Ar kada pagalvojote, kodėl mūsų kraujas yra raudonos spalvos? Sodriai ryškią spalvą kraujui suteikia ypatingas kraujo pigmentas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose - hemoglobinas. Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme - jis perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas.

Hemoglobino reikšmė organizme

Kiekviena hemoglobino molekulė turi keturis geležies atomus, todėl gali pernešti keturias deguonies molekules. Hemoglobinas prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių ir perneša deguonį į visą organizmą - į kiekvieną vietą, kur teka kraujas. Visiems organizmo ląstelių milijardams reikia deguonies, kad jos galėtų atsistatyti ir palaikyti savo funkcijas.

Be to, hemoglobinas padeda raudoniesiems kraujo kūneliams įgyti disko formą, kuri leidžia jiems lengvai judėti kraujagyslėmis.

Normalus hemoglobino kiekis

Sveiko suaugusio žmogaus normalus hemoglobino kiekis kraujyje svyruoja tarp 110-160 g/l.

Hemoglobino kiekis kraujyje matuojamas gramais decilitre (g/dl) arba gramais litre (g/l). Rodiklių diapazonai skirtingose laboratorijose gali šiek tiek skirtis.

Nors skirtingose laboratorijose normos gali šiek tiek skirtis, bendrai priimtos normos yra šios:

• Vyrams: 13,5-18,0 g/dl
• Ne nėščioms moterims: 12,0-15,0 g/dl
• Vaikams: 11,0-16,0 g/dl (šis intervalas priklauso nuo amžiaus)
• Nėštumo metu: daugiau nei 10,0 g/dl

Hemoglobino normos pagal amžių:

• 0-1 mėn.
• 1-6 mėn.
• Nuo 6 mėn.

Hemoglobino normos nėštumo metu

Kaip rodo statistika, pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma net 30-40% besilaukiančiųjų. Besilaukiančios moters organizme padidėja kraujo tūris, o kartu išauga ir organizmui reikalingas geležies kiekis, dėl to hemoglobino rodikliai nėštumo metu gali šiek tiek smuktelti žemyn.

Kaip nustatomas hemoglobino lygis?

Hemoglobino koncentracija kraujyje nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Bendrojo kraujo tyrimo metu nustatomi raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekiai kraujyje.

Hemoglobino kiekį galima išmatuoti atlikus kraujo tyrimą. Jis vadinamas hemoglobino testu. Medikai paima kraujo mėginį ir siunčia jį į laboratoriją analizei.

Hemoglobino lygis dažnai matuojamas kaip visos kraujo analizės (CBC) dalis.

Padidėjęs hemoglobino lygis

Padidėjęs hemoglobino kiekis kraujyje gali sukelti kraujo krešulių, riziką. Per didelis hemoglobino kiekis gali rodyti retą kraujo sutrikimą, vadinamą policitemija. Šios ligos metu organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, todėl kraujas tampa tirštesnis nei įprasta.

Dėl to gali susidaryti kraujo krešuliai, padidėja širdies smūgio ir insulto rizika. Tai yra sunki ir visą gyvenimą trunkanti liga, kuri negydoma gali būti mirtina.

Padidėjęs hemoglobino kiekis taip pat gali atsirasti dėl dehidratacijos, rūkymo ar gyvenimo aukštikalnėse. Kartais tai gali būti susiję su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, plaučių ar širdies ligomis.

Galimos per didelio hemoglobino priežastys

• Dehidratacija: Kai organizme trūksta skysčių, kraujo plazmos kiekis sumažėja, todėl hemoglobino koncentracija atrodo didesnė.
• Mažas deguonies kiekis kraujyje:
  • Gyvenimas dideliame aukštyje.
  • Lėtinės plaučių ligos (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga - LOPL).
  • Miego apnėja.
• Rūkymas: Rūkymas mažina deguonies kiekį kraujyje, o tai skatina organizmą gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių.
• Širdies ar kraujotakos sutrikimai: Kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos gali padidinti hemoglobino lygį.
• Lėtinės ligos:
  • Inkstų funkcijos sutrikimai (dėl eritropoetino padidėjimo).
  • Policitemija vera (retas kaulų čiulpų sutrikimas).

