Insultas gali paveikti jūsų gebėjimą kramtyti ir ryti maistą. Šie sutrikimai vadinami disfagija. Disfagija pasireiškia problemomis valgant ir geriant.
Disfagijos požymiai ir simptomai
Dėl suprastėjusio rijimo reflekso maistas ar gėrimas, užuot keliavęs į pilvą, gali patekti į plaučius. Šiuo atveju, natūrali kūno reakcija maistui ar skysčiams patekus į plaučius yra atsikosėti. Atsikosėjus, tai gali sukelti gyvybei pavojingą apatinių kvėpavimo takų infekciją. Tai vadinama aspiracine pneumonija. Aspiracijai būdingi požymiai, tai kosulys, springimas, šlapias-prikimęs balsas, dusulys.
Kiti disfagijos simptomai: sudėtinga nuryti vaistus.
Kaip saugiai nuryti: rekomendacijos ir patarimai
Dietologas gali padėti jums pasirinkti tinkamą mitybą, suvartojamo maisto kiekį ir maisto papildų vartojimą. Specialistas jums taip pat gali rekomenduoti tam tikras kūno padėtis ar judesius, kurie palengvintų rijimą, taip pat, kaip padėti jums saugiai nuryti.
Prašyti padaryti rentgeno nuotrauką, kuri parodytų ar maistas bei gėrimai nepatenka į jūsų plaučius ar gėrimo proceso metu.
Alternatyvūs mitybos būdai
Jei rijimas jums sukelia daug problemų, tuomet jums reikalingas alternatyvus mitybos būdas. Pavyzdžiui, mėnesį asmuo yra maitinamas per zondą nazogastriniu būdu, kol zondas pasiekia skrandį, arba perkutaninę endoskopinę gastrostomiją (PEG).
Kramtymo svarba virškinimui
„Norint sulieknėti, nereikia kankinti savęs dietomis, pakanka išmokti tinkamai sukramtyti maistą“, - įsitikinęs „Lieknėjimo akademijos“ sveikos mitybos konsultantas Tomas Lenart, teigiantis, kad gerai sukramtant maistą mažiau suvalgysime ir greičiau pasijausime sotūs. Galėsime pasimėgauti valgymo malonumais, o mūsų organizmas už tai atsidėkodamas geriau įsisavins maisto medžiagas ir suteiks energijos visai dienai. Tinkamai sukramčius maistą, mažiau apkraunamas visas organizmas, gerėja mūsų savijauta ir sveikata.
„Dantys yra vienintelė žmogaus organizmo turima priemonė maistui susmulkinti mechaniškai, nei mūsų skrandis, nei žarnynas to padaryti nepajėgūs. Jie turi galimybę maistą skaidyti tik chemiškai ir jį permaišyti. Kramtant maistas yra suvilgomas ir pradedamas virškinti dar būdamas burnoje. Jei sąžiningai kramtysime tai ką valgome, neišvengiamai būsime priversti valgyti lėčiau ir dar nebaigę pietauti pajusime sotumo jausmą. Kuris nuo valgymo pradžios atsiranda ne anksčiau kaip po 15 min.
Kramtant mūsų skonio, lytėjimo, temperatūros, skausmo receptoriai įvertina maisto fizines, chemines savybes, jo konsistenciją. Ši informacija persiunčiama mūsų skrandžiui ir žarnynui, kurie pasiruošia darbui: pagamina reikiamą kiekį rūgščių, šarmų ir fermentų. Kramtymas mus apsaugo nuo žalingų mikroorganizmų. Su maistu suvalgome daugybę bakterijų, ypač jei tai termiškai neapdoroti vaisiai ar daržovės.
Kramtymo metu su seilėmis išskiriamos medžiagos naikina bakterijas ir mums pavojingus mikroorganizmus. Tačiau šis barjeras tinkamai veikia tik tada, jei maistą kramtome. Visi žinome kaip tinkamai kramtyti, dažniausiai tiesiog neturime tam laiko arba tingime... Tereikia kramtyti, kol maistas esantis burnoje tiesiog sutirps.
