Pagimdžiusios ir pradėjusios krūtimi maitinti kūdikį, susimąstome, ką valgyti, kad jam nepūstų pilvuko ir pan. Kartais baisu ko nors netinkama suvalgyti, kad nepadarytume žalos kūdikiui. Ar tikrai žindyvės mityba turėtų būti ypatinga?

Žindyvės mitybos pagrindai

Krūtimi kūdikį maitinanti mama turėtų valgyti įvairų maistą ir laikytis svarbiausių produktų grupių proporcijų bei derinti maistą. Mamos pienas neturi tiesioginio ryšio su tuo, ką ji suvalgo. Galima sakyti, pienas gaminasi iš kraujo. Vadinasi, jei mamai pučia pilvą, žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir niekaip neveikia pieno sudėties.

Tačiau vertėtų stebėti kūdikio išmatas, jeigu žarnynas sudirgintas (išmatos putoja, yra gleivėtos, skystos, žalios, su krauju) ir tokios tapo suvalgius tam tikrų produktų. Kuriam laikui vertėtų jų atsisakyti. Pavyzdžiui, braškes, žemuoges, riešutus, citrusinius vaisius rekomenduojama savaitę ragauti ir stebėti kūdikio reakciją.

Produktų eiliškumas

Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui - termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje - mėsą ir kitą baltyminį maistą.

Eteriniai aliejai

Viena priežasčių, kodėl priglaustas prie krūties kūdikis verkia, gali būti mamos suvalgytas maistas, kuriame gausu eterinių aliejų. Tai česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau jei mama jų valgė per nėštumą, kūdikis gali ir nesureaguoti.

Mamos mityba ir kūdikio apetitas

Mokslininkas Jensenas RG (Sant Diegas, 1995) įrodė, kad yra mamos pieno, kūdikio augimo ir apetito ryšys. Mamos pieno kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir intensyviai kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis pajėgus žįsti taip, kad mamos pieno pasigamintų pakankamai.

Vis dėlto reikia suvokti, kad mamos pienas ir jos mityba nėra vienas ir tas pats, nors šis mitas labai populiarus. Pati gamta taip sutvarkė, kad mamos piene niekada netrūksta maisto medžiagų, kurių reikia kūdikiui. Svarbiausios medžiagos imamos iš mamos organizmo atsargų.

Vegetariška mityba ir pieno sudėtis

Kadangi dažniausiai vegetarai - itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, tokios mamos pienas bus visavertis. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogaus organizmas lengvai paima. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmui sunku paimti.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tik tuomet, jei mama ilgai laikosi radikalaus vegetarizmo principų (nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų: mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių ir pan.), pakinta pieno sudėtis.

Skurdi mityba ir pieno kokybė

Ištyrus Gambijos, Birmos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindyvių mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei palyginus su pažangių Vakarų šalių, kuriose žindyvių mityba visavertė, buvo gauti rezultatai, kad ši nelemia pieno kokybės, bet gali paveikti jo kiekį.

O papildomas maistas mamos valgiaraštyje neturi įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Ši aplinkybė yra svarbi žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežasčių.

Mitybos mitai ir tiesa

Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui.

Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiančio pieno.

Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. Motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonų, kurie gali nujunkymo laikotarpiu paskatinti noriau valgyti juos turintį - jau „pažįstamą“ - maistą.

Kartais kūdikiai netoleruoja tam tikrų produktų motinos maiste. Pastebėta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsiranda, mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pupelių, rabarbarų, slyvų.

Ko vengti maitinant krūtimi

• Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš motinos kraujo alkoholis lengvai patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys.
• Žindančios mamos kartais įspėjamos negerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pepsi-kolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sunku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didindamas mažakraujystės riziką.
• Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų.
• Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino.

Alergenai ir jų įtaka

Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites.

Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs neramumas, jeigu motina vartoja daug pieno.

Pieno produktai ir kalcio poreikis

„Gerk pieną, kad būtų pieno“ - taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti patariant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojančios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir patelės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius.

Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kiekį. Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jeigu mama ir negertų karvės pieno.

Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš organizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiausia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pienas ir jo produktai.

Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pieno produktai: jogurtas, varškė, sūris. Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500-600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms - maždaug 1000-1200 mg per parą.

Vitaminai ir mineralai

Žinoma, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mama maitinasi sveikai, ar jos valgymo įpročiai yra beveik geri, ar nelabai geri. Bet kokiu atveju dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausiai turėtų gauti įvairų ir pakankamą maisto kiekį.

Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žindyti.

Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštumą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas.

Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produktų, turinčių B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl motinos organizme jų atsargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene.

Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų produktus, vitamino B12 - pieno produktus, žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse.

Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene mažiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vitaminų A ir D koncentracija piene išlieka normali, kol jų yra jei ne mamos maiste (svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse), tai jos kūno atsargose. Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, morkose) koncentracija didžiausia priešpiene, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis veikimas.

Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika. Taigi žindančios motinos maistas turi būti ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau, kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų.

Rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvei maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo.

Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mama maitinasi sveikai, ar jos valgymo įpročiai yra beveik geri, ar nelabai geri. Bet kokiu atveju dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausiai turėtų gauti įvairų ir pakankamą maisto kiekį.

Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijus išsekusi, o besistengianti valgyti už du mama gali pastebėti, kad jos kilogramai po gimdymo nenustojo augti.

Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti priklausomai nuo to, kokius riebalus - sočiuosius ar nesočiuosius - mama valgo, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati.

Pilvo pūtimas ir kūdikio jautrumas

Pilvo pūtimas yra vienas iš dažniausių “baubų”, kuriais gąsdinamos besilaukiančioms ir žindančios mamos. Vieniems mažyliams verkimas, kuris priskiriamas pilvo skausmams, mamų liudijimais prasideda jau antrą dieną po gimimo, kiti ramiai pramiega savaitę, o po to atsibunda ir ima verkti, tretiems verkimo periodai prasideda dar vėliau.

Ar kūdikis gali būti jautrus mamos valgomam maistui? Kai kurie kūdikiai iš tiesų gali sureaguoti į mamos suvalgytą maistą, tačiau kiekviena reakcija yra individuali, ir nėra bendrų taisyklių, kurių laikytųsi visi kūdikiai. Dėl to vengimas maisto, kuris sukėlė pilvuko skausmus draugės ar kelių draugių kūdikiams greičiausiai jūsų kūdikiui nepagelbės.

Tačiau daugelis mamų ir močiučių tiki, kad pilvo pūtimas gali būti susiję su tuo, ką valgo mama ir draudžia mamoms valgyti pilvą pučiančius produktus. Močiutės kartais siūlo mažyliui duoti kokios nors pilvo pūtimą mažinančios arbatėlės ar vandens.

Pilvuko pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Taip gali nutikti tada, kai mama riboja mažylio krūties žindimo trukmę ir dažnai kaitalioja krūtis, taip pat ir tuo atveju, kai mama turi gerokai daugiau pieno, nei reikia kūdikiui.

Tokiais atvejais kūdikiai be pilvuko pūtimo ir dažno dujų leidimo dar gali tuštintis žaliomis, skystomis, putotomis išmatomis ir taip pat gali lėtai priaugti svorio (net ir tuo atveju, kai mamai atrodo, kad pieno ji turi labai daug). Taip nutinka dėl to, kad maitinimo pradžioje iš krūties teka liesesnis, daugiau laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kuriame yra mažiau riebalų.

Jeigu mama riboja kūdikio buvimą prie krūties ar kiekvieno maitinimo metu mažylį atitraukia nuo vienos krūties, kai jis dar pats jos nepaleido ir duoda kitą krūtį, jis iš abiejų krūtų gali gauti daug laktozės, kurios nepajėgia suvirškinti ir dėl to jam ima pūsti pilvuką. Kai pieno gamyba labai gausi, kūdikio skrandis gali prisipildyti greičiau, nei jis pasiekia riebųjį galinį pieną ir jam taip pat gali pūsti pilvuką.

Kad to išvengtumėte, geriausia yra leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį tol, kol jis pats paleis ir stebėti, ar jis jau yra sotus, ar dar norėtų pažįsti ir tik tada siūlyti antrąją krūtį. Kai kurios medžiagos, kurias suvalgo mama, gali aptekti į pieną ir sukelti alergines reakcijas.

Jeigu šeimoje vienas iš tėvų yra alergiškas, kūdikiui yra 30 porc. Nors kūdikis gali būti alergiškas daugeliui produktų, vieno tyrimo metu buvo paprašyta grupė tėvų nevartoti labiausia alergizuojančių produktų: karvės pieno, sojos, kviečių, avižų, žuvies ir riešutų, o kita grupė buvo kontrolinė, kuri nekeitė mitybos įpročių.

Kaip nustatyti alergeną

Karvės pienas ir jo produktai gali būti tiek kūdikių jautrumą, tiek alergiją sukeliantis produktas. Karvės pieno baltymai gali patekti į motinos pieną, o karvės piene yra apie 20 medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Jeigu norite įsitikinti, ar pieno produktai sukelia problemas, rekomenduojama nevalgyti jokių pieno produktų 10-14 dienų.

Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.

Labai mažai kofeino patenka į motinos pieną - tik 0,6-1,5 procento mamos dozės. Kofeinas gali kauptis naujagimio organizme, tačiau vėliau kūdikis jį šalina lengviau. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai į kofeiną gali reaguoti neramumu, irzlumu, trumpo miegojimu.

Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį. Citrusuose ir uogose tokiose kaip braškės yra rūgščių, kurios dirgina besiformuojančią mažylio virškinimo sistemą, kūdikiui gali pūsti pilvą, atpilti ar atsirasti bėrimų. Tad pirmuosius kelis mėnesius geriau atsisakyti šių vaisių, arba suvalgyti mažą kiekį ir žiūrėti reakciją. Arbūzuose nemažai cukraus, kas taip pat gali sukelti kūdikio pilvo pūtimus pirmaisiais mėnesiais.

