, tačiau dažniausiai pažeidžiami inkstai, širdis, kepenys, nervų sistema ir virškinimo traktas.

Amiloidozės simptomatika tiesiogiai priklauso nuo amiloido kaupimosi lokalizacijos. Jei amiloidas kaupiasi tik viename organe - pasireiškia su to organo funkcijos sutrikimu susiję simptomai. Amiloidozė, kuri pažeidžia daugiau nei vieną organą - vadinama sistemine. Sisteminė amiloidozė vystosi lėtai, jos pradžia dažniausiai nepastebima. Ilgainiui pradeda ryškėti įvairių organų funkcijos sutrikimai, vėliau - tų organų lėtinis funkcinis nepakankamumas.

Amiloidozė klasifikuojama į sisteminę ir lokalią. Sisteminė amiloidozė gali pasireikšti kaip tam tikrų ligų komplikacija (plazminių ląstelių proliferacija (diskrazija) - AL ir AH amiloidozė, lėtinės uždegiminės ligos - AA amiloidozė), taip pat ji gali būti genetinio polinkio nulemta (TTR ir kitos paveldimosios amiloidozės formos) arba pasireikšti veikiant kitiems veiksniams (gydant dializėmis, sergama su laukinio tipo B2 mikroglobulinu siejama amiloidoze, organizmui senstant, diagnozuojama su laukiniu TTR tipu siejama amiloidozė) [3].

Amiloidozės tipai

Yra keletas pagrindinių amiloidozės rūšių:

• AL amiloidozė (pirminė amiloidozė): Dažniausia amiloidozės forma, kuriai būdingas lengvųjų imunoglobulino grandžių (dažniausiai lambda arba kappa) kaupimasis. Šis tipas yra susijęs su plazmos ląstelių sutrikimais, tokiomis kaip daugybinė mieloma.
• AA amiloidozė (antrinė amiloidozė): Sukelta lėtinio uždegimo arba infekcijos, tokios kaip reumatoidinis artritas, lėtinė infekcija (pvz., tuberkuliozė) arba uždegiminės žarnyno ligos. Šio tipo amiloidozė atsiranda dėl serumo amiloido A baltymo kaupimosi.
• Paveldima amiloidozė (transtiretinė amiloidozė, ATTR): Genetinė liga, kuri atsiranda dėl paveldėto baltymo, vadinamo transtiiretinu, mutacijų. Šio tipo amiloidozė gali paveikti nervų sistemą (polineuropatija) arba širdį (kardiomiopatija).
• Senatvinė (laukinės formos) transtiiretinė amiloidozė (wild-type ATTR): Sukelia ne mutavusio, bet natūraliai pagaminto transtiiretino baltymo kaupimasis vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai pažeidžia širdį.
• Lokalizuota amiloidozė: Ribojasi vienu organu ar audiniu, pavyzdžiui, smegenyse (Alzheimerio liga), odos ar kvėpavimo takų.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Amiloidozė atsiranda dėl nenormalaus baltymų kaupimosi, tačiau priežastys gali skirtis priklausomai nuo amiloidozės tipo.

Žmogaus organizme baltymas yra susidarytas iš atskirų fragmentų. Baltymui suskilus, fragmentai vėl gali jungtis. Toks mechanizmas didina riziką susiformuoti netaisyklingam baltymui. Patologiniai fragmentai/baltymai, dėl savo sandaros, turi didesnį polinkį jungtis su kitais tokio tipo baltymais. Taip susiformuoja stabilūs junginiai, kurių organizmas nepajėgia suskaldyti. Jie vadinami oligomerais. Oligomerams gumuliuojantis, formuojasi vadinamieji amiloidai, kurie ir pažeidžia audinio sandarą bei funkcijas.

Inkstų amiloidozės simptomai

Amiloidozės simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kurie organai yra paveikti. Bendrieji simptomai gali būti silpnumas, svorio kritimas, rankų ar kojų tirpimai. Pagrindiniai simptomai, susiję su inkstų pažeidimu, gali būti:

• Baltymų atsiradimas šlapime (proteinurija). Inkstų pažeidimas ligos pradžioje pasireiškia nedideliu baltymo kiekiu šlapime, kuris gali būti aptiktas atsitiktinai.
• Sumažėjęs inkstų funkcijos lygis.
• Edemos (patinimai) dėl skysčių susilaikymo. Vėliau, ligai progresuojant, baltymo kiekis šlapime didėja, organizme susilaiko skysčiai ir pasireiškia edemos (tinimai kojose, rankose, veide).
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Inkstų nepakankamumas. Vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas.