Kaip išsiugdyti tinkamo kramtymo įprotį
Pagrindinis trukdis geram kramtymui yra netikę mūsų įpročiai ir nuolatinis pasiteisinimas - „nėra laiko“. Juos pakeisti sunku, tačiau įmanoma.
- Turime suprasti, kad burna tai ne vien ertmė, į kurią galime sumesti viską kaip papuola ir nuryti.
- Pasirinkite bent vieną dieną per savaitę, kurios metu viską gerai sukramtykite. Jei nuolat pamirštate, kad nutarėte tinkamai kramtyti, užsirašykite.
- Pratęskite vieną dieną iki savaitės, vėliau iki 30 d. Pirmi žingsniai sunkiausi, naujam įpročiui išsiugdyti dažniausiai pakanka jo laikytis ne mažiau kaip 30 dienų. Vėliau jums nebereikės jokių pastangų.
Achalazija: reta liga, sukelianti rijimo sunkumus
Kai sunku nuryti net vandenį, tai gali būti retos ligos - achalazijos - požymis. Achalazija serganti pacientė maisto rijimo problemas pastebėjo jau seniai, tačiau rūpesčio savimi trūkumas ir epizodai, kada virškinimo eiga pagerėdavo, vizitą pas specialistus vis nutolindavo.
Retos ligos simptomatika pradžioje pasireiškė kisieliaus konsistenciją primenančio turinio pasirodymu, nurijus vos kelis kąsnius maisto. Moteris pasakoja, kad susikaupusios gleivės trukdydavo kramtyti ir tą turinį reikėdavo nuolat išspjauti norint valgyti toliau. Nors pradžioje tokie epizodai nebuvo nuolatiniai, vėliau ligos požymiai dažnėjo ir stiprėjo.
Endoskopijų skyriaus gydytojas L. Kameneckas sako, kad paprastai achalazijos forma yra idiopatinė - paini ir sudėtinga tuo, kad nėra aiškaus atsakymo, kas sukelia šią ligą. Žinoma tai, kad yra pažeidžiamos stemplės nervinės ląstelės, kyla autoimuninis uždegimas.
„Pažeistų stemplės nervinių ląstelių pasekoje, sutrinka stemplės motorika, maistas į skrandį patenka sunkiai, netaisyklingai arba visai nepatenka. Normaliai funkcionuojančioje virškinimo sistemoje, apatinis sfinkteris (raumenų žiedas - aut. past.) - įsitempia ir atsipalaiduoja, kai mes ryjame maistą. Sergant achalazija apatinis stemplės sfinkteris įsitempęs ir maisto turinys laikosi stemplėje - nekeliauja toliau į skrandį ir stringa gerklėje. Taigi kiekvienas kąsnis gali tapti rimtu iššūkiu“, - klinikinę ligos eigą glaustai apibūdina gydytojas.
Ligos gydymui - stemplės plėtimas balionu
Sėkmingo gydymo eigai svarbi pirminė grandis - šeimos gydytojas, kuris šiuo atveju suprato, kad pacientei gali būti reikalingas endoskopinis tyrimas. Gavusi siuntimą moteris atvyko į Endoskopijų skyrių gastroskopijai - procedūrą atlikęs gydytojas iš karto pamatė, kad stemplėje nuolat kaupiasi liekamojo maisto. Nustatyta reta liga reikalavo ir pažangių gydymo sprendimų. Pacientei taikytas modernus chirurginis gydymas, kai endoskopiškai sfinkterio raumuo suardomas išplečiant balionu.
Ligos gydymui taikomi ir kiti būdai. Vienas iš jų medikamentinis gydymas, kada skiriami vaistai, kuriuos pacientas turėtų gerti prieš kiekvieną valgymą. Kitas variantas - laparoskopinis gydymas, kai procedūra atliekama per pilvo ertmę. Gali būti taikoma ir dar viena chirurginio gydymo forma, kai mechaniškai perpjaunamas spazmo paveiktas raumuo.
