Šaltasis metų sezonas neretai atneša ir sezoninių ligų puokštę. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šiuo metu dažnai siaučia virusinės žarnyno infekcijos, o viena iš labiausiai paplitusių - rotavirusinis gastroenteritas.
Rotavirusinė infekcija: simptomai ir eiga
Gydytojas gastroenterologas prof. teigia, kad tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą - gastroenteritą. Virusas perduodamas oraliniu, fekaliniu būdu, per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis yra trumpas - 12-48 val.
Liga dažniausiai pasireiškia ūmiai. Pagrindiniai simptomai - temperatūra, intensyvus vėmimas ir viduriavimas, pilvo skausmai. Ligonis jaučia silpnumą, mieguistumą. Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas - 5-7 dienas.
Pasak gydytojo L.Labanausko, tėvai tokius simptomus gali sutapatinti ir su prasidedančio gripo požymiais. Ligoniukai gausiai vemia ir viduriuoja. Tokia būklė ypač pavojinga, nes organizmui netekus daug skysčių ir druskų gali ištikti dehidracija. Laiku neatkūrus jų balanso, vaikui gresia šokas, o kūdikiui - net mirtis.
Mitybos rekomendacijos nustojus viduriuoti
Sergant žarnyno infekcija, vaistai lieka antroje vietoje, svarbiausia - mityba. Gazuotas mineralinis vanduo, susirgus rotavirusine infekcija, prilygsta benzinui, pilamam ant ugnies. Pasak gydytojo, dažniausiai pats organizmas ginasi, todėl susirgus žarnyno uždegimu prarandamas apetitas.
Pirmas leidžiamas vaisius persirgus rotavirusine infekcija - bananas, mat jis mažiausiai dirgina žarnyną. Antrą dieną jau galima pasistiprinti garuose virta mėsa, daržoves. Tačiau infektologas perspėjo, kad būtina būti atidiems, nes kartais trumpalaikis žarnyno sutrikimas gali rodyti rimtesnę ligą.
Jei viduriavimas kartojasi, gali būti, kad žarnyno veiklos sutrikimas slepia chirurginę patologiją. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti žarnyną maitinančių kraujagyslių užsikišimo simptomas, gresiantis net mirtimi.
Pagrindiniai gydymosi principai
- Palaikyti organizmo skysčių balansą.
- Elektrolitų balansui atkurti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo.
- Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos - asmens higiena.
- Patalpas, buityje naudojamus daiktus, liečiamus paviršius reikia dezinfekuoti.
Viduriavimo priežasčių spektras yra labai įvairus: žarnyno infekcijos, maistas, alergija tam tikriems produktams, stresas, vaistai nuo vėžio, antibiotikai ar ligos. Kai į organizmą patenka virusas ar bakterija, sukeliamas infekcinis uždegimas. Tokiu atveju, viduriavimas laikomas kaip apsauginė organizmo reakciją į ligos sukėlėją.
Suaugusiųjų infekcinės kilmės viduriavimas gali trukti iki 7 dienų, vaikų - kiek ilgiau. Teigiama, kad dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas. Tam, kad būtų diagnozuotas viduriavimas, skystomis išmatomis žmogus turi tuštintis daugiau nei 3 kartus per dieną.
Jei viduriavimas tęsiasi daugiau nei 4 savaites, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Ilgai trunkantis viduriavimas gali būti tokių ligų kaip Krono, dirgliosios žarnos sindromo, opinio kolito ar net vėžio požymis.
Rekomenduojami produktai
- Į maisto racioną įtraukite daugiau baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui: virta jautiena, kalakutiena, vištiena, virtais kiaušiniais, ryžiais.
- Mėsa turi būti ruošiama be odelės.
- Jei viduriuojate nestipriai, galima valgyti ir jogurtą.
- Patariama išgerti 8 - 10 stiklinių skysčių, tačiau karšti ir šalti gėrimai nerekomenduojami.
Svarbu žinoti
Viduriuojant sutrinka elektrolitų, t.y. natrio ir kalio balansas. Dėl šios priežasties gali kilti komplikacijos, kurios pasireiškia širdies sutrikimais bei sąmonės netekimu. Jei vaikas viduriuoja ir atsisako gerti skysčius, gali tekti leisti skysčius į veną.
