Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria serga daugelis žmonių visame pasaulyje. Nors diabetas yra sudėtinga liga, tačiau tinkamas cukraus kiekio kraujyje palaikymas gali sumažinti komplikacijų riziką.

Sergant cukriniu diabetu, organizmas negali veiksmingai apdoroti angliavandenių. Kai valgai angliavandenius, jie yra suskaidomi į mažus gliukozės vienetus, kurie kraujyje virsta cukrumi. Jei esi sveikas, kasa reaguoja į pakilusį cukraus kiekį ir gamina hormoną insuliną, kuris leidžia cukrui iš kraujo patekti į ląsteles.

Yra keletas cukrinio diabeto tipų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Sergant 1 tipo cukriniu diabetu, autoimuninis procesas sunaikina insuliną kasoje gaminančias beta ląsteles. Sergantys šio tipo cukriniu diabetu turi vartoti insuliną, kad palaikytų sveiką gliukozės lygį kraujyje. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, beta ląstelė gamina pakankamai insulino, tačiau organizmo ląstelės yra atsparios jo veikimui, dėl to cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas.

Angliavandenių įtaka cukraus kiekiui kraujyje

Iš trijų makroelementų: baltymų, angliavandenių, riebalų - angliavandeniai turi didžiausią įtaką cukraus kiekio kraujyje valdymui. Bendro sutarimo, kiek šia liga sergantis žmogus gali suvartoti angliavandenių, nėra.

Tačiau daugelis tyrimų atskleidė, kad cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris ir kiti rodikliai pagerėjo, kai buvo suvartojama ne daugiau kaip 20 g angliavandenių per dieną. Optimalus angliavandenių kiekis yra labai individualus. Juk kiekvienas esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į angliavandenius.

Individualus mitybos planas

Pasak Amerikos diabeto asociacijos, nėra universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems cukriniu diabetu. Geriausia yra sudaryti asmeninį mitybos planą ir nustatyti asmeniškai tinkamą angliavandenių suvartojimą.

Norint išsiaiškinti galimą suvartoti angliavandenių kiekį, reikėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir 1-2 val. po valgio. Viskas priklauso nuo tavo asmeninės tolerancijos angliavandeniams. Tiesiog atmink, kad ribojami mityboje angliavandeniai valdys cukraus kraujyje padidėjimo riziką.

Be to, norint sudaryti sveiką mitybos planą, nevertėtų visiškai atsisakyti daržovių, uogų, riešutų ir sėklų. Rinkis mažai angliavandenių turintį visavertį maistą, kuris yra turtingas maistinėmis medžiagomis.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

Sergant cukriniu diabetu, vertėtų vengti dietinių maisto produktų, nes juose yra naudojami saldikliai kaip maltitolis, ksilitolis, eritritolis ir sorbitolis.

Mitybos plano pavyzdžiai

Šiame mitybos plane yra pateikti pusryčių, pietų ir vakarienės idėjos. Tinkama mityba yra svarbi cukrinio diabeto dalis. Jei sergi cukriniu diabetu, pritaikytas asmeninis mitybos planas gali padėti suvaldyti cukraus kraujyje padidėjimo riziką, išvengti ligos komplikacijų.

Angliavandenių ribojimas nuo senų laikų yra būdas suvaldyti gliukozės kiekį kraujyje, sergant šia liga.

Mitybos svarba senjorams, sergantiems cukriniu diabetu

Pasaulyje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, kartu didėja ir cukriniu diabetu sergančių senjorų. Be to, medikų skaičiavimais, apie pusės vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių kraujo tyrimai rodo didesnį nei norma gliukozės kiekį kraujyje. Diabeto problemai pasaulyje tik augant, vis daugiau tyrimų yra skiriama mitybai, kuri būtų tinkama sergant cukriniu diabetu.

Kodėl mityba sergant cukriniu diabetu yra tokia svarbi?