Atsinaujinanti liga ir gyvenimo kokybė
Dažnu atveju achalazija baigtinio gydymo neturi. Net tada, kai procedūra atlikta sėkmingai su maisto rijimu susijusios problemos gali atsinaujinti. Gydytojas L. Kameneckas sako, kad kol kas sunku vertinti, ar šios pacientės atveju užteks vienos procedūros: „Gali būti, kad gydymą teks pakartoti. Todėl labai svarbus paciento dėmesys pačiam sau, savęs, savo pojūčių stebėjimas valgant. Verta pergalvoti savo mitybos įpročius ir tam tikra prasme išmokti gyventi su šia liga. Vėl pastebėjus simptomus būtina kreiptis į specialistus - taikant tas pačias priemones pacientui galima padėti“.
Nemalonūs pojūčiai valgant ir prastėjanti bendra savijauta, ne vieninteliai achalazijos sukeliami padariniai. Savo patirtį sergant šia liga papasakojusi pacientė akcentavo, kad ši patirtis palietė ir įprastus jos socialinius įpročius, bendravimą su artimaisiais, išvykas į svečius, dalyvavimą susibūrimuose, šventėse. Gyvenimo kokybė, atliekant, regis, tokį įprastą veiksmą - valgymą, buvo taip ženkliai suprastėjusi, kad moteris sakosi ilgainiui pradėjusi jausti baimę dėti į burną bet kokio maisto kąsnį.
Apetito stoka vyresnio amžiaus žmonėms
Jungtinių tautų skaičiavimais, 2050 m. pasaulyje gyvens dvigubai daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių negu vaikų iki 5 metų. Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema.
Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis. Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Mažėjant seilių, sunkiau kramtyti ir nuryti maistą, jis nėra tinkamai sudrėkinamas, o virškinimo proceso pradžia apsunkinama. Dar viena sunkesnio maisto nurijimo priežasčių - senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė. Dėl ligų ar amžiaus nusilpus raumenims, gali būti sunkiau palaikyti burnos higieną, dantys greičiau genda.
Nenoras valgyti gali būti susijęs su kamuojančiomis vidurių užkietėjimo problemomis, pykinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir pan. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas. Dėl šių ligų ir joms gydyti skirtų vaistų šalutinio poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, darantys įtaką geram virškinimui. Be to, su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų.
Apetito stoka gali būti nulemta ir infekcinių susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, kuomet net ir jaunas žmogus sunkiai prisiverčia suvalgyti pilną porciją. Tačiau kalbant apie bakterijas ir virusus bei vyresnio amžiaus žmonių valgymo sutrikimus, dažnesnė situacija, kurią galima apibūdinti „višta ar kiaušinis?“ principu. Netinkama mityba lemia imuniteto silpnėjimą, o tai didina infekcijų riziką ir lemia ilgesnį atsigavimą po ligos.
Tarp vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežasčių mokslininkai vis dažniau įvardija psichikos ligų poveikį. Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai. Demencija, kuri yra ne viena konkreti liga, bet sindromas su daug įvairių simptomų, paveikia vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Jiems gali taptu sunkiau išreikšti mintis, priimti sprendimus, orientuotis laike, padėti daiktus į jiems tinkamas vietas ar tiesiog prisiminti pavalgyti.
Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai gali paveikti skonį ir uoslę, todėl anksčiau mėgiami patiekalai ar produktai gali tapti nebeskanūs. Kitas pavyzdys - antibiotikai. Gerai žinoma, kad jie daro neigiamą poveikį virškinimo sistemai.
Dar viena apetito stokos priežastis gali būti nediagnozuotos ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos. Mažėjantis apetitas gali būti vienas pirmųjų signalų, skatinančių kreiptis į gydytojus.
Kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių apetitą
Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą. Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan. Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti.
Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis. Galiausiai, labai svarbu į vyresnio amžiaus žmonių mitybą įtraukti pakankamai skysčių.
Apetito stoka besiskundžiantiems vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnai praverčia valgymo grafikas. Kaip minėjome, senjorai, kurie daugelį dešimtmečių prie pietų stalo sėdosi su gausia šeima arba su sutuoktiniu, likę vieni, dažnai praranda valgymo džiaugsmą.
