I. Kuprevičiūtė teigia, jog visi turime vėžinių ląstelių, tačiau ar susirgsime vėžiu, priklauso nuo mūsų organizmo apsaugos mechanizmo stiprybės. Šį kuriame patys. Taigi, anot specialistės, pirmasis indėlis į savo sveikatą - dramatiškas pridėtinio cukraus vartojimo sumažinimas.
„Tiek prevenciškai, tiek jau sergantiems onkologine liga būtina mažinti šio baltojo nuodo vartojimą. Cukrus silpnina organizmo imuninę sistemą, maitina vėžines ląsteles, todėl liga gali greičiau progresuoti, atsinaujinti“, - įspėja gydomosios mitybos specialistė I. Kuprevičiūtė ir priduria, jog cukrus apdorojamas B grupės vitaminų sąskaita.
Taigi, kiek suvartojame cukraus, tiek atimame iš savęs šio vitamino. Be to, cukrus skatina didesnį šalutinių poveikių pasireiškimą po chemoterapijos ar spinduliuotės, todėl jo atisisakymas ypač svarbus besigydantiems onkologines ligas.
Tapkite cukraus policininkais
Pasiryžusiems stoti į cukraus priešininkų gretas, tik iš namų spintelių ištuštinti jo atsargų nepakaks. Mat didžiąją dalį pridėtinio cukraus suvartojame mums nė nenutuokiant. „Cukrus yra paslėptas, todėl visų svarbiausia užduotis - skaityti maisto pakuočių etiketes. Stengtis kuo daugiau maisto gaminti namuose, mažiau pirkti pusfabrikačių, kuriuose saldiklių ypač gausu“, - pažymi specialistė.
Beje, I.Kuprevičiūtė įspėja, kad nors agavo sirupas turi mažą glikeminį indeksą, o medus pasižymi antibakterinėmis savybėmis, vis dėlto jie - cukraus pusbroliai. Rečiau reiktų vartoti ir nekaltai atrodančias vaisių sultis. Mat jose daug fruktozės, kurią organizmui sunku apdirbti. Sultyse nelieka ir vaisiuose esančių organizmui reikalingų skaidulų.
Šių atsargas papildyti I.Kuprevičiūtė siūlo linų sėmenimis, kurių reikėtų vartoti po vieną du šaukštus per dieną. „Linų sėmenys greitai oksiduojasi, todėl siūlau kasdien jas susimalti šviežiai, o ne pirkti jau sumaltų“, - atkreipia dėmesį sveikos mitybos šalininkė.
Skaityti etiketes
Dar viena ydinga mitybos dalis, anot gydomosios mitybos specialistės, - per didelis angliavandenių suvartojimas iš grūdinių kultūrų. „Dažnas pusryčiams valgo košės, sumuštinių, per pietus - perlinės sriubos, vakarienei - pieniškos makaronų sriubos. Taigi visur vyrauja grūdiniai angliavandeniai. O didžioji jų dalis turėtų būti gaunama iš daržovių. Ypač naudingos kryžiažiedės: kopūstai, briuselio kopūstai, brokoliai, taip pat lapinės daržovės, česnakinių šeimai priklausančios česnakai, porai, svogūnai“, - vardina, ką naudinga įtraukti į kasdienį racioną I. Kuprevičiūtė.
Beje, siekiant sumažinti vėžio riziką ar jo plitimą susirgus, o taip pat didinti pasveikimo tikimybę, specialistė pataria kasdienį mitybos krepšelį papildyti antioksidantais, omega 3 riebalų rūgščių turinčiu maistu. „Tai galėtų būti riebios žuvys. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę: jei perkate silkę, rekomenduoju rinktis su galvom, o ne jau paruoštą valgyti. Taip pat verčiau rinktis sardines, skumbres. Mat sunku surasti silkės be pridėtinių dirbtinių saldiklių, skonio stiprikių gliutomato“, - atkreipia dėmesį I. Kuprevičiūtė.
Specialistė sako, jog viena svarbiausių užduočių siekiant sumažinti vėžio riziką - skaityti produktų etiketes. „Žiūrėkite, ar nėra transriebalų, hidrintų ar kietintų riebalų. Jų ypač gausu margarine, konditerijos gaminiuose. Atkreipkite dėmesį į glikeminį indeksą - produktų, kurių jis didžiausias, vartoti reikėtų kuo mažiau“, - siūlo ji.
Svarbūs vitaminai
Daug dėmesio sveikos mitybos specialistė teikia vitaminui C ir D. Mat vitaminas C skatina kolageno, kuris padeda atkurti audinius, greitina žaizdų gijimą, gamybą. Tai ypač aktualu onkologiniams pacientams po chemoterapijos. Vitaminas D aktyvina tam tikras imunines ląsteles, kurios atsakingos už vėžinių ląstelių sunaikinimą, todėl yra itin svarbus imuninei sistemai. „Šio vitamino trūkumas sergantiesiems onkologinėmis ligomis gali sukelti kaulų retėjimą - osteoporozę“, - atkreipia dėmesį I. Kuprevičiūtė.
