Anemija, arba mažakraujystė, yra dažna kraujo liga, kurią gali sukelti įvairios priežastys. Iš visų anemijų, geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi. Lietuvoje sergamumas yra tris kartus didesnis nei senosiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV. Tai netaisyklingos mitybos bei ydingos socialinės aplinkos pasekmė.
Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos). Anemija formuojasi dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Anemija gali ilgai neparodyti jokių ženklų. Esminiai požymiai - mažesnis energingumas, dirglumas, pablyškimas.
Geležies Svarba Organizmui
Geležis yra cheminis elementas, kuris dalyvauja įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse vykstančiose biocheminėse reakcijose. Geležis yra kraujo baltymo hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sudedamoji dalis ir reikalinga deguonies pernešimui į visus organizmo audinius ir organus. Apskaičiuota, kad šio mikroelemento kiekis žmogaus organizme yra 3-5 g, iš kurio daugiau nei du trečdaliai yra hemoglobine. Ji taip pat svarbi raumenų veiklai, kadangi dalyvauja raumenų deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Kai kurių fermentų sudėtyje esanti geležis dalyvauja neuromediatorių sintezėje, užtikrinančių darnią centrinės nervų sistemos veiklą.
Geležies Stokos Lygiai
Medicinoje skiriami du geležies stokos lygiai:
- Geležies stoka be anemijos - sutrikimas, kurio metu paprastai ryškių klinikinių simptomų nebūna. Paprastai vargina tie patys anemijos simptomai: sumažėjęs darbingumas, nuovargis, energijos stoka, sutrikęs dėmesio koncentravimas, vaikams - gali sutrikti psichinis ir emocinis vystymasis. Geležies atsargos organizme yra sumažėję, bet nevisiškai išsieikvoję. Bendrasis kraujo tyrimas neparodo, kad pradeda sekti žmogaus organizmo geležies atsargos. Artėjančią anemiją galima laiku nustatyti atliekant feritino tyrimą. Jei nustatomas feritino kiekis yra 15-50 μg/l, tai rodo, kad geležies atsargos organizme yra nepakankamos.
- Geležies stokos anemija - išsivysto tik tada, kai geležies atsargos organizme visiškai išsieikvoja. Yra duomenų, jog geležies stoka pasitaiko du kartus dažniau, nei geležies stokos anemija.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog kai geležies stokos anemija skaičius viršija 50 proc. populiacijos, tai rodo, kad visai populiacijai yra geležies stoka.
Kur Dingsta Geležis?
Geležis yra prarandama kiekvieną dieną su išmatomis, šlapimu, per odą. Vidutiniškai suaugęs vyras kasdien praranda apie 0,9 mg geležies, o suaugusi moteris kasdien praranda apie 0,8 mg geležies.
Dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme taip pat gali išsivystyti geležies stokos anemija. Virškinamojo trakto ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, kraujavimas, kai kurių vaistų vartojimas, gali lemti geležies trūkumą.
Jeigu prieš pastojant geležies atsargos moters organizme yra nedidelės arba moteriai yra geležies trūkumas, labai didelė tikimybė, kad nėštumo metu išsivystys anemija. Todėl prieš planuojant nėštumą ir nėštumo metu labai svarbu tinkamai maitintis, bei vartoti geležies preparatus. Moterys turi žinoti, kad geležies preparatus reikia vartoti taisyklingai - tai yra vengti produktų, kurie blogina geležies įsisavinimą (pvz.: arbata, kava).
Iš Kur Gauti Geležies?
Organizmas geležies atsargas gali papildyti dviem būdais:
- sveikai maitinantis ir praktikuojant sveiką gyvenimo būdą;
- vartojant geležies turinčius preparatus.
