Skrandžio vėžys, dar vadinamas skrandžio karcinoma, yra piktybinė liga, kai skrandžio gleivinėje ar gilesniuose sluoksniuose nekontroliuojamai auga nenormalios ląstelės, formuodamos naviką. Dažniausia skrandžio vėžio forma yra adenokarcinoma, sudaranti apie 90-95 % atvejų. Skrandžio vėžys yra penkta pagal dažnumą vėžio forma pasaulyje. Vis dėlto kasmet Lietuvoje nustatoma apie 600-700 naujų atvejų, dažniau vyrams ir vyresniems nei 60 metų žmonėms. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra Helicobacter pylori infekcija, rūkymas ir netinkama mityba. Ankstyva diagnozė yra sudėtinga dėl nespecifinių simptomų, tačiau ji žymiai pagerina gydymo rezultatus.

Skrandžio Vėžio Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Skrandžio vėžys išsivysto dėl ląstelių DNR pokyčių, kurie skatina nenormalų ląstelių augimą. Šiuos pokyčius dažniausiai sukelia ilgalaikis skrandžio gleivinės dirginimas ar uždegimas.

Pagrindinės Priežastys:

• Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija

Rizikos Veiksniai:

• Šeimoje yra skrandžio vėžio

Skrandžio Vėžio Simptomai

Skrandžio vėžio simptomai ankstyvose stadijose dažnai yra nespecifiniai, todėl liga neretai diagnozuojama tik pažengus. Vėžio procesui progresuojant gali pasireikšti skausmas valgant, rėmuo, anoreksija, pilvo pūtimas, vėmimas su tamsaus kraujo priemaišomis.

Skrandžio vėžiui būdingi simptomai: apetito stoka, svorio kritimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, pilnumo jausmas suvalgius nedidelę maisto porciją, deginimas už krūtinkaulio (rėmens graužimas), pykinimas ir vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto (stebimos juodos spalvos išmatos) ar nustatoma anemija.

Kaip Diagnozuojamas Skrandžio Vėžys?

Kadangi net 95 proc. skrandžio vėžio atvejų sudaro epitelinės kilmės navikas - adenokarcinoma, dažniausiai šiai ligai diagnozuoti tenka pažiūrėti į skrandį iš vidaus. Tam atliekamas endoskopinis skrandžio ištyrimas - gastroskopija.

• Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis.

Gydymas: Kaip Valdyti Skrandžio Vėžį?

Skrandžio vėžys gydomas priklausomai nuo stadijos, naviko vietos, paciento sveikatos būklės ir molekulinių ypatumų.

Kalbant apie skrandžio vėžio gydymą sunku neišsiplėsti, nes jis yra labai įvairus: esant labai ankstyvam skrandžio vėžiui gali pakakti procedūros, kuomet navikas yra pašalinamas endoskopijos metu, o skrandis išsaugomas. Atvejais, kai skrandžio vėžys yra pažengęs, tačiau nėra atokiųjų metastazių, tenka atlikti didelės apimties operaciją, kuomet šalinama ne tik dalis ar visas skrandis, tačiau ir aplinkiniai audiniai. Neretai prieš ir po operacijos yra taikoma chemoterapija.

Visi šie skirtingi metodai parenkami individualiai, dalyvaujant daugeliui skirtingų gydytojų specialistų bei atsižvelgiant ne tik į paciento ligą, bet ir pačią kiekvieno paciento būklę, gretutinius susirgimus. Toks daugelio sričių specialistų dalyvavimas ir skirtingų metodų kombinavimas reikalingas norint pasiekti geriausių įmanomų gydymo rezultatų. Šiuolaikiniame skrandžio vėžio gydyme ta specialistų komanda nuolatos auga, į pagalbą nustatant kuo tikslesnę diagnozę bei kuo geriau paruošiant pacientą gydymui ateina gydytojai radiologai, patologai, dietologai, anesteziologai, reabilitologai, taip pat kineziterapeutai, psichologai, bei esant reikalui kitų sričių specialistai.

Chirurginis gydymas

Skrandžio ar jo dalies pašalinimas išlieka dažniausiu ir pagrindiniu skrandžio vėžio gydymo metodu. Be abejo, tai yra didelės apimties ir ypač sudėtinga operacija, kurios pacientai prisibijo.

