Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog angliavandenių turintys produktai geriausiai padeda atsistatyti sergant. Tačiau gydytoja E. Gavelienė sako, kad būtent baltymai turėtų būti pirmoje vietoje - ūmaus sveikatos sutrikimo metu ar siekiant atsigauti po jo būtina į racioną įtraukti kuo daugiau baltymų turinčių produktų.
Sveikimo procesas ir mitybos svarba
Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės, sveikstant reikalingas tinkamas kalorijų, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų įsisavinimą gerinančių angliavandenių ir riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui reikalingų riebalų kiekis.
„Tačiau jei sveikatos būklė yra itin prasta ir organizmui reikia kuo skubiau atsistatyti, svarbiausia pacientui užtikrinti reikiamą baltymų ir kalorijų kiekį. Tik po to turime galvoti apie skaidulas ar kitas maistines medžiagas“, - sako ji.
Sveikimo procesas yra imlus kalorijoms, o vaisių ir daržovių kalorijų tankis yra mažas. Todėl norint pasveikti kartais svarbiau yra kalorijos, o ne vitaminai ir mineralinės medžiagos, gaunamos su vaisiais. Ne kartą yra tekę susidurti su situacija, kai pacientas neturi apetito, tačiau ant šalia jo lovos esančios spintelės palatoje sukrautos vynuogės ar apelsinai.
Vieną kitą vynuogę ar apelsino skiltelę pacientas įveikti gali, tačiau su vaisiais be vitaminų ir mineralinių medžiagų jo organizmas gauna ir fruktozės, kuri šiek tiek slopina apetitą. Tai reiškia, kad žmogus ir vėl nebenori valgyti nei košės, nei mėsos patiekalo, kurių jam išties reikia“, - aiškina gydytoja dietologė.
Baltymai - pirmoje vietoje sveikstant
Remiantis tyrimo duomenimis, antroje vietoje po angliavandenių yra baltymai. 24 proc. apklaustųjų mano, kad daug baltymų turintys produktai, tokie kaip mėsa ar varškė, gali padėti atsistatyti organizmui po ligos. Tokių produktų nauda labiausiai įsitikinę jauniausi, 18-25 m., respondentai (28 proc.) ir namų šeimininkės (33,3 proc.).
„Siekiant kuo greičiau atsistoti ant kojų būtina vartoti maisto produktus, turtingus baltymais - jie gali būti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Naudingi gyvūninės kilmės produktai, kurių baltymai yra visaverčiai bei pakankamai lengvai įsisavinami, yra mėsa, kiaušiniai, rūgusio pieno produktai ir žuvis.
Augalinės kilmės produktai, tinkantys sveikstančiam organizmui - įvairios kruopos. Tai gali būti grikiai, bolivinė balanda, avižų dribsniai, kuriuose taip pat gausu baltymų ir naudingųjų angliavandenių“, - rekomenduoja ji.
Pasak gydytojos E. Gavelienės, baltymai reikalingi tam, kad būtų užtikrinta sveikimo metu vykstanti intensyvi hormonų ir fermentų veikla, taip pat ląstelių atsinaujinimo procesas.
Maisto papildai
Tyrimas atskleidė, kad 24 proc. respondentų neabejoja, kad norint greičiau pasveikti yra būtini maisto papildai. Pavyzdžiui, žuvų taukai ir gerosios bakterijos. Maisto papildus dažniau nurodė moterys (26,9 proc.) ir vyriausi tyrimo dalyviai (56 m. ir daugiau) - 26,3 proc.
Gydytoja dietologė išskiria dvi maisto papildų kategorijas. Viena - vitaminų, multivitaminų, atskirų mikroelementų, baltymų preparatai.
Kita kategorija yra papildomo maitinimo gėrimai. Tai specialus medicininis maistas, kuris konkrečiame tūrio kiekyje turi tam tikrą kalorijų ir vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, sveikatai palankių riebalų, ir angliavandenių, bei skaidulų kiekį.