Valgant tam tikrus maisto produktus, jie sukelia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Tiesa, reikia nepamiršti, kad cukriniu diabetu sergantys senjorai paprastai turi ir kitų ligų, kurios yra gydomos vaistais.

Sergant cukriniu diabetu, pirmas žingsnis, norint sveikiau valgyti, yra pasidomėti ir suprasti, kaip įvairios maistinės medžiagos veikia cukraus kiekį kraujyje. Subalansuotas valgymo režimas su daug ląstelienos turinčių angliavandenių, liesų baltymų ir sveikų riebalų gali padėti palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir išvengti pavojingų svyravimų.

Sergant cukriniu diabetu, svarbu palaikyti pastovų angliavandenių kiekį, valgant ir užkandžiaujant nustatytu laiku. Kiek angliavandenių, riebalų ir kitų maistinių medžiagų reikia įtraukti į vieną porciją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, todėl rekomenduotina kreiptis į specialistą.

Pagal šį metodą, sergant cukriniu diabetu, pusę lėkštės reikėtų užpildyti nekrakmolingomis daržovėmis, pavyzdžiui, špinatais, morkomis ir pomidorais. Į lėkštę nedideliais kiekiais galima įtraukti „gerųjų“ riebalų, pavyzdžiui, riešutų ar avokadų. Taip pat tinka gabalėlis kokio nors vaisiaus arba nedidelis kiekis pieno produktų.

Alkoholio vartojimas sergant cukriniu diabetu

Sergant cukriniu diabetu, vartoti alkoholį reikėtų itin atsargiai. Alkoholis gali sutrikdyti kepenų veiklą ir apsunkinti baltymų bei riebalų pavertimą į angliavandenius. Sergant cukriniu diabetu ir nusprendus pavartoti alkoholinių gėrimų, reikėtų stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir jokiu būdu alkoholio nevartoti tuščiu skrandžiu.

Greitieji ir lėtieji angliavandeniai

Pagrindinė angliavandenių užduotis yra aprūpinti organizmą energija, tačiau nors jie organizmui yra būtini, tačiau nevisi angliavandeniai yra vienodi. Vadinamieji „greitieji“ angliavandeniai organizme suyra greičiau ir greičiau pakelia cukraus kiekį kraujyje. Prie tokių angliavandenių priskiriamas cukrus, medus, laktozė.

Tuo tarpu „lėtieji“ angliavandeniai yra pasisavinami lėčiau ir energija organizmui yra atiduodama tolygiau. Prie tokių angliavandenių priskiriamos kruopos, grūdai, ankštinės daržovės, bulvės, riešutai.

Praktiniai patarimai mitybai sergant cukriniu diabetu

Sergant cukriniu diabetu, individualų mitybos planą visais atvejais turėtų sudaryti specialistas. Todėl žemiau aptarsime tik keletą aspektų, apie kuriuos paprastai kiek rečiau pamąstoma.

• Gyvenant Lietuvoje, šiltasis sezonas mus džiugina gausiu uogų, vaisių ir daržovių derliumi. Būtent sezono metu nuskinti vaisiai ir daržovės turi daugiausiai vertingų savybių, todėl patartina juos pirkti didesniais kiekiais ir užšaldyti. Šaldytos uogos, sutrintos į kokteilį, yra puikus būdas numalšinti saldumynų poreikį ir išvengti pridėtinio cukraus.
• Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje, skumbrėje, upėtakyje ir tunuose, gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti širdies ligų ir uždegimų riziką. Jeigu žuvies nemėgstate arba esate vegetarai, Omega-3 rūgščių galima gauti ir iš tam tikrų augalinių produktų.
• Galvojant apie mitybos korekcijas, svarbu nepamiršti, kad užkandžiai daugeliui žmonių yra kasdienio valgymo dalis. O apibendrinant mitybos, sergant cukriniu diabetu, strategiją, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas greitųjų ir lėtųjų angliavandenių atpažinimui.
• Valgyti reikia reguliariai, maždaug kas tris valandas. Dienos valgymai turi būti sudaryti iš pusryčių, pietų ir vakarienės bei 2-3 užkandžių (tarpinių nedidelių valgymų). Vieno valgymo metu rekomenduojama suvalgyti 15-30 gramų angliavandenių.