Atliekama:

• Visiška skrandžio rezekcija: sujungiant stemplę su plonąja žarna ir pašalinant kardialinės skrandžio dalies ir prievarčio rauką.
• Dalinė gastrektomija: skrandžio distalinės (prievarčio) dalies rezekcija anastomozės būdu sujungiant likusią viršutinę skrandžio dalį su dvylikapiršte žarna arba dažniau su plonosiomis žarnomis (operacija pagal Billroth 2). Pašalinamas prievarčio raukas.
• Stemplės ir skrandžio šalinimas: proksimalinės (kardialinės) skrandžio dalies ir apatinės stemplės dalies rezekcija formuojant anastomozę tarp apatinės skrandžio ir stemplės viršutinės dalies. Pašalinamas kardialinės dalies raukas.
• Vagotomija: nupjaunamas n. vagus, todėl sumažėja skrandžio rūgščių sekrecija, sulėtėja skrandžio peristaltika ir maisto pašalinimas iš skrandžio. Ši procedūra dažnai atliekama kartu su gastrektomija ir piloroplastika pagerinant praėjimą iš skrandžio į plonąją žarną. Pašalinamas kardialinės dalies raukas.

Anastomozių suformavimas bei raumeninių raukų pašalinimas chirurginiu būdu turi tiesioginį ryšį maitinimuisi, virškinimui bei šalinimui.

Mitybos Rekomendacijos Po Gastrektomijos

Pagrindinė rekomendacija - stengtis išlaikyti optimalų kūno masės indeksą valgant įprastai arba jei maitinama enteriniu / patenteriniu būdu. Mitybos rekomendacijos pateikiamos atsižvelgiant į skrandžio pažeidimą ir operacijos apimtį. Rekomenduojama kuo skubiau po operacijos pradėti maitinimą skysčių pavidalu, pamažu (per savaitę) pereinant prie tirštesnio trinto maisto.

Su Mityba Susijusios Komplikacijos

• Ankstyvas sotumo jausmas: Suvalgęs labai nedidelį maisto kiekį pacientas jaučia skrandžio pilnumą, anksti pasisotina, ypač jei jam atlikta gastrektomija.

  Rekomenduojama: valgyti labai mažomis porcijomis (150-200 ml) kas 1-2 val., kad organizmas gautų užtektinai energijos. Vengti gausių patiekalų, gazuotų gėrimų, nes jų išgėrus prieš maitinimąsi, užpildomas skrandis, sukeliamas išankstinis sotumo jausmas. Geriama praėjus valandai po valgio. Daug skaidulų turintis maistas gali sukelti nemalonų pilnumo jausmą. Rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip 1-2 kartus per dieną maisto produktų, kuriuose gausu maistinių skaidulų. Po truputį šio maisto porcijas didinti ir valgyti dažniau.

• Dampingo sindromas: Dėl pernelyg greito maisto slinkimo plonuoju žarnynu, ypač pavalgius saldaus maisto, pasireiškia ankstyvieji simptomai: galvos svaigimas, alpimas, prakaitavimas ir staigus kraujospūdžio sumažėjimas.

  Pavalgius po 2 valandų gali atsirasti vėlyvieji simptomai: drebulys, silpnumas, susijęs su hipoglikemija dėl didelio insulino išsiskyrimo. Ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų simptomų pasireiškimą galima kontroliuoti reguliariai valgant mažomis porcijomis, ribojant rafinuotų angliavandenių, maistinių skaidulų suvartojimą. Skysčiai geriami tarp maitinimosi mažais kiekiais. Simptomų intensyvumas sumažėja po operacijos per 3 mėnesius.

• Viduriavimas: Dėl atliktos vagotomijos skrandžio operacijos metu gana dažnai viduriuojama per pirmuosius du mėnesius. Kiekvienu atveju tai labai individualu.

  Mitybos koreguoti nereikia. Rekomenduojama skirti vaistų nuo viduriavimo, pvz., loperamido.

• Vėmimas tulžimi ir kitomis virškinimo sultimis: Atsiranda po dalinės gastrektomijos, ypač ryte. Virškinimo sultys ir tulžis kaupiasi dvylikapirštėje žarnoje, tačiau gali patekti į skrandį ir sukelti pilnumo jausmą ir vėmimą, po kurio ligoniui palengvėja.

  Speciali dieta neskiriama, gydoma antacidiniais ar peristaltiką stimuliuojančiais preparatais.

• Anastomozės (jungties) susiaurėjimas: Jungties susiaurėjimo atveju išsivysto jungties striktūra. Dėl to sutrinka maisto nurijimas.

  Jei sunku nuryti, rekomenduojama valgyti skystesnį, kaloringesnį maistą.

Papildomos rekomendacijos:

• Pipirmėčių aliejus pagerina sutrikusį virškinimą.
• Papildomai rekomenduojami maitinamieji gėrimai, atsižvelgiant į paciento pagrindinę ligos diagnozę, operacijos apimtį.
• Paciento svoris gali mažėti dėl piktybinės ligos pasikartojimo arba nepakankamo maistinių medžiagų kiekio. Rekomenduojama įvertinti mitybą ir skirti užtektinai baltymų, kitų maistinių medžiagų bei specialios paskirties maitinamuosius didelio kaloringumo gėrimus.