Reikia nepamiršti, kad vyresnio amžiaus žmonės gali ir turėtų megzti naujus socialinius ryšius, įskaitant ir su kitų amžiaus grupių žmonėmis. Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus. Tiesa, užmegzti naujas pažintis ne visiems yra lengva, nepaisant amžiaus. Todėl pirmus žingsnius gali reikėti padaryti jums, kurie rūpinatės vyresnio amžiaus artimuoju.
Geros mitybos svarba
Maistas, kurį valgome, turi poveikį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Skurdžiai besimaitinantys asmenys gali lengviau susirgti, jiems gali būti sunkiau atsigauti po ligos ir traumos. Skurdi mityba yra didelė vyresnio amžiaus asmenų problema.
Demenciją turintiems asmenims gera mityba yra susijusi su šiais papildomais iššūkiais:
- prarandamas apetitas;
- atsiranda nepasotinamas apetitas, saldumynų troškimas;
- užmirštama atsigerti ar pavalgyti;
- užmirštama, kaip kramtyti ar nuryti;
- galimas gerklės išsausėjimas, diskomfortas burnoje;
- galimai nebeatpažįstama maisto ar gėrimo.
Kasdienis maisto medžiagų santykis
Demenciją turintis asmuo ir kiti to paties amžiaus asmenys turi panašius mitybos poreikius. Jeigu demenciją turintis asmuo yra fiziškai aktyvus, pavyzdžiui, jaučia poreikį nuolat vaikščioti, kad asmuo neprarastų svorio, būtina pasiūlyti jam daugiau maisto.
Mitybos gairės:
- užtikrinti maistingų maisto produktų įvairovę;
- valgyti bent tris kartus per dieną;
- gerti pakankamai vandens;
- gausiai valgyti daržovių ir vaisių;
- valgyti duonos, makaronų, dribsnių;
- stengtis valgyti mažiau produktų, turinčių sočiųjų riebalų;
- rinktis mažiau druskos turinčius patiekalus, druską vartoti saikingai;
- vartoti daug kalcio turinčius produktus;
- riboti cukrų.
Dažni mitybos iššūkiai
- Užmiršimas pavalgyti
- Negali arba nenori ruošti sau valgio
- Jeigu demenciją turintis asmuo vartoja daug alkoholio
- Sunkumas naudoti stalo įrankius
- Valgymas, kai demencija jau yra pažengusi
Disfagija: sutrikęs rijimas
Nesugebėjimas lengvai nuryti maisto produktų ar skysčių rodo, kad jums pasireiškė rijimo sutrikimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, bandydami nuryti, ne tik jaučia diskomfortą, tačiau jiems taip pat kyla pavojus užspringti. Disfagija yra dar vienas medicininis pavadinimas, apibrėžiantis sutrikusį rijimą. Šis sutrikimas ne visada reiškia, kad sergate. Dažnai ši būklė gali būti laikina ir praeiti savaime.
Remiantis žmogaus fiziologijos duomenimis atliekant rijimo procesą dirba net 50 raumenų bei nervų. Kitaip tariant, yra daugybė veiksnių, kuriems nustojus įprastai funkcionuoti, pasireiškia įvairūs rijimo sutrikimai.
Disfagijos priežastys
- Gastroezofaginis Refliuksas (GERL).
- Rėmuo.
- Achalazija.
- Zenker divertikulas.
- Insultas.
Rijimas - tai sudėtingas procesas, kurio metu maistas iš burnos per stemplę patenka į skrandį. Šis procesas gali būti skirstomas į keturias fazes: Oralinė paruošiamoji, Oralinė, Faringinė ir Stemplinė. Šios fazės yra glaudžiai susijusios viena su kita. Orofaringinę disfagiją sukelia gerklės nervų ir raumenų sutrikimai. Stemplinė disfagija yra jausmas, kad kažkas įstrigo stemplėje, zonoje už krūtinkaulio.
Kada kreiptis į gydytoją
Disfagija yra vienas iš virškinimo sistemos sutrikimo aliarmo simptomų. Ignoruoti šio požymio negalima. Jeigu jaučiate, kad turite rijimo arba GERL simptomų, būtinai apie tai pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar gydytoju gastroenterologu.
