Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriuojant labai svarbu palaikyti skysčių balansą organizme, kadangi dėl dažno, vandeningo tuštinimosi organizmas netenka daug skysčių ir dehidratuoja. Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos.

Viduriavimo priežastys

Viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, kartais jis gali trukti vos keletą dienų, o kartais užsitęsti netgi kelias savaites. Viduriavimo trukmė ir sunkumas priklauso nuo jo priežasties. Taigi, kokios gali būti viduriavimo priežastys?

• Infekcijos. Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis.
• Apsinuodijimas maistu. Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą. Apsinuodyti tokiu maistu galima vietose, kuriose nesilaikoma higienos normų arba valgant maistą, kurio galiojimas pasibaigęs.
• Vaistų vartojimas. Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai. Kadangi antibiotikai naikina kenksmingas bakterijas, tačiau tuo pačiu jie gali sunaikinti naudingas bakterijas, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. O tuomet gerųjų bakterijų trūkumas gali sukelti viduriavimą.
• Maisto produktų netoleravimas. Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui. Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą. Viduriavimą gali sukelti tokios ligos kaip krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Viduriavimas po operacijų. Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol jūsų virškinimo trakto veikla normalizuosis ir šis sugebės pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto ir sudaryti tvirtas išmatas.
• Keliautojų viduriavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, kuris pasireiškia keliaujant. Su viduriavimu susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos, oro temperatūros ir maisto taip pat pasikeičia ir žarnyno mikroflora. Virškinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos ir todėl pradedama viduriuoti. Be to, keliaujant po egzotines šalis gali užpulti noro bei roto virusai, kurie taip pat sukelia viduriavimą, o kartais ir vėmimą.

Ką valgyti sergant diarėja?

Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengv maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Tad kokie gi maisto produktai virškinami lengviausiai? Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.

Jei turite gaubtinės žarnos uždegimą, nenorite sukelti dar daugiau pažeidimų, perkraudami ją sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, riebiu ir daug ląstelienos turinčiu maistu. Tad portalas womenshealthmag.com pateikia lengvai virškinamų maisto produktų sąrašą:

1. Balta duona ir balti ryžiai. Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
2. Arbūzas. Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti. Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, galite valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
3. Vištiena ir kalakutiena. Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
4. Bananai. Kuo rudesni, tuo geriau. Taip, perskaitėte teisingai. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Papildomas bonusas? Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
5. Virtos košės. Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.
6. Konservuotos daržovės. O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.
7. Batatas (saldžioji bulvė). Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
8. Kiaušiniai. Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.
9. Obuolių tyrė. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
10. Vištienos sriuba. Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.
11. Žolelių arbatos. Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 5 dienas - turėtume sunerimti. Taip pat egzistuoja ir keletas svarbių simptomų, bylojančių apie būtinybę kreiptis į gydytoją. Vyresniems, virš 50 metų amžiaus žmonėms, atsiradę viduriavimo simptomai turėtų įspėti apie poreikį apsilankyti pas gydytoją. Taip pat, jo teigimu, derėtų sunerimti ir dėl kraujavimo per išangę, kurio anksčiau nebūdavo.

Mažėjanti kūno masė, karščiavimas ar kiti bendri organizmo pakitimai, kraujo pakitimai, pavyzdžiui, geležies stokos mažakraujystė arba nustatytas teigiamas slaptas kraujas išmatose, padidėję uždegiminiai rodikliai, padidėjusi kalprotektino koncentracija išmatose - irgi gali reikšti rimtas ligas, dėl kurių derėtų apsilankyti pas gydytoją.

Kaip elgtis viduriuojant?

Pirmiausia, norint užkirsti kelią įvairioms infekcijoms, dėl kurių gali pasireikšti ūminis viduriavimas, svarbu laikytis visiems žinomų higienos reikalavimų. Svarbu plauti arba dezinfekuoti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu arba grįžus iš lauko, taip pat pasinaudojus viešuoju transportu. Be to, reikėtų vengti neaiškios kilmės maisto, o ypač keliaujant. Derėtų vengti ir gatvėje pardavinėjamo arba neaiškaus šaltinio maisto. O prasidėjus viduriavimui, derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vartojame pakankamai skysčių.

---