Pusryčių, užkandžių ir vakarienės rekomendacijos

Dėl kontrainsulininių hormonų (didinančių gliukozės kiekį nakties metu) poveikio nakties metu dažnai sudėtingiausia kontroliuoti rytinės gliukozės kiekį ir nevalgius, ir po valgio. Jei gliukozės kiekis ryte linkęs didėti, ypač venkite per pusryčius miltinių kepinių, dribsnių košių, saldžių vaisių, pieno. Valgykite tik sudėtinius žemo glikeminio indekso angliavandenius ir būtinai juos derinkite su baltymais. Tai gali būti omletas su daržovėmis ir riekė duonos, virti grikiai su feta sūriu, sumuštinis su avokadu ar riešutų sviestu ir uogomis, jogurtas su vaisiais.

Planuokite užkandžius. Pasiimkite juos su savimi į darbą ar išeinant iš namų ilgesniam laikui. Taip sutaupysite laiko, nes atėjus užkandžio metui, nereikės ieškoti kur ir ką tinkamo būtų galima įsigyti ir suvalgyti.

Užkandis prieš miegą gali padėti stabilizuoti rytinį gliukozės kiekį ir išvengti rytinio padidėjimo. Vakarinio užkandžio sudėtyje turi būti baltymų.

Asmeninis mitybos planas

Didelė dalis lietuvių, sergančių cukriniu diabetu, vis dar maitinasi netinkamai. Vilniaus dietologijos centre pasitelkus profesionalių medikų pagalbą yra sudaromas asmeninis mitybos planas sergant cukriniu diabetu. Konsultacijų metu itin didelis dėmesys skiriamas individualiai paciento situacijai, endokrinologo bei kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijoms, vartojamiems medicininiams preparatams bei atliktų tyrimų rezultatams.

Mitybos planas sergant cukriniu diabetu orientuojamas į visos paciento mitybos subalansavimą, atkreipiant dėmesį į svarbius ligos faktorius, pavyzdžiui, antram cukrinio diabeto tipui būdingą nutukimą. Labai dažnai cukriniu diabetu sergančių žmonių mitybos planas yra orientuotas ne tik į gliukozės kiekio mažinimą, bet ir į svorio mažinimą, širdies bei kraujagyslių veiklos gerinimą. Jei leidžia situacija, su mityba suderinamas ir tinkamas fizinis aktyvumas.

Prieš rengiant asmeninį mitybos planą sergant cukriniu diabetu, būtina endokrinologo konsultacija bei kraujo tyrimai. Individualiai sudarytos maitinimosi programos kontrolė ir trukmė trunka nuo 4 iki 5 savaičių. Sureguliavus mitybą, mažėjant cukraus kiekiui kraujyje, palaipsniui gali būti koreguojamos ir vaistų dozės.

Svarbu: pastebėjus pirmuosius ligos požymius, iš karto pasirinkta tinkama mityba cukraus kiekį gali net ir normalizuoti. Cukrinis diabetas - nemaloni liga, su kuria šiandien galima gyventi.

Mitybos ypatumai esant gestaciniam diabetui

Moterims, kurioms nustatytas gestacinis (nėščiųjų) diabetas, taikomi mitybos principai skiriasi nuo mitybos rekomendacijų, sergant cukriniu diabetu, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad abi būklės yra labai panašios. Kitaip, nei sergant cukriniu diabetu, esant nėščiųjų diabetui, reikalingas pastovus gliukozės tiekimas visą dieną, kad būtų patenkinti ir motinos, ir vaisiaus energijos poreikiai.