Galima išskirti dvi geležies stokos anemijos gydymui skiriamų preparatų grupes:
- Geležies turintys vaistiniai preparatai - geriamieji ir į veną leidžiamieji geležies druskų preparatai. Geležies preparatai į veną skiriami išskirtinais atvejais - pacientams, kurių organizmas negali absorbuoti geriamosios geležies bei tiems, kurių anemija gilėja nepaisant skiriamo adekvataus gydymo.
- Maisto papildai. Šie preparatai skiriami kaip papildomas adekvatus geležies šaltinis organizmo geležies atsargų atstatymui.
Kaip Maitintis, Kad Nepritrūktų Geležies
Žmogus geležies gauna tik su maistu, tačiau maisto produktuose ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi. Be to, svarbu ne geležies kiekis, o jos forma. Maiste yra dviejų pavidalų - heminė ir neheminė - geležis.
Neabejotinai daugiausiai geležies yra mėsoje, kepenyse. Geležis iš mėsos yra gerai absorbuojama - apie (20% - 30%). Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra geležies, tačiau jos yra mažiau ir ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos.
Neheminė geležies prieinamumas įtakojamas kartu vartojamų maisto produktų. Neheminės geležies įsisavinimas padidėja, kartu vartojant heminę geležį, esančią mėsoje, vištienoje ir žuvyje. Visavertėje dietoje geležies turėtų būti 6 mg/ 1000 cal.
Manoma, kad Lietuvoje viena iš geležies stokos priežasčių yra specifinė maisto ruošimo technologija. Dėl specifinės kvietinių miltų gamybos technologijos, geležies pasisavinimas iš tokių produktų, kaip pvz. duona labai sumažėja. Netinkamas geležies turinčių produktų vartojimas gali mažinti su maistu gaunamos geležies įsisavinimą.
Produktai, Slopinantys Geležies Įsisavinimą
Polifenoliai, medžiagos, randamos daugelyje maisto produktų, gali stabdyti geležies įsisavinimą. Kitos medžiagos, kurios lėtina geležies įsisavinimą yra:
- Taninai, esantys kavoje ir arbatoje.
- Fitatai, esantys sėlenose.
- Kalcis, esantis maisto produktuose.
- Didelis kiekis cinko.
- Sojos baltymai, kurie blokuoja geležies įsisavinimą.
Visų šių medžiagų nerekomenduojama vartoti kartu su geležies produktais. Siekiant efektyvaus geležies įsisavinimo, kartu su geležies produktais nerekomenduojama vartoti ir vitamino E, nes jis yra geležies antagonistas.
Lietuvoje įprasta vaikams duoti maistą užsigerti arbata, mėsą valgyti su duona. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai mažina geležies pasisavinimą iš maisto ir didina geležies stokos išsivystymo riziką. Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau.
Geležies įsisavinimas (absorbcija) priklauso nuo patiekalo sudėtinių komponentų. Pavyzdžiui, fitatai, oksalatai ir fosfatai, kurių randama augaliniame maiste, slopina geležies absorbciją. Geležies įsisavinimą mažina taninai, randami arbatoje ir maistinės skaidulos.
Vitaminas C ir Geležies Įsisavinimas
Vitaminas C ženkliai pagerina geležies įsisavinimą. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, žaliosiose paprikose, daug šio vitamino randama šviežiose žaliose lapinėse daržovėse. Geležies rezorbciją didina citrinų rūgštis, cukrus, aminorūgštys.
Įdomu, kad maži geležies kiekiai maiste sąlygoja didesnį jos pasisavinimą.
Trūkstant organizmui geležies ir sergant nėščiųjų anemija, rekomenduojama maisto racioną papildyti tais maisto produktais, kurie turi ypač daug geležies. Tai yra jautienos, kiaulienos kepenys, liežuvis, inkstai, liesa mėsa, soja, kakava, kiaušinių tryniai, pupelės, kukurūzai, avižinės kruopos, žemės riešutai, džiovinti obuoliai, džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, petražolių lapai, špinatai, datulės, obuoliai, kriaušės, mėlynės, ikrai, ruginė duona.