„Jeigu pacientas neturi apetito, negali suvalgyti jam reikalingo maisto, labai svarbu laiku prisiminti papildomo maitinimo gėrimus. Po to atsižvelgiant į konkretaus paciento būklę ar pažeistą organą, būtina nuspręsti, ar jo racioną dar papildyti tam tikrais mikroelementais, vitaminais arba baltymų papildais“, - teigia gydytoja E. Gavelienė.
Badavimas sergant - ne išeitis
Gydytoja dietologė pasakoja, kad dirbant ligoninėje jai tenka išgirsti pacientus sakant, jog pasveikti jiems padės dalinis arba visiškas badavimas.
„Ne kartą girdėjau, kaip žmonės sako, kad kai šuniukas suserga, jis nieko nevalgo, todėl, kai sergu, man irgi valgyti nereikėtų. Nemažai pacientų prisiklausę apie dalinio arba visiško badavimo naudą. Tačiau bet koks sveikatos sutrikimas yra imlus energijai procesas.
Tam, kad vyktų audinių atsinaujinimas po operacijų, organizmo atsistatymas po karščiavimo ar ląstelių atsinaujinimas po elementaraus kosulio, reikia daugiau energijos - tai reiškia daugiau kalorijų“, - sako ji.
Ar nesveikas maistas gali padėti pasveikti?
Apklausos duomenimis, 21 proc. gyventojų mano, kad bet koks, kad ir nesveikas maistas, teikiantis džiaugsmo sergančiajam, gali padėti jam pasveikti. Nesveiką maistą kur kas dažniau nei kiti tyrimo dalyviai rinkosi vyriausi respondentai (56 m. ir daugiau) - 24,4 proc. Taip galvoja ir mažiausias pajamas gaunantys (iki 300 eurų) gyventojai - 24,5 proc.
Gydytojos E. Gavelienės teigimu, kuomet pacientai, kurių apetitas yra dingęs, pavyzdžiui, po didelės apimties operacijų ar onkologinių susirgimų gydymo, negali suvalgyti reikalingo maisto kiekio, tai bandoma užtikrinti kitais būdais.
„Tokiu atveju paciento organizmo maistinių medžiagų poreikį stengiamasi patenkinti medicininiais būdais - maitinant pro zondą ar į veną. Bet jei toks ligonis išreiškia kokio nors, kad ir sveikatai nepalankaus, maisto pageidavimą - tai yra geras ženklas.
Tokiu atveju jam niekas nedraudžia valgyti net ir „greito“ maisto. Susirgęs žmogus turi ne tik laikytis lovos režimo ir vartoti reikalingus vaistus, bet jam reikia ir teisingai maitintis.
Mitybos patarimai sergant peršalimo ligomis ir gripu
Taigi, ką reikėtų valgyti peršalus ir sergant gripu, kad kuo greičiau atsistoti ant kojų? Paprastai kenksmingos bakterijos ir virusai susikaupia gerklėje ir nosyje. Pas peršalusį žmogų gleivinės yra apimtos uždegimo ir išsausėjusios, o tai reiškia, kad pirmasis apsauginis barjeras nefunkcionuoja taip, kaip reikėtų. Peršalimo ir gripo metu daugiau dėmesio reikia skirti mitybai. Nusilpęs organizmas reikalauja itin daug dėmesio, todėl sergant reikėtų atsisakyti „sunkių“ patiekalų iš mėsos ir žuvies, taip pat saldumynų ir kepto maisto. Sirgdami jokiu būdu nevalgykite greito maisto.
Kita vertus, sergantis organizmas pats parodys, kokio maisto ir kiek jam reikia. Todėl jei valgyti nesinori, nevalgykite. Optimalus sprendimas - negazuotas geriamas vanduo su keliomis apelsino skiltelėmis. Tokiame vandenyje yra pakankamai vitamino C. Tokiu būdu pakils ir bendras segančiojo tonusas bei nuotaika. Jei skauda gerklę, geriau rinktis lengvai pašildytą vandenį su medumi ir citrinos sultimis. Vištienos sultinys - vienas iš pačių populiariausių ir tuo pačiu pats veiksmingiausias patiekalas sergančiam žmogui. Sergant nepamirškime ir kito labai populiaraus produkto, kuris yra ir augalinis imunostimuliatorius - česnako. Jis turi alicino, kuris puikiai kovoja su bakterijomis, virusais ir grybeliais. Česnaką galima ne tik valgyti. Sergančiojo užduotis - vartoti kuo daugiau skysčių, vengti kavos ir vaisių sulčių.