Todėl siekiant stabilaus gliukozės kiekio kraujyje, rekomenduojama maitintis reguliariais intervalais valgant 3 pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę) bei du ar tris tarpinius užkandžius. Vakarinis užkandis, valgomas likus maždaug valandai iki miego, kai kurioms moterims gali padėti sureguliuoti rytinį gliukozės kiekį kraujyje. Toks užkandis turi būti sudarytas iš sudėtinių angliavandenių bei baltymų ir (ar) riebalų.

Per griežtas angliavandenių ribojimas gali trikdyti vaisiaus vystymąsi. Per mažas bendras angliavandenių kiekis dienos racione ar jų ribojimas vakarais paradoksaliai didina rytinės gliukozės kiekį.

Rekomendacijos nėščioms moterims, sergančioms gestaciniu diabetu

• Į racioną įtraukite daug skaidulų turinčių maisto produktų, nes skaidulos padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir gerina virškinimą.
• Pirmenybę teikite nekrakmolingoms daržovėms, tokioms kaip agurkai, pomidorai, salotos, kopūstai, paprikos, salierai, svogūnai ir cukinijos.
• Jei netoleruojate pieno produktų su laktoze, ieškokite parduotuvėse alternatyvių produktų be laktozės.
• Gaminant maistą ribokite druskos vartojimą iki 5 g (nubrauktas šaukštelis) per visą dieną, įskaitant ir „slaptąją druską“ jau pagamintuose maisto produktuose.

Kiekvienos moters kelionė sergant gestaciniu diabetu yra unikali, o gliukozės kiekio kraujyje valdymui didelę reikšmę turi mitybos keitimas. Labai svarbu stebėti, kaip skirtingi maisto produktai veikia gliukozės kiekį kraujyje, ir atitinkamai prisitaikyti. Dėl individualių mitybos rekomendacijų siūloma kreiptis į gydytoją dietologą, gydytoją endokrinologą ar slaugytoją diabetologą.

Prieš atvykstant į konsultaciją pas šiuos specialistus, pasiruoškite: ne mažiau nei vieną savaitę pildykite suvartojamo maisto dienoraštį (jūsų valgių nuotraukos taip pat gali būti naudingos) ir registruokite gliukozės kiekio rodiklius dienyne.

Stebėkite gliukozės kiekio pokyčius, kuriuos veikia mityba, fizinis krūvis, patiriama įtampa ar netikėtas stresas, miego ypatumai ir kiti veiksniai - užrašykite pastebėjimus dienyne. Atkreipkite dėmesį ir sąmoningai analizuokite, kokie mitybos įpročiai dažniausiai keičia gliukozės kiekį kraujyje, kokie gyvensenos įpročiai neturi įtakos Jūsų savijautai ir leidžia pasiekti optimalius gliukozės kiekio rodiklius.

Protarpinis badavimas sergant cukriniu diabetu

Protarpinis badavimas (angl. fasting) reiškia sumažintą kalorijų kiekį arba tam tikrą nevalgymo laikotarpį, trunkantį nuo kelių valandų iki visos paros, siekiant pagerinti sveikatą. Tai labai panašu į visiems gerai žinomą pasninką, kai dėl religinių motyvų tam tikrą laiką susilaikoma nuo kai kurių valgių ir gėrimų.

Pastaraisiais metais protarpinis badavimas išpopuliarėjo dėl tvirtų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių metabolinį jo poveikį įvairiems žmogaus sveikatos aspektams.

Populiarūs protarpinio badavimo metodai

• 16:8 val. - tai bene populiariausias mitybos režimas, kai 16 val. išbūnama nevalgius, o per likusias 8 val. valgoma.
• 18:6 val. - griežtesnis mitybos režimas, kai 18 val. nevalgoma, o 6 val. valgoma.
• 5:2 d. Mitybos režimas (dar vadinamas pakaitinės dienos protarpiniu badavimu, angl.