Tam, kad būtų išvengta komplikacijų, rekomenduojama užklupus viduriavimui vartoti medicinos priemones su gliukoze, elektrolitais bei diosmektitu (pvz.Catidral).
Ką daryti, jei viduriuojate: gydytojų patarimai
Portalo „Delfi“ skaitytoja Milda pasidomėjo, ką daryti, jei pradėjo gausiai viduriuoti ir išmatose pastebėjo gleivių. Į šį klausimą atsakė Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas gastroenterologas daktaras Benediktas Kurlinkus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius.
Gydytojas A. Jacinavičius paaiškino, kad viduriavimas yra tuštinimasis skystomis, neformuotomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną. Gausus ir dažnas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų netekimą.
Sunerimti reikėtų, jei kartu su viduriavimu pasireiškia pilvo skausmas, didesnis kaip 38,5oC karščiavimas, taip pat jeigu viduriavimas labai gausus, išmatos kraujingos ar gleivėtos. Tokiais atvejais visada reikia detalesnio ištyrimo dėl galimų bakterinių, uždegiminių žarnyno ligų.
Gydytojas B. Kurlinkus sakė, kad ūminio viduriavimo priežastys ir gali būti įvairios: Dažniausiai tai yra įvairių ūminių infekcinių žarnyno ligų simptomas. Tam priskiriama vadinama „keliautojų diarėja“, kuria dažnai suserga asmenys iš turtingesnių šalių, keliaudami egzotiškose šalyse. Taip pat virusiniai infekciniai žarnyno susirgimai (vadinamas „žarnyno gripas“), sukeliami rota- arba norovirusų. Šiai grupei dėl panašių simptomų galima priskirti ir įvairias maistines toksikoinfekcijas, kai liga yra sukeliama ne pačių mikroorganizmų, bet jų pagamintų toksinų.
Gydytojas A. Jacinavičius papildė, kad ūminį viduriavimą sukeliančios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas, prastai termiškai apdorotą maistą. O lėtinis viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 30 dienų, anot gydytojo A. Jacinavičiaus, gali būti nulemtas dirgliosios žarnos sindromo, kasos patologijos, uždegiminių žarnyno ligų, celiakijos, malabsorbcijos sindromo.
Viduriuojant reikšmingesnių apribojimų dietai nėra. Reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo, riebaluose kepto, konservuoto maisto, būtų gerai sumažinti skaidulų kiekį maiste. Kur kas svarbiau vartoti pakankamai skysčių, nes būtent skysčių netekimas ir jų trūkumas yra itin pavojingas.
Anot mediko, ligos sunkumą galima nustatyti, įvertinus šlapinimosi pobūdį: reguliariai šlapinantis, net, jeigu šlapimas tamsus, liga dažniausiai yra lengvos formos; suretėjus šlapinimuisi ir/arba sumažėjus šlapimo kiekiui - dažniau yra vidutinė arba sunki ligos forma.
Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti: natūralų sultinį, saldintą arbatą, vaisių sultis, mineralinį vandenį, švarų geriamąjį vandenį. Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Jį vartojant galima greitai atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius ir elektrolitus. Tirpalo galima įsigyti vaistinėse, tereikia jį pagal instrukciją sumaišyti su švariu geriamuoju vandeniu ir vartoti, kol atsistato normalus šlapinimosi dažnis ir normali šlapimo spalva.
Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.
Gydytojas A. Jacinavičius, paklaustas apie mitybos rekomendacijas viduriuojantiems, patarė: Esant viduriavimui rekomenduojamas baltymingas maistas, vakarykštė duona. Rekomenduojama vengti gausiai skaidulų turinčio maisto, pvz., švieži vaisiai ir daržovės, dujų susidarymą žarnyne skatinantį maistą, pvz., kriaušės, slyvos, pupelės, kopūstai, svogūnai.