Disfagija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau ji dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Kreipkitės į savo gydytoją, jeigu jaučiate, kad kartojasi arba dažnėja apsunkintas rijimas ar springimas. Jei kliūtis trukdo kvėpuoti, nedelsdami kreipkitės pagalbos.
Kitos galimos rijimo sunkumų priežastys:
- Difuzinis spazmas.
- Stemplės susiaurėjimas.
- Svetimkūniai. Kartais maistas gali iš dalies užblokuoti gerklę ar stemplę.
- Spindulinė terapija.
- Amžius.
- Rūkymas.
- Alkoholis.
- Ilgalaikis ir negydomas GERL.
- Kiti sveikatos sutrikimai.
Disfagijos komplikacijos:
- Nepakankama mityba, svorio kritimas ir dehidratacija.
- Aspiracinė pneumonija.
- Užspringimas.
Gydymo būdai:
- Endoskopinis stemplės išplėtimas.
- Chirurgija.
- Vaistai.
- Maitinimas per vamzdelį.
Parkinsono liga ir mityba
Parkinsono liga yra neurologinė liga. Dažniausiai pasireiškia po 60-ųjų gyvenimo metų. Šios ligos simptomai stiprėja palaipsniui keliolikos metų eigoje. Pradžioje stebimas tam tikras judesių sulėtėjimas ir nerangumas. Laikui bėgant, išsivysto pusiausvyros sutrikimai bei tampa sudėtinga atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
Parkinsono ligos atveju, tinkama mityba, nors ir nesugeba sustabdyti ligos progresavimo, tačiau gali sustiprinti vartojamų vaistų efektyvumą, taip pat sušvelninti šalutinius poveikius, susijusius su vaistų vartojimu. Parkinsono liga sergančiam pacientui nėra lengva išlaikyti tinkamą kūno svorį. Tyrimai rodo, kad beveik pusė ligonių netenka svorio jau ligos pradžioje.
Priežastys tam yra dvejopos. Pirma, maisto vartojimas arba valgymas yra pasunkėjęs, kadangi pacientui sunku naudotis stalo įrankiais, sunku atsikąsti, kramtyti ir nuryti. Dažnai ligoniui būna sutrikęs skonio ir kvapo pojūtis, jis greitai pajunta sotumo jausmą. Dažnai ligą lydi prasta nuotaika. Visa tai sukelia apetito stoką, tuo pačiu mažesnį maisto kiekio vartojimą.
Kadangi ligonio energijos poreikiai yra dideli, o jis dažnai neturi apetito, jo maisto porcijos turi būti mažos, tačiau valgoma dažnai (mažiausiai 5 kartus per dieną, geriausia 6-7) tolygiais laiko tarpais (geriausia kas 2-3 valandos). Patariama vartoti lengvai virškinamus (garuose, vandenyje virtus arba orkaitėje keptus), maistingus (turinčius reikiamą kiekį kalorijų ir maistinių medžiagų), šviežiai pagamintus ir apetitą žadinančius maisto patiekalus. Labai svarbu, kad valgiaraštis būtų įvairus.
Reikėtų vengti riebių, riebaluose keptų patiekalų, tirštų sriubų ir padažų, vidurių pūtimą sukeliančio maisto, kadangi tai yra sunkiai virškinama ir ilgai užsibūna skrandyje. Ligonio valgiaraštyje turėtų būti gausu grūdinių produktų (duonos, pyrago kepinių, javainių, košių, makaronų, bulvių), pilnaverčių baltymų, gaunamų iš mėsos ir pieno produktų, taip pat vaisių ir daržovių (jeigu ligonis gali valgyti, jų reikėtų duoti tiek žalių, tiek virtų).
Jeigu, nepaisant pastangų, ligonio svoris krenta, tokiu atveju, tikslinga papildyti dietą paruoštais vartoti specialios medicininės paskirties maisto produktais, pvz. Nutridrink. Nedideliame tūryje yra daug energijos ir aukštos biologinės vertės baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų kompleksas. Šis produktas yra skystas, tai palengvina jo vartojimą, kadangi pacientui nereikia jo kąsti ir kramtyti.