Mitybos rekomendacijos

• Žindymo metu stenkitės maitintis kuo įvairiau.
• NEBADAUTI, nepraleisti maitinimų.
• Kūdikio žarnynas labai jautrus, todėl ypač pirmais mėnesiais, suvalgytas mamos maistas gali ją dirginti, išprovokuoti dujų kaupimąsį, dieglius ar bėrimus odoje, žarnyne.
• Visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštiniai, pipirai, svogūnai, česnakai, aštrūs prieskoniai suteikia nemalonų kvapą ir skonį dėl ko kūdikis gali atsisakyti žįsti.
• Taip pat šie produktai, gazuoti gėrimai, pienas ir jo produktai, citrusai, subroduktai, riebūs, konservuoti, saldūs produktai, glitimas gali sukelti alergijas, pilvo pūtimą ar diegliukus.

Vitaminų ir mineralų poreikis

Taip pat ir normali ge­le­žies kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne yra už­tik­ri­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo mo­ti­nos mi­ty­bos. Jei­gu jos trūks­ta mais­te, pa­nau­do­ja­ma mo­ti­nos kū­no au­di­nių, pir­miau­sia krau­jo, ge­le­žis. Ma­žak­rau­jys­tė nė­ra kliū­tis žin­dy­ti.

Ge­le­žies po­rei­kis mai­ti­nan­čioms mamoms yra toks pat ar net ma­žes­nis kaip prieš nėš­tu­mą, nes žin­dant vė­liau at­si­nau­ji­na mė­ne­si­nės, o be to, į pie­ną pe­rei­na ma­žiau ge­le­žies, ne­gu jos ne­ten­ka­ma per menst­rua­ci­jas.

Žin­dan­čios mamos mais­te tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai pro­duk­tų, turinčių B gru­pės vi­ta­mi­nų (B1, B2, B6, B12) ir vi­ta­mi­no C. Jie yra tir­pūs van­de­ny­je, to­dėl mo­ti­nos or­ga­niz­me jų at­sar­gos ne­su­kau­pia­mos. Tai­gi šių vi­ta­mi­nų trūks­tant mamos mais­te, ma­žiau jų bū­tų ir pie­ne.

Pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų mama gau­tų val­gy­da­ma duo­ną ir ki­tus grū­dų pro­duk­tus, vi­ta­mi­no B12 - pie­no pro­duk­tus, žu­vį, mė­są ir kiau­ši­nius. Vi­ta­mi­no C po­rei­kis lak­ta­ci­jos metu taip pat pa­di­dė­ja. Daug jo yra švie­žiuo­se vai­siuo­se, uo­go­se ir dar­žo­vė­se.

Rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų kie­kis pie­ne ma­žiau pri­klau­so nuo mamos die­tos pokyčių. Vi­ta­mi­nų A ir D kon­cent­ra­ci­ja pie­ne iš­lie­ka nor­ma­li, kol jų yra jei ne mamos mais­te (svies­te, kiau­ši­nių try­niuo­se, ke­pe­ny­se), tai jos kū­no at­sar­go­se. Vi­ta­mi­no E (jo yra alie­ju­je, ja­vų ge­ma­luo­se, mė­so­je, kiau­ši­nių try­niuo­se, mor­ko­se) kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia prieš­pie­ny­je, nes nau­ja­gi­miui la­bai svar­bus jo an­tiok­si­daci­nis vei­ki­mas.

Vi­ta­mi­no K di­džiau­sias po­rei­kis yra per gim­dy­mą ir pir­mo­sio­mis nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­no­mis, kai bū­na di­džiau­sia vi­di­nio krau­ja­vi­mo (ypač į sme­ge­nis ir į žar­ny­ną) ri­zi­ka. Tai­gi žin­dan­čios mo­ti­nos mais­tas tu­ri bū­ti ne tik pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gas, bet dar svar­biau, kad jis bū­tų įvai­rus. Pa­sik­liau­ti vien tik vais­ti­nė­se par­duo­da­mais vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų pre­pa­ra­tais ne­rei­kė­tų.

Ką daryti sumažėjus apetitui

Su­ma­žė­jus ape­ti­tui rei­kė­tų ieš­ko­ti prie­žas­čių - taip ga­li bū­ti dėl pris­lėg­tos nuo­tai­kos, ser­gant de­pre­si­ja, in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, ki­to­mis li­go­mis (pvz., ano­rek­si­ja) ir pan. Ape­ti­to re­gu­lia­vi­mas vyk­sta sme­ge­ny­se, pa­gal hor­mo­ni­nės sis­te­mos sig­na­lus. Svar­bu žino­ti, jog lai­ki­nas ape­ti­to pa­blo­gė­ji­mas ne­da­rys įta­kos MP, ta­čiau ne­igia­mai pa­veiks mo­ters svei­ka­tą.

Svarbiausia taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas.

---