Simptomai

Pagrindiniai simptomai: galvos svaigimas, mėlynės ar kraujosruvos, intensyvus prakaitavimas, nuovargis, galvos skausmai, pageltusios akys bei oda, svorio kritimas be priežasties, patinę sąnariai.

Ką daryti esant padidėjusiam hemoglobinui?

• Gerkite pakankamai skysčių: Dehidratacija yra dažna priežastis, todėl užtikrinkite pakankamą vandens suvartojimą (8-10 stiklinių per dieną).
• Ribokite geležies ir vitamino C suvartojimą: Geležis ir vitaminas C skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Jei hemoglobinas padidėjęs:
  • Venkite didelio kiekio raudonos mėsos, kepenų.
  • Ribokite citrusinių vaisių ir maisto papildų su vitaminu C vartojimą.
• Rūkymo nutraukimas: Rūkymas sumažina deguonies kiekį kraujyje, todėl organizmas gamina daugiau hemoglobino. Atsisakius rūkymo, situacija gali pagerėti.
• Venkite deguonies trūkumo situacijų: Gyvenant dideliame aukštyje ar dirbant užterštoje aplinkoje, gali reikėti apriboti šias veiklas arba naudoti papildomą deguonies terapiją.

Medicininė intervencija

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti:

• Kraujoleidimą (flebotomiją): Procedūra, kurios metu pašalinamas tam tikras kraujo kiekis, siekiant sumažinti hemoglobino ir hematokrito lygį.
• Vaistus, slopinančius raudonųjų kraujo kūnelių gamybą (pvz., hidroksikarbamidas, jei nustatyta policitemija vera).

Konsultacija su gydytoju

Jei hemoglobinas išlieka aukštas, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pvz.,:

• Eritropoetino kiekio nustatymą.
• Plaučių funkcijos tyrimus.
• Kaulų čiulpų biopsiją (jei įtariama policitemija vera).

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju:

• Nuolatinį galvos skausmą ar galvos svaigimą.
• Kraujospūdžio padidėjimą.
• Krūtinės skausmą ar dusulį.
• Rankų ar kojų tirpimą ar skausmą.

Maistas ir gėrimai, skystinantys kraują

Į savo mitybos racioną patariama įtraukti nors keletą šių natūralių produktų:

• Vanduo. Priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kūno svorio, patariama per dieną išgerti apie 1,5-2 litrus vandens. Pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti balansą kraujyje.
• Imbiero šaknis. Ji naudinga žmogaus kraujotakai, turi priešuždegiminių savybių. Galima įtarkuoti jos į vandenį arba įdėti į arbatą.
• Česnakas. Jis ypač naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Padeda normalizuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią aterosklerozei, tačiau valgyti jį reikia saikingai.
• Ciberžolė (kurkuminas). Turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir kraujo cirkuliaciją. Ciberžolė, arba kurkuminas, prisideda ir prie cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimo, dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos procese.
• Spanguolės. Šiose uogose daug antioksidantų, kurie stiprina kraujagyslių, širdies sistemos veiklą, mažina uždegimus. Antioksidantai padeda išvalyti iš organizmo toksinus ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
• Cinamonas. Šis kvapnus prieskonis gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina uždegimus ir normalizuoja kraujo spaudimą.

Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė teigė, jog maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus.