Mityba sergant onkologinėmis ligomis
Apie tai, kaip maitintis sergant onkologine liga, galima rasti galybę informacijos, deja, dažnai ji prieštaringa. Valgyti daug riebalų ar baltymų? Pulti prie augalinio maisto, nes raudona mėsa blogai, ar, priešingai, vengti daržovių, nes jos - gryna chemija?
„Žmonėms, sergantiems onkologine liga, pirmiausia patariu atsiriboti nuo plaukte plaukiančios informacijos ir nustoti blaškytis. Suprantu, kad tokioje situacijoje norisi viską daryti teisingai ir baisu suklysti, tačiau streso padarytos žalos papildomai suvalgyta morka neištaisys. Tad pakvėpuojame, susirašome mitybos dienoraštį ir žiūrime, ką verta keisti, o kas yra gerai. Dažniausiai norisi drastiškų pokyčių, tačiau nuoseklūs mažesni pakeitimai veikia geriau. Be to, emociškai daug lengviau tiesiog padauginti tai, ką ir iki tol gerai darėte. Pavyzdžiui, jei pusryčius valgote porą kartų per savaitę, galite pusryčiauti dažniau. Jei sukremtate 50 g daržovių prie pagrindinio patiekalo, galite įsidėti 100 g šią savaitę ir 140 g kitą. Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą. Jei kažką sau griežtai draudžiame, to labiausiai ir norime. Silpnumo akimirkomis nutrūkstame, persivalgome, paskui gailimės dėl tokio elgesio, o graužatis tik gadina sveikatą“, - tokia įžanga pradėjo paskaitą V.
„Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą“, - pataria dietistė V. Kurpienė.
„Mes įprastai sakome, kad šviežias daržoves reikia vartoti kelis kartus per dieną, bet kai žmogus neturi apetito, kai pažeista jo skrandžio gleivinė, suvalgius šviežių daržovių bus tik blogiau. Pagrindinis sergančių žmonių tikslas būtų suvalgyti pakankamai vertingo maisto. Kaip tai padaryti? Čia gali praversti keli patarimai. Pavyzdžiui, lengviau bus valgyti švelnios tekstūros, gerai įsisavinamą maistą. Taikant chemoterapiją dažnai pažeidžiamos ir virškinamojo trakto gleivinės, tad įprastas sveikas maistas netinka, nes organizmas negebėtų jo gerai pasisavinti. Ką rinktis? Vienas iš variantų - avižiniai dribsniai. Jie švelnaus skonio, turi daug tirpių skaidulų - probiotikų, gerųjų bakterijų, kas puikiai tinka per chemoterapiją pažeistai mikrobiotai, o dėl kreminės tekstūros ši košė lengvai virškinama.
Kai dingęs apetitas ar sunku ryti, geriau rinktis kaloringą maistą, kad, kiek užvalgius, būtų galima gauti daug kalorijų. Pavyzdžiui, avinžirnių užtepėlės sudėtyje yra avinžirnių ir sezamų pastos. Paprastai visiems ligoniams tradiciškai siūloma vartoti sultinį - kaip vaistą nuo visų ligų. Sultinys naudingas, nes jame yra geležies ir elektrolitų. Tik atminkite, kad jis nepakeičia baltymų ir kaloringo maisto, bet tinka, kai į skysčius nesinori nė žiūrėti. Ir svarbu, nuo ko jis nuvirtas. Geriausiai būtų rinktis laisvėje auginamų gyvūnų arba ekologiškos žuvies sultinį.