Be šių vitaminų, taip pat reikėtų nepamiršti probiotikų, kurie padeda atkurti sunaikintą žarnyno mikroflorą po chemoterapijos. Čia padėti gali ir raugintos daržovės bei rauginto pieno produktai. „Siūlau kasdien į racioną įtraukti raugintų kopūstų, agurkų, porų, artišokų, morkų, česnakų. Beje, tokiose daržovėse išlieka daug vitamino C“.
Kiaušidžių vėžys
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo 1/3 iki 2/5 ligos atvejų būtų galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Nekoreguojami rizikos veiksniai yra amžius, rasė, genetinis polinkis, amžius, kada prasideda menstruacijos ar menopauzė. Nėštumų skaičius. Tyrimai rodo, kad nors vieną kartą gimdžiusioms moterims rizika per gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu daug mažesnė nei negimdžiusioms. Lygiai kaip ir nėštumų skaičius, įtakos turi ir amžius, kai moteris pirmą kartą gimdo.
Atliekant tyrimus pastebėta, kad, kasdien valgant žuvies, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu mažėja. Taip pat šią riziką mažina gausus daržovių vartojimas. O dieta, kurioje gausu pieno ir didelį cholesterolio kiekį turinčių produktų, šią riziką didina. Nutukimas yra kiaušidžių vėžio rizikos veiksnys ir šią riziką didina. Alkoholis, kofeinas ir rūkymas.
Pastaruoju metu kone kiekviena pacientė jau pirmo susitikimo metu klausia, kokia turėtų būti jos mityba. Rekomendacijų yra visokių ir daug. Tačiau visoms rekomenduoju vadovautis sveikos mitybos principais.
Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų.
Gydytojos dietologės Auksės Gečionienės teigimu, onkologiniams pacientams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas mažina raumenų masę, o onkologiniams ligoniams labai svarbu ją išsaugoti. Dietologė pažymi, kad onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o tai lemia raumenų nykimą. Todėl ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas gydymo metu ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu.
Todėl onkologiniam ligoniui būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo, atsigavimo metu, kad tik nebūtų prarastas nė vienas kilogramas. „Kiekvieno kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, trumpina išgyvenamumą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas buvo 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5-7 kg - tik 7 mėn.“, - teigia gydytoja A.Gečionienė.
Kokie produktai naudingi sergant vėžiu?
Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai - mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės.
Dietologė pabrėžia, kad sergant vėžiu naudingi tie produktai, kurie mažina uždegimą ir didina apetitą. Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse (lašiša, silkė, sardinės, tunas ir ančiuviai). Onkologiniams ligoniams reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu.
Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą, sezonines daržoves ir vaisius. Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus. Geriau pačiam išsikepti pyragą.
„Kalbėdama apie mitybą ir maisto įtaką, visada pabrėžiu, kad kone svarbiausias veiksnys yra saikas. Tiek cukraus, tiek raudonos mėsos, kurių kenksmingumo mitas - neva šie produktai skatina vėžinius procesus, jau sugriautas, tiek apskritai visų, net ir sveikų produktų, reikėtų valgyti saikingai. Per dieną suvalgę vieną bandelę ar porciją raudonos mėsos, tikrai vėžio nepaspartinsime. Tačiau jeigu tai yra vyraujantys produktai, kurių valgoma 3-4 kartus per dieną, onkologinės ligos tikimybė didėja. Ypač jeigu tarp dažnai vartojamų produktų yra rūkyti mėsos gaminiai ar kitas dėl ilgo tinkamumo vartoti perdirbtas maistas“, - pagrindines mitybos taisykles vardija pašnekovė.
Daugiau kalorijų ir baltymų
Dietologė A.Gečionienė pažymi, kad sergant vėžiu svarbu užtikrinti didesnį nei įprastą kalorijų kiekį, kad per dieną žmogus gautų bent 30 kcal 1 kg kūno svorio. Maistas turėtų būti baltyminis, t.y. ne mažiau nei 1-1,5 g baltymų 1 kg kūno svorio, t.y. kone dvigubai daugiau nei rekomenduojama nesergantiems vėžiu. Baltymų reikia daug, kad, kaip jau minėta, apsaugotume raumenų masę nuo nykimo. Kai ligonis išsekęs, tiek dėl ligos, tiek dėl nepakankamos ir netinkamos mitybos, gali tekti nutraukti gydymą, didėja komplikacijų rizika.