Kai kurie iš šių mitybos režimų gali sąlygoti ketozės pasireiškimą. Mokslininkai tai paaiškina vartodami terminą „metabolinis jungiklis“, kuris apibūdinamas kaip organizmo perėjimas nuo gliukozės panaudojimo per glikogenolizės mechanizmą prie ketozės - ketoninių kūnų susidarymo iš riebalų rūgščių. Pabrėžiama, kad ketonai yra tinkamiausias kuras smegenims ir organizmui.

Metabolinis jungiklis įsijungia, kai sumažėja glikogeno atsargos kepenyse, paprastai praėjus 12 valandų po badavimo, suaktyvėja riebalinio audinio lipolizė (skaidymas), gaminant daugiau laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio. Laisvosios riebalų rūgštys pernešamos į kepenis, kur jos yra oksiduojamos iki pagrindinių ketoninių kūnų (arba ketonų) - beta-hidroksibutirato, acetoacetato ir acetono.

Protarpinį badavimą paprastai žmonės renkasi norėdami sumažinti kūno svorį.

Protarpinis badavimas sergant 1 tipo cukriniu diabetu

Visose rekomendacijose griežtai nurodoma, kad bet koks badavimas nerekomenduojamas asmenims su 1 tipo cukriniu diabetu dėl ypač didelės hipoglikemijos rizikos. Tačiau, nepaisydami sveikatos priežiūros profesionalų patarimų, kai kurie asmenys, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, jaučiasi pakankamai tvirti, kad galėtų pasninkauti arba protarpiais badauti.

Asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, būtinas egzogeninis insulinas, kad būtų išvengta diabetinės ketoacidozės net ir tais atvejais, kai gliukozės kiekis nėra padidėjęs. 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims, laikantis tam tikros formos badavimo, būdinga didesnė hipoglikemijos rizika dėl egzogeninio insulino poveikio.

Kita galima hipoglikemijos rizika gali būti gliukagono atsako į hipoglikemiją sutrikimas arba šio poveikio sumažėjimas esant ilgai diabeto trukmei. Gliukagonas atsakingas už glikogenolizės procesą kepenyse, kai, esant sumažėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, vyksta gliukozės molekulės atskėlimas kepenyse (glikogenolizė) ir tokiu būdu užtikrinama stabili gliukozės koncentracija kraujyje.

Protarpinis badavimas, sergant 1 tipo cukriniu diabetu, galimas tik esant griežtai kontrolei ir mediko priežiūrai, ypatingą dėmesį atkreipiant į tris aspektus: vaistų koregavimą, gliukozės stebėjimo dažnumą ir skysčių suvartojimą.

Taip pat būtina atsižvelgti į diabeto kontrolę, įskaitant gliukozės kiekį nevalgius ir po valgio per praėjusias 2-4 savaites, trumpo / ilgo veikimo insulino koncentracijas, badavimo (pasninko) trukmę ir ar jo metu galimi vartoti angliavandeniai ar ne.

Insulino dozės koregavimas

Koreguojant bazinį insuliną, reikia atsižvelgti į gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, hipoglikemijos riziką, taip pat įvertinti, ar jaučiami hipoglikemijos požymiai. Be to, reikia atsižvelgti į bazinio insulino veikimo trukmę.

Jei 1 tipo cukriniu diabetu sergantis asmuo, kurio gliukozės kiekis nevalgius laikomas kontroliuojamu / tinkamu, pradeda pasninkauti arba taikyti protarpinį badavimą, kitą rytą jis gali būti labiau linkęs į hipoglikemiją. Jei asmuo nejunta hipoglikemijos arba jam yra padidėjusi hipoglikemijos rizika, būtina sumažinti bazinio insulino dozę ir paskatinti dažniau tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.

Bazinio insulino kiekis turėtų būti sumažintas per pusę, jei diabetas gerai kontroliuojamas, ir iki trečdalio, nesant gerai diabeto kontrolei.