Patarimai, Kaip Sužadinti Apetitą:

• Maitintis kuo dažniau nedidelėmis maisto porcijomis.
• Stengtis, kad gaminamas maistas atrodytų patraukliai, žadintų apetitą.
• Nebūti maisto gaminimo patalpoje, nes maisto kvapas nemaloniai dirgina pojūčius. Valgyti atvėsusį maistą, nes karšto maisto skleidžiamas kvapas gali sukelti šleikštulį.
• Esant šleikštuliui, valgyti džiūvėsius, traškučius ir pan. Išvykus iš namų ilgiau nei dviem valandoms, turėti kaloringų maisto produktų ar gėrimų.
• Vartoti apetitą gerinančius vaistus.

Vitaminų Ir Mineralų Trūkumas Po Skrandžio Operacijų

• Vitamino B12 trūkumas: Atlikus dalinę arba visišką gastrektomiją pacientams sutrinka vidinio faktoriaus (Kastlio) gamyba bei vitamino B12 įsisavinimas. Išsivysto vitamino B12 stokos mažakraujystė. Visi pacientai, kuriems pašalintas skrandis, turi 1-2 kartus per metus vartoti vitamino B12 papildus.
• Geležies trūkumo mažakraujystė: Po skrandžio operacijų dažnai diagnozuojama geležies trūkumo mažakraujystė. Diagnozei patvirtinti nustatomi folinės rūgšties ir geležies / feritino kiekiai kraujyje. Ji išsivysto, kai sutrinka geležies įsisavinimas iš maisto. Anemija gydoma geležies preparatais ir maisto papildais, turinčiais geležies, folinės rūgšties.
• Kalcio trūkumas: Kalcio trūkumas išsivysto visiškai pašalinus skrandį. Tai pasireiškia kaulų suminkštėjimu - osteomaliacija.

Kiti Gydymo Būdai

• Chemoterapija
• Spindulinė terapija
• Tikslinė terapija
• Imunoterapija
• Paliatyvus gydymas

Skrandžio Vėžio Prevencija

Žinoma daug skirtingų skrandžio vėžio riziką didinančių veiksnių, o kai kurių iš jų mes tikrai galime išvengti. Tarp tokių verta paminėti rūkymo atsisakymą bei nesaikingą alkoholio vartojimą. Taip pat mitybą, kurioje užtikrinamas pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, saikingas marinuotų, rūkytų produktų vartojimas bei ribojamas suvartojamos druskos kiekis. Taip pat turėtume žinoti, kad vengdami šių veiksnių ne tik sumažinsime skrandžio vėžio riziką, bet ir daugelio kitų ligų riziką.

Skrandžio vėžio rizika glaudžiai susijusi su mityba. Šios ligos riziką didina sūdytų, raugintų, marinuotų, aštrių maisto produktų, rūkytos, perdirbtos mėsos produktų dominavimas žmogaus mityboje. Vis dėlto renkantis, ką valgyti ir ko atsisakyti, svarbu išlaikyti sveiką protą, juk maistas dažnam iš mūsų yra vienas iš gyvenimo malonumų. Manau, visuomet verta prisiminti, kad viena svarbiausių taisyklių yra viską daryti saikingai. Taip pat sveikos mitybos klausimais visuomet galima kreiptis patarimo į savo šeimos gydytoją ar gydytoją dietologą.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Skausmai viršutinėje pilvo dalyje, ten, kur yra mūsų skrandis, tikrai yra vienas iš simptomų, kurio priežastis gali būti skrandžio vėžys. Vis dėlto toks simptomas yra būdingas labai dideliam spektrui įvairių kitų ligų ar sutrikimų, todėl vos pajutus šį simptomą nereikia panikuoti ir pradėti galvoti apie blogiausius scenarijus. Jei tokie skausmai nėra vienkartiniai, o pradeda varginti periodiškai, verta kreiptis į gydytojus.

Jei įtariate, kad jums skrandžio vėžys ar pastebite simptomus, tokius kaip nuolatinis pilvo skausmas, svorio kritimas ar kraujavimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju ar gastroenterologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai interpretuoti simptomus ar vartoti vaistus bei maisto papildus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali uždelsti gydymą. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip H. pylori tyrimus, rūkymo metimą, sveikos mitybos įpročius ar reguliarias endoskopijas, aptarkite šias galimybes su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų būklei.

Skrandžio Vėžio Poveikis Kasdieniam Gyvenimui

Skrandžio vėžys gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę, ypač po gydymo, pvz., gastrektomijos, kuri keičia mitybos įpročius. Pacientai gali susidurti su mitybos sunkumais, pvz., greitu sotumo jausmu, maistinių medžiagų trūkumu ar dempingo sindromu. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu bendradarbiauti su onkologų, mitybos specialistų ir psichologų komanda. Mažos, dažnos porcijos, maistinių medžiagų papildai ir reabilitacija padeda gerinti savijautą. Pacientų asociacijos ir artimųjų palaikymas stiprina motyvaciją.

---