Sumažėjęs hemoglobino lygis

Mažas hemoglobino kiekis dažniausiai reiškia, kad žmogus turi anemiją. Yra keletas anemijos tipų:

• Geležies stokos anemija: Tai dažniausia anemijos forma, atsirandanti, kai organizmas neturi pakankamai geležies, kad galėtų gaminti reikiamą hemoglobino kiekį. Dažniausia priežastis - kraujo netekimas, tačiau tai taip pat gali nutikti, jei organizmas nesugeba įsisavinti pakankamai geležies, pavyzdžiui, po skrandžio apylankos operacijos.
• Su nėštumu susijusi anemija: Tai geležies stokos anemijos forma, kuri pasireiškia dėl didelio geležies poreikio nėštumo ir gimdymo metu.
• Vitaminų trūkumo sukelta anemija: Tai atsiranda, kai organizme trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12 arba folio rūgšties. Ši anemijos rūšis pakeičia raudonųjų kraujo kūnelių formą, todėl jie tampa mažiau efektyvūs.
• Aplastinė anemija: Tai reta liga, kai imuninė sistema puola kaulų čiulpuose esančias kraują formuojančias kamienines ląsteles, todėl sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
• Hemolizinė anemija: Ji gali būti įgimta arba sukelta kitų sveikatos sutrikimų. Šios ligos metu raudonieji kraujo kūneliai suyra kraujotakoje arba blužnyje.
• Pjautuvinių ląstelių anemija: Tai genetinė liga, kurios metu hemoglobino baltymas yra nenormalus. Dėl to raudonieji kraujo kūneliai tampa pjautuvo formos ir standūs, todėl negali laisvai judėti per mažas kraujagysles.

Be šių anemijos formų, tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, inkstų ligos ar chemoterapija, gali trukdyti organizmui gaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių.

Mažas hemoglobino kiekis kūdikiams

Naujagimiams gali pasireikšti laikina anemija, kai jiems yra 6-8 savaitės. Tai atsitinka, nes jie išnaudoja raudonuosius kraujo kūnelius, su kuriais gimė, tačiau jų organizmas dar nėra pradėjęs gaminti naujų. Ši būklė paprastai nėra pavojinga, nebent kūdikis serga kita liga.

Be to, kūdikiams gali išsivystyti anemija dėl per greito raudonųjų kraujo kūnelių irimo, dėl ko gali atsirasti gelta - odos pageltimas. Tai dažnai įvyksta, jei motinos ir kūdikio kraujo grupės nesutampa.

Mažo hemoglobino simptomai

Žmonės, kurių hemoglobino lygis yra žemas, gali jausti šiuos simptomus:

• Silpnumą
• Dusulį
• Galvos svaigimą
• Greitą ar nereguliarų širdies plakimą
• Spaudimo jausmą ausyse
• Galvos skausmus
• Šaltas rankas ir kojas
• Išblyškusią arba pageltusią odą
• Krūtinės skausmą

Rizikos veiksniai

Anemijos rizika yra didesnė šių grupių žmonėms:

• Vyresnio amžiaus žmonėms
• Žmonėms, kurių mityboje trūksta geležies
• Intensyviai sportuojantiems - fizinis krūvis gali sukelti raudonųjų kraujo kūnelių irimą kraujyje
• Menstruacijas turintiems ar nėščioms žmonėms
• Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, autoimuninėmis ligomis, kepenų ar skydliaukės ligomis bei uždegiminėmis žarnyno ligomis

Ką daryti, jei hemoglobino kiekis sumažėjęs?

Jei kraujo tyrimas parodė sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, pirmiausia, ką galite padaryti - maksimalų dėmesį skirti subalansuotai ir visavertei mitybai. Kiekvieną dieną rekomenduojama valgyti geležies turinčių maisto produktų.

Atstatyti sumažėjusią geležies koncentraciją kraujyje galima pasitelkus visavertę mitybą. Svarbu atminti, jog visavertė ir subalansuota mityba padeda ne tik atstatyti organizmą, bet ir išvengti vitaminų, mineralų ir kitų būtinųjų medžiagų trūkumo.