Namų vaistinėlėje geriausia turėti elektrolitų tirpalų mišinių, viduriavimą mažinančių vaistų. A. Jacinavičius perspėjo, kad Loperamido negalima vartoti nepasitarus su gydytoju. Esant nežinomai viduriavimo priežasčiai, loperamido vartoti negalima, nes tai gali tik pabloginti būklę.
Aktyvuotos anglies vartojimas, pasak mediko, esant viduriavimui ryškesnio teigiamo efekto neturi. Aktyvuota anglis tinkama vartoti esant ūmiam apsinuodijimui, iki 1-2 val. po toksino prarijimo. Taip pat pašnekovas pridūrė: Esant viduriavimui gali būti skiriami probiotikai, turintys sudėtyje Saccharomyces boulardii ar Lactobacilus. Gali būti skiriami kiti viduriavimą slopinantys preparatai, bet prieš pradedant gydymą visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Daktaras B. Kurlinkus sakė: „Savo pacientams pirmai pagalbai viduriavimo atveju rekomenduoju šalia savęs turėti: miltelių rehidrataciniams tirpalams, aktyvuotos anglies, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gerųjų bakterijų, diosmektito, vaistų nuo pykinimo“.
Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.
Keliautojų viduriavimas: ką svarbu žinoti?
Statistika rodo, kad viduriavimas kasmet vargina nuo penktadalio iki pusės keliaujančiųjų. Apie keliautojų viduriavimą bei priemones, kuriomis būtina pasirūpinti išvažiuojant, kalbamės Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos gastroenterologe dr.
Ūminį infekcinį viduriavimą sukelia bakterijos, virusai, rečiau parazitai. Keliautojams viduriavimą dažniausiai - net 80-85 proc.atvejų - sukelia bakterijos. Infekciniu bakteriniu viduriavimu užsikrečiama per vandenį, iki galo termiškai neapdirbtą maistą, neplautus vaisius ir daržoves, nenuplautas rankas.
Todėl bakterinio viduriavimo metu pasireiškia intoksikacija: ligonis karščiuoja (temperatūra aukšta), vargina bendras silpnumas, tachikardija (padažnintas širdies dažnis), pablyškimas, išmatose gali būti kraujo. Negydomas bakterinis viduriavimas užsitęsia, o kūdikiams, vyresnio amžiaus ar nusilpusio imuniteto žmonėms galima komplikacija - sepsis, t.y. patys sukėlėjai - bakterijos patenka iš žarnyno į kraują. Tokiais atvejais antibakterinis gydymas būtinas.
Virusinis infekcinis viduriavimas, dažniausiai sukeliamas rotavirusų, adenovirusų, astrovirusų, calicivirusų grupių virusų, tarp keliautojų visai retas - jis sudaro tik 5 proc. visų atvejų. Ši liga dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, jaunesniems nei 5 metų amžiaus. Jis pavojingas tuo, kad netenkama skysčių - vystosi hipovolemija (cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme), kuri gali sukelti šoką. Tačiau virusinio infekcinio viduriavimo metu karščiuojama neilgai, temperatūra nebūna aukšta, dažnai vemiama, liga praeina greitai, per 1-3 dienas.
Viduriuojantis žmogus gali užkrėsti kitą žmogų per išskyras (vemiant, viduriuojant), per buities daiktus, valgytą maistą ar gėrimą. Tačiau lemiamas vaidmuo vis dėlto tenka asmenims, su kuriais bendrauja sergantysis. Jei namuose kas nors serga, būtina atskirti jo indus ir kitus buities reikmenis, o svarbiausia - po kontakto su juo plauti rankas ir pačiam sergančiajam, ir slaugantiesiems. Kelionėje tikslinga rankas dezinfekuoti vienkartinėmis drėgnomis servetėlėmis, kiek įmanoma naudotis atskirais indais ir stalo įrankiais.
Pagrindinė viduriavimo komplikacija - skysčių netekimas ir elektrolitų sutrikimai. Suaugusiems skysčių deficitas pasireiškia troškuliu, retesniu šlapinimusi, sausa oda, nedideliu galvos skausmu, tamsios spalvos šlapimu, nuovargiu. Vaikams ir kūdikiams būdinga sausa burnos gleivinė, verkimas be ašarų, nesišlapinamasis tris ir daugiau valandų, įkritęs pilvas, akių obuoliai ir skruostai, aukšta temperatūra, vangumas arba atvirkščiai - dirglumas, pablogėjęs odos elastingumas - „stovinti raukšlė“.