Amiloidozės diagnostika

Amiloidozės diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai gali būti nespecifiniai ir panašūs į kitas ligas. Diagnozė dažnai apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir specializuotus tyrimus:

1. Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas vertina simptomus, medicininę istoriją ir galimus rizikos veiksnius (pvz., šeiminė anamnezė, lėtinės uždegiminės ligos).
2. Laboratoriniai tyrimai:
   • Kraujo ir šlapimo tyrimai: Nustatomas baltymų kiekis šlapime (proteinurija), elektrolitų disbalansas, kepenų funkcijos tyrimai, inkstų funkcijos tyrimai. Inkstų pažeidimas nustatomas atlikus šlapimo tyrimą (nuolat randama baltymo šlapime, taip pat aptinkamas specifinis patologinis baltymas), kraujo tyrimą (padidėjusi kreatinino koncentracija).
   • Serumo ir šlapimo baltymų elektroforezė ir imunofiksacija: Atliekama siekiant nustatyti nenormalius imunoglobulinus arba lengvąsias grandis kraujyje ar šlapime. Atliekama ir kraujo baltymų elekroforezė (jos metu nustatoma tam tikrų ligai būdingų pokyčių).
   • Kraujo tyrimas dėl transtiiretino genų mutacijų: Paveldimos amiloidozės atveju.
3. Vaizdiniai tyrimai:
   • Echokardiograma: Naudojama širdies pažeidimui įvertinti ir širdies sienelės sustorėjimui aptikti.
   • Pilvo ultragarsas ir kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama vidaus organų pažeidimams aptikti.
   • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama detalesniam širdies ar kitų organų pažeidimo įvertinimui.
4. Biopsija:
   • Audinių biopsija: Dažniausiai atliekama iš pažeisto organo (pvz., inkstų, kepenų) arba riebalinio audinio, siekiant patvirtinti amiloidozės diagnozę. Pagrindinis diagnostinis metodas - audinių biopsija ir tiriamosios medžiagos dažymas Kongo raudonuoju dažu. Amiloido kaupimasis aptinkamas naudojant specialius dažymus, pvz., Kongo raudoną.
5. Branduolinės medicinos tyrimai:
   • Scintigrafija su radioaktyviu pažymėtu serumo amiloido A baltymu: Naudojama AA amiloidozei aptikti.
   • Pyrofosfato scintigrafija: Gali padėti aptikti ATTR amiloidozę širdyje.

Įtarus, kad pacientas serga amiloidoze, gali būti atliekama inkstų, dantenų, tiesiosios žarnos biopsija ar pilvo sienos riebalinio audinio aspiracija. Iš kur atliekama biopsija priklauso nuo to, kuriame organe ar organuose kaupiasi amiloidas. Jei įtariama, jog pacientas serga AL amiloidoze, atliekama kaulų čiulpų biopsija. Paimtas bioptatas tiriamas mikroskopiškai. Tik po patologo patvirtinimo, jog bioptate matomas amiloidas, pacientui diagnozuojama amiloidozė.

Amiloidozės gydymas

Amiloidozės gydymas priklauso nuo jos tipo, simptomų sunkumo ir paveiktų organų. Gydymo tikslas yra kontroliuoti pagrindinę ligą (jei yra), sumažinti amiloido gamybą, pagerinti organų funkciją ir sumažinti simptomus.

• AL amiloidozė (pirminė amiloidozė):
  • Chemoterapija: Naudojama siekiant sumažinti nenormalių plazmos ląstelių gamybą kaulų čiulpuose, naudojant tokius vaistus kaip bortezomibas, ciklofosfamidas ir deksametazonas. Gali būti taikoma chemoterapija, slopinant patologinį baltymą gaminančių ląstelių veiklą. Tačiau į šį gydymą reaguoja tik nedidelė dalis pacientų, be to, jų išgyvenamumas pailgėja maždaug puse metų.
  • Stiebinių ląstelių transplantacija: Autologinė kaulų čiulpų transplantacija gali būti svarstoma kai kuriems pacientams, siekiant sumažinti amiloido gamybą. Šiuo metu ligoniams paprastai taikoma kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija (persodinimas).
• AA amiloidozė (antrinė amiloidozė):
  • Pagrindinės ligos gydymas: Efektyvus uždegiminės ligos gydymas (pvz., reumatoidinio artrito valdymas su NVNU, kortikosteroidais ar biologiniais vaistais) gali sumažinti amiloido gamybą.
  • Kolchicinas: Naudojamas kai kuriais AA amiloidozės atvejais, siekiant sumažinti uždegimą.
• Paveldima ir senatvinė transtiiretinė amiloidozė (ATTR):
  • Tetramero stabilizatoriai (pvz., tafamidis, diflunisalis): Vaistai, kurie stabilizuoja transtiiretiną ir užkerta kelią jo kaupimuisi.
  • SiRNA terapija (pvz., patisiran, vutrisiran): Mažos interferuojančios RNR (siRNA) terapijos, skirtos slopinti nenormalaus transtiiretino gamybą kepenyse.
• Laukinės formos ATTR amiloidozės valdymas: Gydymas orientuotas į simptomų valdymą, pvz., širdies nepakankamumo gydymą diuretikais.
• Organų transplantacija:
  • Kepenų transplantacija: Gali būti svarstoma paveldimos ATTR amiloidozės atveju, nes kepenys yra pagrindinis transtiiretino gamybos organas.
  • Širdies transplantacija: Kai kuriais atvejais, kai širdies pažeidimas yra sunkus, gali prireikti širdies transplantacijos.
• Simptominis gydymas:
  • Diuretikai: Naudojami siekiant valdyti skysčių susilaikymą ir širdies nepakankamumą.
  • Neuropatijos valdymas: Skausmo valdymui gali būti naudojami vaistai nuo skausmo, antikonvulsantai ar antidepresantai.