Turbūt mažuma, tad nieko keisto, jog kasdienėje mityboje šio cheminio elemento dažnai pritrūksta, o produktai, kuriuose šios medžiagos gausu (raudona mėsa, kepenėlės, liežuvis ir t.t.) vartojami nereguliariai ir be viso kito, netinkamai maišant su kitais produktais. Tad norint išvengti geležies stokos anemijos, kartais vien pasikliauti mityba nepakanka.
Be to, šiuolaikinėse Europoje galiojančiose rekomendacijose nurodyta kad norint tinkamai maitintis, bent tris nėštumo mėnesius reikia vartoti 100 - 200 mg geležies preparatų per parą. Anemiją išgydžius rekomenduojama reguliariai vartoti geležies preparatus mažesnėmis dozėmis, kad anemija nepasikartotų. Papildomu geležies šaltiniu gali būti tiek vaistiniai preparatai, tiek maisto papildai.
Hematogenas
Vienas iš geriausių geležies šaltinių šio elemento stokos profilaktikai bei geležies stokos anemijos profilaktikai yra hematogenas. Hematogenas - vienas iš pirmųjų Lietuvoje registruotų maisto papildų. Jis jau kelis dešimtmečius žinomas ir vartojamas kaip organizmą stiprinančios kompleksinės terapijos dalis, kaip geležies ir kitų maisto medžiagų šaltinis.
Hematogenas yra vertinamas produktas, kadangi pilnai atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus maisto produktams ir maisto papildams. Hematogenas nuo seno vartojamas kaip sveikas saldumynas, natūralus elementinės geležies šaltinis anemijos profilaktikai vaikams, nėščiosioms arba kaip energijos šaltinis aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, paaugliams, taip pat maitinančioms moterims.
Jis ypač rekomenduojamas neišnešiotiems vaikams, taip pat vaikams, kurių prastas apetitas ar persirgusiems infekcinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas nukraujavusiems pacientams.
Kadangi hematogene esanti geležis yra vien organinės kilmės, organizmas ją lengvai pasisavina ir nesukelia kitiems geležies preparatams būdingų pašalinių poveikių. Kaip minėjome, geležies įsisavinimą ženkliai pagerina vitaminas C ir B. Jie taip pat, geriau negu vartojant cheminius preparatus, sustiprina teigiamą poveikį organizmui.
Visų rūšių lietuviški hematogenai yra su vitaminu C, o hematogenas su linų sėmenimis praturtintas dar ir B grupės vitaminais.
Hematogenas, kaip geležies papildas, labai svarbus vaikams ir suaugusiems, kurie patenka į padidėjusios geležies stokos anemijos rizikos grupę: pirmiausia - tai augantys vaikai, paaugliai, nėščiosios ir maitinančios moterys, po to sportuojantys ir aktyvūs žmonės, pagyvenę žmonės.
Hematogeno, kurio sudėtyje yra organinės kilmės albumino (amino rūgščių, lecitino šaltinio) ir dvivalentės geležies, vartojimas sumažina tikimybę susirgti geležies stokos anemija, taip pat kaip maisto papildas gali būti skiriamas jau esant geležies stokos anemijai, kadangi aprūpina organizmą pakankamu geležies kiekiu.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad tai yra maisto papildas ir neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Rekomenduojama neviršyti 100 g dozės per parą.
Mažakraujystė Vaikams
Mažakraujystę vaikams dažniausiai sukelia netinkama mityba. Vaikai, ypač mažesni, gauna daug nerūgščių pieno produktų, nevalgo mėsos, žuvies, mažai daržovių. Tėvams reikia žinoti, kad nerūgštūs pieno produktai apsunkina geležies pasisavinimą. Kūdikių mažakraujystei įtakos turi nepakankamas geležies kiekis motinos kraujyje, ypač 2 nėštumo pusėje. Tam, kad kūdikiui nepradėtų trūkti geležies, patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (bent iki metų).