Jei skysčių netekimas nėra koreguojamas, tada gali sutrikti inkstų veikla bei vystytis dauginis kitų organų pažeidimas. Dėl skysčių trūkumo sukelto hipovoleminio šoko galimi mirties atvejai. Ypač pavojingas bakterinis viduriavimas ir jo komplikacija sepsis, kuri irgi gali kelti mirtiną pavojų.
Keliautojai turėtų būti ypač budrūs kelionėje rinkdamiesi maistą. Ruošiantis kelionei reikia atsakingai pasiruošti galimiems sveikatos sutrikimams. Kaip rodo klinikiniai tyrimai, išvengti viduriavimo gali padėti probiotikų - gerųjų žarnyno bakterijų ir grybelių preparatų vartojimas. Tad kelionių vaistinėlėje turėtų būti vieno iš jų, pavyzdžiui, Enterol. Jo tikslinga vartoti prieš kelionę ir kelionės metu, ypač jei keliaujama į egzotiškas šalis.
Rekomenduojami specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą. Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus. Jei pacientas negali gerti dėl pykinimo, vėmimo, karščiavimo (tai dažniausiai būna vaikams), tuomet skysčiai turi būti lašinami į veną lašinėmis infuzijomis. Mažiems vaikams vis dažniau skiriamas enterinis skysčių normalizavimo būdas, kai skysčiai tiekiami pro specialų zondą, įkištą į skrandį.
Jei kliniškai bei bakteriologiniu tyrimu patvirtinamas bakterinis infekcinis viduriavimas ir paciento būklė sunki, tuomet gydoma antibiotikais.
Mikrobinė terapija - gydymas nebakterinės kilmės probiotiku nepatogeniniu mieliagrybiu Saccharomyces boulardii - puiki viduriavimo gydymo alternatyva. Jei viduriavimas gydomas antibiotikais, papildomai vartojant probiotiko, užkertamas kelias antibiotikų sukeltam viduriavimui.
Enterol yra vienintelis iš probiotikų, turintis prigimtinį atsparumą antibiotikams, todėl jį galima vartoti kartu su antibiotikais, nedarant jokios pertraukos. Saccharomyces boulardii yra vienas labiausiai ištirtų probiotikų, kurio efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais ir kurio vartojimas yra saugus net ir mažiems vaikams (rekomenduoja Europos vaiku gastroenterologu ir infektologu draugijos). Enterol vartojimas tikslingas nuo pat viduriavimo pradžios, tada gydymas bus efektyvesnis.
Žarnyno mikrobiota ir viduriavimas
Žmogaus mikrobiota - vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmai, esantys žmogaus vidaus organuose ir ant odos. Iš tiesų žarnyno mikrobiota labai svarbi žmogaus sveikatai ir atlieka daug funkcijų. Ji apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą, kontroliuoja imuninės sistemos išsivystymą ir pusiausvyrą, dalyvauja šalinant kenksmingas medžiagas, K ir B grupės vitaminų sintezėje.
Žmogaus mikrobiota kinta nuo gimimo. Naujagimiai pirmąsias bakterijas gauna praeidami natūralius gimdymo takus ir iš aplinkos. Vėliau, atsižvelgiant į mitybos ir aplinkos veiksnius, palaipsniui didėja ir jų mikrobiotos įvairovė. Tik sulaukusių 3-5 metų vaikų mikrobiotos įvairovė prilygsta suaugusio žmogaus mikrobiotai. Tyrimų duomenimis, mikrobiota kinta daugelio vidaus organų ar net psichikos ligų metu.