Viena dažniausių klaidų yra gydymo metu vartoti daug angliavandenių ir pamiršti baltyminius produktus bei geruosius riebalus. Taip mityba išbalansuojama ir organizmas negauna gyti reikiamų medžiagų. Tad į racioną verta įtraukti mėsos, žuvies, varškės, graikiško jogurto, riešutų ar kakavos sviesto - pastarieji ypač kaloringi. Augaliniu sviestu galima skaninti košes, sriubas ar kokteilius, kad juose būtų daugiau kalorijų ir baltymų. Į košes, sriubas galima įpilti vieną ar kelis šaukštus aliejaus: labai tiktų kokybiškas ypač grynas alyvuogių aliejus, šaltuoju būdu išspaustas iš dar ne visai sunokusių pirmojo derliaus alyvuogių. Toks aliejus turi ypač daug polifenolių, pasižyminčių stipriu antioksidaciniu poveikiu.
„Atkreipkite dėmesį, kad riešutus būtina nuplauti. Jeigu sutrikęs virškinimas, prieš krimsdami riešutus pamirkykite 10-12 val.: juose atsiras daugiau bioaktyviųjų medžiagų, antioksidantų ir jie bus lengviau virškinami. Venkite riešutus mirkyti ilgiau, nes sergant onkologinėmis ligomis visiškai sudaiginti produktai nerekomenduojami“, - patarė V.
Kai pykina, galima pakramtyti džiūvėsių arba krekerių. Taip, sveikos mitybos patarimuose šių produktų nerasite, bet mažais kiekiais valgomas sausas, trapus maistas gali numalšinti pykinimą.
„Gera naujiena, kad mityboje stebuklų nėra. Pirmiausia ji paminėjo įvairius grūdus, kruopas. Bendras patarimas - rinktis visą grūdą, ne dribsnius, ir jų nepervirti. Grūdiniai patiekalai gardinami labai įvairiai - daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis, alyvuogėmis, įvairiais vertingais aliejais, sėklomis. Pavyzdžiui, vasarą galima paimti petražolių, krapų, pomidorų, visa tai sukapoti ir susimaišyti su virtais grūdais ar kruopomis - bus gaivus šaltasis patiekalas. Tuo tarpu žiemą geriau daržoves pašildyti, paskaninti košę kokosų aliejumi, įtarkuoti moliūgo, pabarstyti kokosų drožlėmis arba tiesiog įdėti paprasto sviesto, grietinės arba sūrio.
„Bent du kartus per dieną būtina vartoti baltymų, ir jie neturėtų būti vienos rūšies. Apskritai svarbu valgyti įvairų maistą“, - atkreipė dėmesį V. Pasak pranešėjos, reikėtų prisimininti, kad mes turime žuvies, baltos ir raudonos mėsos, ankštinių: pupelių, avinžirnių, lęšių. Sveikatai palanku vartoti daug žuvies, nes joje, ypač riebioje, gausu omega-3. Nuo seno lietuviai valgė daug silkės, ypač naudinga „Matjes“ rūšis: ji labai jauna, tad joje mažiausiai teršalų, o omega-3 yra 30 proc.
„Suvalgyti 600 g vaisių labai paprasta - du parduotuvėje pirkti obuoliai, ir norma jau įvykdyta. Taip, pliusą galiu padėti, bet gavau labai daug paprastųjų angliavandenių ir mažai skaidulų, kurių mums reikia. Vaisiais lepintis galima, tik saikingai, pavyzdžiui, priešpiečiams ar po sporto. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaisių ir daržovių santykis turėtų būti 1:3. Tai prie 100 g vaisių turi būti 300 g daržovių, bulvės ir batatai į šį kiekį nėra įskaičiuojami“, - žiniomis dalijosi V. Pravartu atsiminti ir uogas, nes jose antioksidantų yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau nei vaisiuose.
„Iš tiesų reikėtų vengti įvairiausių perdirbtų produktų. Baigdama paskaitą ji priminė, kad gerai savijautai svarbu ne tik mityba, bet ir mąstymo būdas, noras padėti sau, bendravimas su bendraminčiais, malonūs laisvalaikio pomėgiai. O dėl mitybos patarė: „Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog valgytumėte kuo mažiau apdorotų produktų, rinktumėtės kuo įvairesnius maisto gaminius, vartotumėte pakankamai baltymų ir šviežių daržovių, nevengtumėte riebalų, bet jie turi būti kokybiški.