Taip pat svarbu laiku pradėti maitinti papildomu maistu - košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų meniu turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis.
Geležies yra daugelyje maisto produktų: raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, grybuose, ankštinėse daržovėse, burokėliuose ir jų lapuose, raudongūžiuose kopūstuose, morkose, pomidoruose, bulvėse, krienuose, petražolėse, grikių, ryžių kruopose, avižiniuose dribsniuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose.
Tam, kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet juos tinkamai derinti. Pavyzdžiui, mėsos negalima užsigerti pienu, nes pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis.
Mažakraujystės Gydymas Vaikams
Atsako vaikų ligų gydytoja Aušra Trumpickienė: - Pusantrų metų vaiko mažakraujystei didžiausią įtaką jau turi mityba. Jei vaikas gaus mėsos, kepenų, žuvies, daržovių, vaisių, pakankamai vitamino C, mažakraujystė negrės. Reikia vengti pieno arba jį keisti rūgščiais pieno produktais - kefyru, jogurtais.
Mažakraujystės gydymo būdai priklauso nuo jos laipsnio. Lengvą mažakraujystę išgydyti be medikamentų tikrai įmanoma, labai didelį dėmesį skiriant mitybai. Vaikas turi gauti pakankamai B grupės vitaminų, kurie dalyvauja kraujodaroje ir hemoglobino susidaryme, vitamino C. Sunki mažakraujystė apskritai pavojinga gyvybei ir vaikas turi būti stacionariai ištirtas. Vidutinio sunkumo mažakraujystei gydyti turi būti skirti medikamentai.
Geležies Turtingi Produktai
Maistas, kuriame gausu geležies, yra sveikos, subalansuotos mitybos pagrindas. Geležies trūkumas pavojingas organizmui, todėl geležies kiekį reikia nuolat pildyti. Šis elementas geriausiai įsisavinamas su maistu, todėl svarbu valgyti daug geležies turinčio maisto. Geležis geriausiai įsisavinama kartu su patiekalais, kuriuos valgote. Jos esama įvairiuose produktuose, todėl naudinga žinoti, kuriuose iš jų geležies yra daug.
Maistinę geležį galima suskirstyti į dvi rūšis:
- gyvulinės kilmės (hemas);
- augalinės kilmės (ne hemas).
Kartu reikia prisiminti, kad mėsoje esanti geležis įsisavinama daug geriau, palyginti su augaliniais produktais. Įsisavinant geležį padaugėja vitamino C ir organinių rūgščių (kurių yra fermentuotuose produktuose). Mėsos patiekalas visada turi būti papildytas salotomis ar daržovėmis.
Geležies Trūkumo Priežastys ir Simptomai
Geležies trūkumas (o vėliau ir anemija ir (arba) mažakraujystė) gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, kurios racione nėra šio elemento, ir dėl per gausių mėnesinių, navikinių ligų arba operacijų, kai pacientas netenka daug kraujo. Ypač anemija gali grėsti nėščioms moterims, nes joms padidėja geležies poreikis. Šis elementas būtinas tinkamam vaiko vystymuisi. Geležies trūkumo pasekmės - vaiko motorikos ir intelekto raidos sutrikimai. Geležies trūkumas būdingas ir vegetarams. Labai svarbu mėsos produktus pakeisti kitais, kurie yra šio elemento šaltinis.
Pradinės geležies trūkumo stadijos simptomai yra šie:
- Nuovargis.
- Mieguistumas.
- Koncentracijos stoka.
- Galvos skausmas.
- Padažnėjęs širdies plakimas.
Jį taip pat lydi plaukų ir nagų trupėjimas. Norint patikrinti geležies kiekį organizme, pakanka atlikti atitinkamą laboratorinį tyrimą, tai yra feritino lygio tyrimą.