Nepakankama mityba neigiamai veikia audinius, organizmą bei jo funkcijas, silpnėja imunitetas, ir galiausiai visa tai turi didelę įtaką gydymo veiksmingumui ir ligos baigčiai.
Papildyti mitybą naudingomis medžiagomis
Pramonės pasiekimai lėmė modifikuotų, rafinuotų, t.y. menkaverčių, produktų atsiradimą. Tai lemia, kad dažnai net ir sveikai maitinantis nepavyksta užtikrinti pakankamą tam tikrų medžiagų, kurios yra naudingos onkologiniams ligoniams, kiekį. Todėl patariama jų vartoti papildomai. Gydytoja A.Gečionienė pažymi, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai. Apie jų naudą šiandien plačiai kalbama įvairiose mokslinėse konferencijose, publikacijose, studijose, yra atlikta daugybė tyrimų, kad polifenoliai veikia kaip stiprus antioksidantų šaltinis. Jie yra labiausiai mokslo ištirti ir turintys daugiausia įrodymų.
Tačiau jau žinoma, kad dauguma net ir plačiai reklamuojamų polifenolių tablečių ar kapsulių pavidalu ypač sunkiai pasisavinami mūsų organizmo ir gali sudirginti bei papildomai apkrauti ir taip jautrų onkologinių pacientų žarnyną ar skrandį.
Sergant onkologine liga dažnai sutrinka virškinamoji sistema. Todėl, nusprendus pavartoti papildomų medžiagų, itin svarbu tinkamai pasirinkti preparato formą, kad skrandis, virškinamoji sistema nebūtų papildomai dirginami, o kepenys - apkrautos.
Apie 20-30 proc. Mitybos nepakankamumas - tai būklė, kai dėl maistinių medžiagų ir energijos trūkumo, arba kitaip - tiesiog dėl maisto trūkumo ar organizmo bado, dramatiškai mažėja svoris, netenkama raumeninės ir riebalinės masės bei skysčių. Esant mitybos nepakankamumui, bendros onkologinių ligų prevencijai skirtos maitinimosi rekomendacijos ne tik kad nepagelbės, bet gali dar labiau padidinti išsekimą. Todėl šiuo atveju reikia visai kitokių mitybos patarimų.
Siekiant sustabdyti svorio mažėjimą arba priaugti svorio pagrindinis tikslas - suvalgyti kalorijų daugiau, nei organizmas jų išeikvoja. Todėl rekomenduojama valgyti dažnai - ne rečiau kaip kas 2-3 valandas ir rinktis didesnes porcijas. Tačiau dėl blogos savijautos ir prasto apetito ne visada pavyks įveikti tokią padidintą porciją, tada rekomenduojama rinktis kaloringesnius maisto produktus ir patiekalus. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama riebesniems maisto produktams, pavyzdžiui, rinktis riebesnius pieno produktus vietoje liesų; tokiais pieno produktais pagardinti patiekalus: pavyzdžiui, košę virti ne vandenyje, bet piene arba augaliniame jo pakaitale. Taip pat rekomenduojama naudoti papildomus riebalus, pavyzdžiui, aliejų, sviestą ar riešutų kremą, paskaninti patiekalus riebiais sūriais.
„Apie 20-30 proc. onkologinių ligonių miršta ne nuo pačios ligos, bet nuo mitybos nepakankamumo, arba kitaip - išsekimo“, - ragina atkreipti dėmesį į mitybą gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.
Labai svarbu žinoti, kad maisto produktai ar patiekalai, kurių sudėtyje daug vandens, yra mažiau kaloringi, todėl suvalgius tokią porciją bus sotu, bet organizmas iš jos negaus daug energijos. Minėtiesiems produktams priskiriamos daržovės, vaisiai, uogos, kruopos, vandeningos sriubos ir sultiniai. Toks maistas esant mitybos nepakankamumui turi būti valgomas labai saikingai, ir kaskart reikėtų pabandyti paieškoti būdų, kaip jį papildyti ne tik kalorijomis, bet ir baltymais.
Kokiuose produktuose gausu baltymų?
Baltymų poreikis sergantiems onkologinėmis ligomis, ypač jei diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, gali būti panašus kaip ir profesionaliems sportininkams. Todėl rekomenduojama, kad kiekvieną kartą valgant valgiaraštyje būtų baltymų gausių maisto produktų: paukštienos, žuvies, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, riešutų, ankštinių daržovių. Gydymo metu taip pat svarbu organizmą aprūpinti ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.
Labai svarbu suprasti, kad sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principai nesutampa su rekomendacijomis, skirtomis onkologiniams pacientams, kuriems gresia arba jau yra diagnozuotas mitybos nepakankamumas.