Ką daryti, jei sergant sumažėja apetitas
storiau apsiklojus, gerti šiltus gėrimus. Su maistu kiek kitaip - jo norisi kuo mažiau, todėl į artimųjų atneštą lėkštę nesinori ir pažvelgti. „Pastebime, jog žmonės, sirgdami gripu ar peršalimo ligomis, skundžiasi apetito stoka. Reikėtų žinoti, kad maistą sudaro įvairūs junginiai, kurių mitybinė reikšmė nėra tolygi. Per maistą mes gauname tokias medžiagas kaip angliavandenius, baltymus, riebalus, taip pat mineralus, amino rūgštis. Sergant patartina vartoti maisto produktų, kurie, visų pirma, sukeltų apetitą ir pagerintų virškinimą - vienas iš tokių įvardinamas „gyvas“ jogurtas. Jei sergant trūksta energijos, tuomet reikėtų vartoti daugiau košių, tokių kaip avižinių, miežinių, kukurūzų ir kitų. Juose gausu maistingų medžiagų. Tai pat reikia baltymų. Jų suteiks vištiena arba kalakutiena.
„Nepatariu sergant valgyti aštraus, itin riebaus, sunkiai virškinamo maisto, nevartoti saldumynų ir cukraus - cukrus slopina su infekcijomis kovojančių neutrofilų aktyvumą. Medikė pažymi, jog esant aukštai temperatūrai, svarbu gerti daug vandens, arbatos, maitintis lengvai virškinamu maistu. Svarbu nevartoti vitaminų, kurie gali padėti ligos sukėlėjams išgyventi organizme dar ilgiau.
Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja rezidentė Monika Kuliešė vardija priemones, kurios gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar gripo. „Visi žmonės gali padėti patys sau paprastais, kasdieniniais būdais, nereikalaujančiais medicininių žinių. Žiemą peršalimo ligos užklumpa dažnai, tad po pirmo susirgimo žmonės bando ligą „išvaikščioti“, tačiau taip sukeliamas tik bumerango efektas. Jeigu jaučiate, jog liga grįžo ir nesitraukia ilgesnį laiką, arbatos gali ir nebepadėti.
„Tinkamai nesigydant gripo ar peršalimo, rizikuojama pavojingomis komplikacijomis, organizmo alinimu, bloga savijauta. Pastebėjus, jog liga progresuoja, nesigydykite namie - neretai taip žmonės sau tik pakenkia. Norėčiau pabrėžti, kad gripą sukelia virusas, todėl antibiotikai, kurie gydo tik bakterijų sukeliamas ligas, sergant peršalimu ir gripo infekcija yra neveiksmingi.
M.Kuliešė primena, jog įtaką savijautai daro ir emocijos. „Žmogaus sveikata priklauso nuo įvairių veiksnių, net ir nuo patiriamo streso darbe, rūpesčių, nekokybiško miego. Pajautus pirmuosius ligos požymius, geriau likti namie, gulėti, ilsėtis, pristabdyti darbus. Tinkama mityba padeda greičiau įveikti ligą ir pasveikti. Dietistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kokius produktus rinktis ir kaip gaminti, kad būtų galima lengviau pasveikti pasigavus virusą ar susirgus peršalimo ligomis.
„Į mitybos reikšmę sveikatai atkreipiame ir savo klientų, ir darbuotojų dėmesį. Juk iš maisto produktų gaunami vitaminai, mineralai ir kitos vertingos medžiagos daro įtaką kiekvieno žmogaus imunitetui. Todėl nuolat užtikriname gausų šviežių vaisių, daržovių ir kitų sveikų produktų pasirinkimą. Taip pat konsultuojamės su specialistais ir dalinamės patarimais, kaip ruošti maistą, kad susirgus jis ne apkrautų organizmą, o padėtų sveikti“, - teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Skysčių balansas
Pajutus viruso sukeltos ligos simptomus, sveikatos specialistai rekomenduoja pereiti į poilsio režimą, palaikyti skysčių balansą, gerai išsimiegoti. Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad su liga kovojančiam organizmui tinkamai paskirstyti energiją padeda maistas. „Labai svarbu nepersivalgyti, vartoti produktus, kurie yra lengvai virškinami. Geriau valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis. O jeigu apetitas dingo, nevalgykite per prievartą. Bet skysčius, pavyzdžiui, šiltas arbatas, vartokite nuolat - neleiskite organizmui dehidratuoti“, - pataria dietistė. Pasak V. Kurpienės, jeigu ligonis nebejaučia troškulio, tai yra požymis, jog organizme reikia skubiai atkurti skysčių balansą. Mat trūkstant skysčių, organizmas negali pilnu pajėgumu kovoti su viruso sukeltais uždegimais.