Viduriavimas išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Ūminis virusinis virškinamojo trakto uždegimas (gastroenteritas) yra dažniausia vaikų ir suaugusiųjų viduriavimo priežastis, o vyraujantys viduriavimo sukėlėjai yra rota virusai. Šie infekciniai patogenai pažeidžia normalų gleivinės mikrobiotos barjerą, uždegimą slopinantį imuninį atsaką, skysčio sugėrimą, o ligos pradžioje, veikiant toksinams, net skatinama sekrecija (medžiagų gamybos ir išskyrimo iš ląstelių procesas). Šios infekcijos metu viduriavimas būna labai intensyvus, ypač jaunesnio amžiaus vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl jiems gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės.
Probiotikai: kas tai ir kaip jie veikia?
Neretai žmonėms trūksta žinių apie probiotikus. Kai kurie jų mano, kad probiotikai - visada tik bakterijos. Iš tiesų, Saccharomyces boulardii CNCM I-745® yra probiotikas mieliagrybis, kurio unikali padermė apsaugota patentu. Mieliagrybis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, jis nekeičia normalios žarnyno mikrofloros ir nekolonizuoja žarnyno. Veikdamas žarnyne, Saccharomyces boulardii CNCM I-745® pasižymi antitoksiniu, patogeninius mikroorganizmus slopinančiu, mikrobiotą moduliuojančiu ir metabolinį aktyvumą didinančiu poveikiu.
Žarnų gleivinės gaurelių lygmenyje Saccharomyces boulardii CNCM I-745® pasireiškia audinių mitybą reguliuojančiu (trofiniu), fermentų aktyvumą didinančiu poveikiu. Visi šie mechanizmai yra svarbūs viduriavimo atvejais. Mieliagrybių paviršiaus plotas 10 kartų didesnis nei bakterijų, todėl geresnė žarnų sienelių apsauga nuo patogenų ir didesnis patogenų sukibimo (adhezijos) plotas.
Gerai žinoma, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, o virusų ir grybelių - ne. Būtent dėl to, kad Saccharomyces boulardii CNCM I-745® yra mieliagrybis, jis ir yra natūraliai atsparus antibiotikams ir skrandžio rūgštims. Šis mieliagrybis veiksmingas ir virusinių infekcijų atvejais, nes palengvina viduriavimo simptomus.
Probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745, vaistinėse randamas Enterol pavadinimu) vartojamas ūminiam viduriavimui gydyti. Jeigu per 2 dienas savijauta nepagerėja arba net pablogėja (išmatose būna kraujo pėdsakų ar pakyla temperatūra), rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Diosmektitas (Smecta): vartojimas ir šalutinis poveikis
Smecta visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Paketėlio turinį reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens. Retais atvejais atsiranda ar pasunkėja vidurių užkietėjimas. Perdozavimas gali sukelti sunkų vidurių užkietėjimą arba iš nesuvirškintų maisto dalelių svetimkūnio susiformavimą skrandyje.
Smecta sudėtyje veiklioji medžiaga yra diosmektitas. Tai yra natūralus aliuminio ir magnio disilikatas, kuris nuo kitų silikatų skiriasi rentgeno difrakcijos spektru. Smecta skirtas vaikų (įskaitant kūdikius) ir suaugusiųjų ūminio ir lėtinio viduriavimo gydymui.
Papildoma informacija, gauta vaistui esant rinkoje, rodo, kad pasitaikė ypač reti (dažnis nežinomas) padidinto jautrumo reakcijų atvejai, įskaitant dilgėlinę, niežtintį bėrimą ar angioedemą.
Farmakoterapinė grupė - Virškinimo sistemą ir metabolizmą veikiantys vaistai. Antidiarėjiniai vaistai. Dviejų atsitiktinių imčių dvigubai aklų klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo 602 nuo 1 iki 36 mėnesių amžiaus pacientai, sergantys ūminiu vandeningu viduriavimu ir kurie buvo gydyti smecta arba placebu, kartu su oralinėmis rehidratacinėmis druskomis (ORD), apibendrinti duomenys visoje populiacijoje parodė reikšmingą išmatų išsiskyrimo per pirmąsias 72 valandas sumažėjimą: vidurkis (SD) buvo 94,5 (74,4) g/kg diosmektito grupėje, lyginant su 104,1 (94,2) g/kg placebo grupėje (p=0,0016).