Kai sergantįjį vargina įvairūs ligos ar jos gydymo pašaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, blogas apetitas, skonio pasikeitimai, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, burnos opos, virškinimo trakto veiklos sutrikimai, fizinis skausmas, fizinis ir emocinis nuovargis, depresyvios mintys ar depresija - svarbiausia, kad jis apskritai valgytų. Taigi galima vartoti visus pirmiau išvardytus produktus, kuriuos įprastomis sąlygomis rekomenduojama riboti.
Pirmiausia rekomenduojama rinktis mėgstamą maistą, kuris būtų valgomas su didesniu apetitu. Reikėtų nebijoti pataikauti alkiui ir, vos pajutus mažiausią norą valgyti, nedelsiant griebtis maisto. Patariama stengtis valgyti kad ir nedideliais kiekiais, bet kuo dažniau, o didesnių porcijų imtis tuomet, kai apetitas ar bendra savijauta kiek pagerėja. Neretai apetitui pagerinti rekomenduojama rinktis rūgštesnį ar sūresnį maistą ir gėrimus. Norą valgyti gali padidinti ir patiekalo paruošimo ar pateikimo pakeitimai, pavyzdžiui, vietoje troškinto kukulio pasirinktas švelniai pakeptas mėsos kepsnelis ar net kita valgymo vieta, tarkime, balkonas ar terasa. Apetitą sužadinti gali ir kulinarinės knygos bei laidos ar tiesiog pasvajojimas apie maistą, kurio galbūt šiuo metu norėtųsi.
Mityba po stomos operacijos
Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.
• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos.
Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.
Mitybos ypatumai
Sparčiai daugėjant vėžio atvejų, mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad vienas svarbiausių veiksnių, galinčių pristabdyti šią epidemiją, yra gyvenimo būdas ir, pirmiausia, mityba.
Teigiama, kad mitybos ypatumai vėžio riziką gali padidinti arba sumažinti nuo 20 iki 50 proc. Labiausiai vėžio riziką didina gyvūninių riebalų perteklius maiste, taip pat raudonos mėsos vartojimas. Tyrimai rodo, kad daug riebalų vartojantys žmonės dažniau serga storosiso žarnos, krūties, priešinės liaukos vėžiu. Riebalai - pagrindinė nutukimo priežastis, o antsvorį turintys žmonės dažniau serga gimdos, tulžies pūslės, inkstų vėžiu.
Tuo tarpu maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, taip pat rupios duonos, kruopų, mažina vėžio riziką. Taip pat verta gerti žaliąją arbatą, kurioje gausu polifenolių, veikiančių kaip antioksidantai ir apsaugančių nuo vėžio.
Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis spėjama, kad iki 75 proc. padidinus daržovių ir vaisių savo racione, galima būtų išvengti 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio, o valgant mėsos tik kartą per savaitę - 3-5 proc. storžarnės vėžio atvejų. Apibendrinant - mityba, kurioje vyrauja augalinis maistas, vėžio riziką sumažina apie 11 proc.Beje, vėžio riziką mažina ir braškės. Eksperimento su žiurkėmis metu vienos tiriamosios grupės mityba buvo papildyta braškėmis. Paaiškėjo, kad vėžio atvejų tarp šių žiurkių buvo mažiau.
„Kalbant apie priešvėžinę mitybą, vertingos morkos, taip pat pomidorai, kurie mažina prostatos vėžio riziką. Dėl didelio fitohormonų kiekio priešvėžinei mitybai labai tinka brokoliai.
Kaip valgyti?
Pasak mokslininkės iki šiol sveikiausia laikoma Viduržemio jūros mityba. Deja, aklai perkelti jos kitiems regionams neįmanoma. Šimtu procentų ji netinka ir mums, lietuviams.
Mityba pirmiausiai turi būti įvairi. Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas. Maistas turi būti skanus ir teikti malonumo“, - teigė pašnekovė.
Du kartus per savaitę L. L. Griciūtė pataria valgyti žuvį, kuri priskiriama priešvėžiniams produktams. Grūdinę košę ji pati valganti 2-3 kartus per savaitę, vartoja daug duonos. Grūdus onkologė pataria rinktis pilno grūdo, vengti šlifuotų, baltų ryžių.
Šeimoje valgome žalumynų, tačiau nepasakyčiau, kad perdėtai daug. Kiaušinių valgau retai, nors šiuo metu mokslo požiūris į juos pasikeitęs. Anksčiau buvo siūloma jų atsisakyti, o dabar jau kalbama apie tai, kad netgi reikia valgyti.
Ką aš pati valgau? Nuo vaikystės nemėgstu riebaus maisto ir mėsos. Jos valgau tik porą kartų per savaitę. Tiesa, neatmetu ir kiaulienos, bet renkuosi ją neriebią. Mėsą valgyti reikia virtą, ne keptą ir ne rūkytą, tačiau teigti, kad mėsa - nuodas, taip pat negalėčiau.