„Gerti vien gryną vandenį gali būti sunku, todėl geriau rinktis šiltą arbatą ir po truputį gurkšnoti visą dieną. Arbatų pasirinkimas yra gausus, tiesiog gerkite silpnos koncentracijos arbatas. Tinka įvairios žolelių arbatos - prieš pasirinkdami galite pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, - dėsto V. Kurpienė ir atkreipia dėmesį, kad geriant juodąją arba žaliąją arbatą svarbu nepamiršti saiko, nes šiuose gėrimuose yra kofeino. Jeigu sergant nesinori valgyti, galima gerti pasaldintą arbatą, ko sveikiems žmonėms nerekomenduojama daryti.
Karštas gėrimas - ne visada į naudą
Taip pat dietistė įspėja, kad į karštą arbatą dedamas medus ar citrina dėl aukštos temperatūros praranda didelę dalį gydomųjų savybių. „Geriau šaukštelį medaus tiesiog sučiulpti negu ištirpinti jį į karštame vandenyje“, - sako V. Kurpienė. Apskritai, greitai geriama labai karšta arbata, pasak dietistės, gali padaryti daugiau žalos negu naudos: „Kai kamuoja gerklės uždegimas, tai karštas skystis gali dar labiau pabloginti sudirgusios gleivinės būklę ir prailginti, o ne sutrumpinti gijimo procesą. Todėl leiskite arbatai pravėsti ir gerkite po truputėlį, kad organizmas geriau įsisavintų skysčius“.
Svarbu ir tinkamai valgyti, ir tinkamai ilsėtis
Sveikam žmogui V. Kurpienė rekomenduoja bent du kartus per dieną valgyti šviežių daržovių, tuo tarpu susirgus geriau tiktų virtos ar troškintos gėrybės, nes toks maistas lengviau virškinamas. Įvairūs troškiniai, sriubos, košės - įvairių maistingų medžiagų turtingi patiekalai, kurie neapkrauna organizmo. Sergant geras energijos šaltinis yra įvairūs vaisiai, nes juose gausu vertingų medžiagų, natūralių cukrų, skaidulų ir skysčių. Pašnekovė akcentuoja, kad sergant labai svarbu išsimiegoti, vertingas ir jėgas atkuriantis yra dienos miegas. Verta pristabdyti darbus ir dėmesį sutelkti sveikimui.
„Suplanuokite, kad darbus pabaigsite pasveikę ir atgavę jėgas. Jeigu dirbsite sirgdami, sveikimo procesas užtruks, nes išeikvosite daug jėgų, kurių reikia organizmui, kovojančiam su liga. Be to, tikėtina, kad sergant darbas nebus labai produktyvus, o rezultatai - prastesni“, - sako V. Kurpienė.
Kitas kraštutinumas, pasak dietistės, yra didelis artimųjų noras palepinti susirgusį žmogų. „Kiekvienas norime, kad sergantis šeimos narys ar draugas jaustųsi geriau. O žmogų lengviausia palepinti maistu, pavyzdžiui, saldumynais, miltiniais kepiniais ir panašiais daug cukraus savo sudėtyje turinčiais produktais, dėl kurių pakyla gliukozės kiekis kraujyje, o tai savo ruožtu gali paskatinti uždegiminius procesus. Todėl saldumynus sergančiam žmogui, kaip ir sveikam, vertėtų riboti“, - pataria specialistė.
Apibendrinimas
Apibendrinant, tinkama mityba yra svarbi sveikimo proceso dalis. Svarbu vartoti pakankamai baltymų, skysčių ir lengvai virškinamo maisto. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir vengti kraštutinumų, tokių kaip badavimas ar besaikis nesveiko maisto vartojimas. Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu dėl individualaus mitybos plano.