Geležies Turtingų Maisto Produktų Sąrašas
Geležies gausią dietą sudaro įvairūs maisto produktai. Šio elemento galima rasti mėsoje, kiaušinių tryniuose, vaisiuose, daržovėse ir riešutuose.
| Produktas | Geležies kiekis (mg/100g) |
|---|---|
| Kepenys | Apie 20 |
| Liesa jautiena ir kiauliena | Apie 2-3 |
| Kalakutų kiaušinių tryniai | 4 |
| Žąsų kiaušinių tryniai | 3.8 |
| Vištų kiaušiniai | 2 |
| Ryžių sėlenos | 18 |
| Kviečių sėlenos | 10 |
| Skumbrė, silkė ir sardinė | Apie 1-2 |
| Abrikosai | 6 |
| Džiovintos slyvos | 3 |
| Uogos ir obuoliai | Apie 2-3 |
| Sojų pupelės | 15 |
| Baltosios pupelės | 6 |
| Bulvės | 1 |
| Petražolės | 6 |
| Špinatai ir brokoliai | 4 |
| Kakava | 10 |
| Pistacijos | 7 |
| Sezamų aliejus | Beveik 20 |
Jeigu, nepaisant dietos, kurioje gausu geležies, vis dėlto jaučiame šio elemento trūkumą, gydytojas rekomenduos geležies papildų tabletėmis. Geležies tabletės turi būti gerai įsisavinamos.
Maistas, Kuriame Gausu Geležies, Vaikams
Vaikams skirtas maistas, kuriame gausu geležies, nelabai skiriasi nuo suaugusiųjų, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, galima vartoti įvairių maisto produktų, kurie aprūpins organizmą geležimi.
Taigi, į vartotinų maisto produktų, kuriuose gausu geležies, sąrašą įtraukta:
- Mėsa.
- Žuvis.
- Kiaušiniai.
- Daržovės.
- Vaisiai.
- Visų grūdo dalių produktai.
Kepenys, liesa jautiena ir kiauliena, žvėriena - tai geriausi puikiai virškinamos geležies šaltiniai. Maži vaikai gali valgyti košes, papildytas minėtais produktais. Kasdieniame racione geležies taip pat galima gauti iš kalakutienos, vištienos ir triušienos.
Svarbu, kad mažylio maisto racione nepritrūktų žuvies, pavyzdžiui, du kartus per savaitę. Kiaušiniai, ypač tryniai, yra nepakeičiamas geležies šaltinis vaikams. Taip pat vaikų maisto racione neturi pritrūkti daržovių ir vaisių.
Kokios daržovės turi daug geležies? Jau minėtos sojų pupelės, baltosios pupelės, bulvės, brokoliai, petražolės ir kopūstai.
Savo ruožtu daugiausia geležies turi šie vaisiai: abrikosai, džiovintos slyvos, uogos, obuoliai. Reikia turėti omenyje, kad daržovėse ir vaisiuose esanti geležis yra sunkiau įsisavinama, nei geležis, esanti mėsoje. Geležį įsisavinti padeda vitaminas C. Į vaiko maisto racioną verta įtraukti visų grūdo dalių produktus, rupių grūdų kepinius ir makaronus, dribsnius bei stambių kruopų košes.
Kodėl Geležis Nėštumo Metu Yra Tokia Svarbi?
Visų minėtų maisto produktų, kuriuose gausu geležies, nereikėtų pamiršti nėštumo metu. Šiuolaikinėje visuomenėje geležies stoka arba geležies stokos anemija yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų.
Fiziologiškai nėštumo laikotarpiu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies deficitas, kuris Lietuvoje nustatomas 13-15 proc. nėščiųjų. Esant anemijai nėštumo metu padidėja vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinio gimdymo, nukraujavimo gimdymo metu rizika, išauga cezario pjūvio operacijos rizika. Motinos anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, kas yra susiję su lėtesne psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei įvairiomis ligomis suaugus.