Amiloidozės gydymas yra sudėtingas. Gydant šią ligą svarbu ne tik sustabdyti amiloido kaupimąsi, bet ir atstatyti pažeistų organų funkciją. Jei amiloidozė yra antrinė, tai yra pacientas ja susirgo jau sirgdamas kažkokia liga, pirmiausia gydoma amiloidozę sukėlusi liga (reumatoidinis artritas, tuberkuliozė, bronchektazinė liga, lėtinis osteomielitas, opinis kolitas, mielominė liga). Greta taip pat taikomas pažeisto organo gydymas (inkstų, širdies, kepenų, skydliaukės ir kitų organų). Kartais kaip gydymo metodas taikoma autologinė kaulų čiulpų transplantacija (kai pacientui perpilami jo paties kaulų čiulpai, po imuninę sistemą slopinančio gydymo).

Inkstų amiloidozės dieta

Sergant inkstų amiloidoze, mityba atlieka svarbų vaidmenį valdant ligos simptomus ir progresavimą. Rekomenduojama dieta turėtų būti subalansuota, mažai druskos ir mažai baltymų turinti (ypač inkstų pažeidimo atvejais). Valgyti subalansuotą, mažai druskos ir mažai baltymų turinčią dietą gali padėti palaikyti inkstų funkciją ir valdyti skysčių balansą. Svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją, nebent gydytojas rekomenduoja riboti skysčius. Jei yra inkstų pažeidimas, būtina kontroliuoti gyvūno suvartojamo fosforo kiekį. Tačiau dažniausiai sergantį šunį labiau domina namuose pagamintas maistas. Tai nėra problema. Yra daug mažo baltymų kiekio dietų šunims receptų, kuriuos galite sudaryti patys iš paprastų ir lengvai prieinamų ingredientų.

Mitybos rekomendacijos:

• Riboti baltymų kiekį: Maiste turėtų būti 2-3,3 g baltymų/kg per parą.
• Mažai druskos: Sumažinti druskos vartojimą, kad būtų išvengta skysčių susilaikymo ir aukšto kraujospūdžio.
• Pakankamas kalorijų kiekis: Užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai energijos, kad išvengtų svorio kritimo.
• Subalansuota mityba: Vartoti daug vaisių, daržovių ir sveikų riebalų.
• Skysčių vartojimas: Palaikyti tinkamą hidrataciją, nebent gydytojas rekomenduoja riboti skysčius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors amiloidozė yra rimta liga, kuriai reikia specializuoto medicininio gydymo, kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą:

• Sveika mityba: Valgyti subalansuotą, mažai druskos ir mažai baltymų turinčią dietą (ypač inkstų pažeidimo atvejais) gali padėti palaikyti inkstų funkciją ir valdyti skysčių balansą.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją, nebent gydytojas rekomenduoja riboti skysčius.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo pratimai gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir širdies bei kraujagyslių sistemą, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamų pratimų.
• Streso valdymas: Streso mažinimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Papildai ir vaistažolės: Kai kurie papildai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys, gali padėti sumažinti uždegimą, tačiau bet kokių papildų vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo ir visada turėtų būti naudojamos tik pasitarus su gydytoju.

Amiloidozės prognozė dažniausiai būna prasta, nes amiloidai dažniausiai komplikuojasi terminaline inkstų, širdies nepakankamumo stadija.

---