Organizmas linkęs sunkiai pasisavinti geležį, todėl rekomenduojama racioną papildyti daug vitamino C turinčiais produktais: žaliaisiais čili pipirais, geltonosiomis saldžiosiomis paprikomis, juodaisiais serbentais, čiobreliais, petražolėmis, lapiniais kale kopūstais, brokoliais, briuseliniais kopūstais, kiviais, apelsinais, citrinomis, braškėmis. Kaip matote, dalis produktų gausus ir vitamino C, ir geležies šaltinis.

Gydymas

Anemijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Mitybos pokyčiai ar maisto papildai gali padėti žmonėms, kurių anemiją sukėlė geležies ar vitaminų trūkumas.

Jei anemiją sukelia kita liga, gydant pagrindinę ligą dažnai pagerėja ir hemoglobino lygis.

Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų ar kraujo perpylimo, pavyzdžiui, sergant aplastine anemija. Antibiotikai gali padėti, jei anemija yra hemolizinė.

Policitemija yra visą gyvenimą trunkanti liga, kuri neturi visiško išgydymo, tačiau medikamentai gali padėti valdyti jos simptomus.

Pjautuvinių ląstelių liga taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros.

Jei hemoglobino kiekio trūkumas kraujyje ženklus, gydytojas gali rekomenduoti kurį laiką mitybą papildyti kokybiškais ir veiksmingais geležies preparatais.

Jeigu vis dėlto normalios geležies koncentracijos atstatyti nepavyksta, gali tekti vartoti maisto papildus ar vaistus su geležimi. Ar to jums tikrai reikia, pagal jūsų tyrimų rezultatus nustatys gydytojas. Maksimalus efektas bus pasiektas geležį vartojant antroje dienos pusėje - tokiu metu organizmas geriausiai įsisaviną šią mikromaistinę medžiagą.

Jeigu tuo pačiu periodu geriate maisto papildus su kalciu, juos vartokite ryte, o geležies papildus - vakare.

Geležies preparatai

Vaistininkė rekomenduoja geležies maisto papildus. Geležies maisto papildai išsiskiria nemaloniu vartojimo periodu ir daugeliui pacientų pasireiškiančiu šalutiniu poveikiu. Bene kiekvienas vartojęs geležies tabletes prisimins skrandžio skausmą, pykinimą ar kitus simptomus.

Kaip pasirinkti tinkamą geležies preparatą?

Renkantis geležies papildus, svarbu atsižvelgti į jų formą, sudėtį ir įsisavinimo efektyvumą. Vienas iš populiariausių pasirinkimų šiuo metu yra skysta geležis mikrokapsulėse. Ši inovatyvi forma leidžia išvengti daugelio tradiciniams geležies papildams būdingų šalutinių poveikių, tokių kaip virškinimo sutrikimai, ir užtikrina geresnį įsisavinimą. Mikrokapsulių technologija leidžia aktyviąsias medžiagas apsaugoti nuo skrandžio rūgščių poveikio, todėl geležis pasiekia žarnyną, kur geriausiai įsisavinama.

Kada gerti geležį?

Geležies papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Optimalus laikas - ryte, likus mažiausiai 30 minučių iki pusryčių arba kelios valandos po valgio. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą, vartodami geležį tuščiu skrandžiu. Tokiais atvejais geležies papildus galima vartoti kartu su lengvu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.

Ko vengti vartojant geležį?

Kad nenubrauktumėte viso įdirbio, reikia žinoti ne tik ką valgyti, bet ir ko vengti. Bent dvi valandas prieš ir po geležies vartojimo negerkite kavos, juodosios ir žaliosios arbatos, alkoholio, taip pat nevartokite pieno ir duonos gaminių ar daug kalcio turinčio maisto. Geriausia, jei geležies preparatų vartojimo metu šių produktų apskritai atsisakytumėte. Norint išvengti tokio diskomforto, galite rinktis maisto papildus, neturinčius sąveikos su minėtais maisto produktais (pvz. mikrokapsulėse patalpintą geležį).

---