Priešingai, pakoregavus šiuo metu plačiai naudojamų naujausių bazinio (jų veikimas 36-42 val.) insulino tipų dozę, jų poveikis pasireikš tik kitą, bet ne tą pačią dieną. Tad pradedant pasninką ar protarpinį badavimą ir norint išvengti hipoglikemijos, rekomenduojama insulino dozės korekciją daryti dieną prieš arba gali tekti kasdien koreguoti dozę priklausomai nuo protarpinio badavimo laikotarpio, nepamirštant kuo dažniau tikrintis gliukozės koncentraciją kraujyje.

Jei kyla abejonių, kiek reikia sumažinti insulino dozę tęsiantis nevalgymo režimui, patariama koreguoti insulino dozę pamažu, atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje rodiklius, kuriuos geriausiai tokiu atveju stebėti naudojant gliukozės jutiklį, kad būtų galima kuo dažniau įvertinti padėtį.

Naudojantiems insulino pompą patariama susimažinti bazę iki 10 %, priklausomai nuo gliukozės dinamikos kraujyje galimos tolimesnės korekcijos.

Mažai angliavandenių turinti dieta

Per pastaruosius dešimtmečius ketogeninė dieta, kurios pagrindą sudaro riebalai ir baltymai, taip pat mažai angliavandenių turinti dieta (angl. Low Carb Diet), kai per dieną suvartojama ne daugiau kaip apie 100 g angliavandenių, tapo plačiai žinomos ir populiarios kaip efektyvūs svorio metimo būdai, jau daugelį metų išliekantys dietos tendencijų sąrašo viršuje.

Daugiau nei prieš 100 metų, dar prieš išrandant insuliną, 1 tipo cukriniam diabetui gydyti buvo taikoma itin mažai angliavandenių turinti dieta (mažiau nei 10 g angliavandenių per dieną), tačiau anų laikų mitybos rekomendacijos gerokai skiriasi nuo šiandien rekomenduojamų mažai angliavandenių turinčių dietų.

Mažai angliavandenių turinčių dietų yra įvairių: Atkinso dieta, Zonos dieta, Pietų paplūdimio (angl.

Remiantis kai kuriais tyrimais, mažo angliavandenių kiekio dietose yra ne daugiau kaip 100 g angliavandenių per dieną (kai kuriuose moksliniuose darbuose teigiama, kad ne daugiau kaip 130 g). Labai mažai angliavandenių turinčioje dietoje angliavandenių kiekis per dieną yra 5-60 g, ketogeninėje dietoje angliavandenių kiekis yra mažesnis nei 50 g.

Nemažai publikuota mokslinių straipsnių, kuriuose išskiriami mažo angliavandenių kiekio dietos privalumai: sumažėjusi insulino dozė, mažesnė glikozilinto hemoglobino, kraujo gliukozės koncentracija. Tačiau tyrimai parodė ir padidėjusią hipoglikemijos riziką.

Kai kurių autorių tyrimai parodė, kad angliavandenių apribojimas augantiems vaikams sukėlė antropometrinį deficitą, padidino kardiovaskulinės rizikos metabolinį pobūdį ir nuovargį. Ilgalaikiai ketoninės dietos rezultatai, ypač vaikams ir paaugliams, nėra žinomi. Be to, nėra bendro sutarimo dėl priimtino ketozės lygio asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu ir besilaikantiems šios mitybos principų.

Šiais laikais mes galime išmatuoti kraujo ketonus, naudodami specialius matuoklius, arba šlapimo ketonus, naudodami reaktyvias juosteles. Naujausiuose Amerikos diabeto asociacijos medicininės priežiūros standartuose ketogeninė mityba ir mažo (ir labai mažo) angliavandenių kiekio maitinimosi formos, nors ir labai populiarios tarp sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, tačiau nėra įtrauktos į mitybos terapijos rekomendacijas.

---