Bipolinis sutrikimas, dar vadinamas maniakine depresija ar bipoliniu afektiniu sutrikimu, - lėtinė liga, kuriai būdingi besikeičiantys depresijos ir manijos epizodai. Nepaisant to, kad šis sutrikimas dažnai lydi žmogų visą gyvenimą - jis yra gana gerai kontroliuojamas.
Mitybos Svarba Sergant Bipoliniu Sutrikimu
Valgykite sveiką maistą. Skamba nuvalkiotai, bet iš tiesų yra nepaneigiamas ryšys tarp maisto ir nuotaikos. Optimaliai savijautai valgykite daug šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Ribokite riebalus ir cukrų, šokoladą, kofeiną ir perdirbtą maistą. Gerkite omega-3 turinčių preparatų. Venkite alkoholio ir narkotikų. Kokainas, ekstazis ir amfetaminai gali iššaukti maniją. Tuo tarpu alkoholis gali paskatinti perėjimą į depresijos fazę. Atsargiai vartokite bet kokius vaistus, įskaitant nereceptinius. Nes net ir kai kurie nereceptiniai vaistai gali sukelti problemų.
Omega-3 Riebalų Rūgštys
Itin svarbu užtikrinti, kad su maistu gautume pakankamą kiekį Omega-3 riebalų rūgšties. Omega 3 vartojimas saugo nuo depresijos ir bipolinių sutrikimų. Depresija sergančių žmonių kraujyje būna mažiau Omega 3 riebalų rūgščių nei šia liga nesergančiųjų. Omega 3 (EPR ir DHR) mažina uždegimus, yra apsauga prieš oksidacinį stresą, sukeltą laisvųjų radikalų ir susijusį su amžiumi bei uždegimine organizmo būkle. Būtent laisvieji radikalai ir didėjantys uždegiminiai procesai silpnina smegenų veiklą.
Žmogaus organizmas yra ypatingas tuo, kad gali sintezuoti, t. y. gaminti daugumą riebalų rūgščių. Tačiau kai kurių fermentų trūkumas sąlygoja dviejų nepakeičiamų riebalų rūgščių - Omega-3 (linoleno) ir Omega-6 (linolo) - būtiną gavimą su maistu. Šias dvi polinesočiąsias riebalų rūgštis būtinai reikia gauti su maistu, nes jos gamina audinių hormonus, besiskiriančius savo biologiniu aktyvumu ir funkcijomis, tačiau dalyvaujančių gyvybiškai svarbiose organizmo funkcijose, o pakitęs jų balansas gali veikti organizmo homeostazę ir skatinti uždegiminius procesus.
Omega-3 - tai nesočiosios riebalų rūgštys, kurias sudaro alfa linoleno rūgštis (anglų k. linolenic acid; trumpinys ALR arba angl. ALA), eikozapentaeno (EPR arba angl. trumpinys EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR arba angl. trumpinys DHA). EPR organizme verčiama į DHR, ir tokiu būdu palaikomas optimalus DHR ir EPR santykis. EPR ir DHR yra būtinos kokybiškai smegenų veiklai, geram regėjimui, taip pat jos mažina kraujo krešumą, kontroliuoja kraujo riebalų, stiprina imunitetą, mažina uždegimines reakcijas. ALR šaltinis yra: sėmenys, kanapės (ypatingai sėmenų ir kanapių aliejus), graikiniai riešutai, špinatai ir kopūstai. EPR DHR esama menkės kepenėlėse, riebioje žuvyje, moliuskuose ir dumbliuose (dumbliuose yra tik DHR). Silkė, skumbrė ir lašiša - pagrindiniai Omega-3 šaltiniai, esantys žuvyse.
Omega-6 - kita nepakeičiama riebalų rūgštis. Svarbiausia Omega-6 riebalų rūgštis yra linolo (angl. trumpinys LA - linoleic acid) rūgštis, kuri yra audinių hormonų (prostaglandinų) gamybos pirmtakas. Per didelis šios rūgšties vartojimas su maistu skatina uždegiminius procesus organizme ir tokių lėtinių ligų pasireiškimą kaip širdies ligos, vėžys, astma, artritai ir neurodegeneracinės ligos. Linolo rūgšties gausu rapsų, kukurūzų gemalų, sojų, saulėgrąžų, vynuogių kauliukų aliejuje, kepiniuose esančiame augaliniame aliejuje, kviečių produktuose, kai kuriuose riešutuose (braziliškuose ir kedro riešutuose), sėklose.
Kita žinoma Omega-6 riebalų rūgštis - Arachidono - kurios gausu žemės riešutų aliejuje, mėsoje (paukštienoje taip pat), kiaušiniuose, pieno produktuose, margarine. Arachidono rūgštis yra vienas pagrindinių smegenų ląstelių membranos komponentų ir savo maistine verte labai panaši į DHR. Arachidono rūgštis būtina skeleto ląstelių atsistatymui ir augimui, o taip pat yra audinių hormonų - eikozanoidų - pirmtakas, dalyvaujančių kraujo krešėjime ir kraujo plokštelių sukibime, vaidina svarbų vaidmenį ląstelių reguliavime. Ši rūgštis organizme gaminama iš linolo rūgšties.
Tiek Omega-3, tiek ir Omega-6 riebalų rūgštys labai svarbios optimaliai organizmo sveikatai palaikyti, tačiau šiolaikinėje mityboje (prisotintoje rafinuotais angliavandeniais, hidrintu aliejumi, greituoju maistu), Omega-6 riebalų rūgštis yra stipriai dominuojanti. Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykis dabartinėje mityboje yra labai pasikeitęs, palyginus koks jis buvo prieš 100 metų. Vis daugiau suvartojama produktų, prisotintų Omega-6 riebalų rūgšties, ir mažai vartojama maisto, turtingo Omega-3 riebalų rūgštimis. Vakarų mityboje Omega-6 rūgšties vartojimas sudaro iki 6% maisto energetinės vertės.
Didėjantis Omega-6 ir Omega-3 santykis mityboje (buvo užfiksuotas net 20:1 santykis!), kelia vis daugiau nerimo medikams, sveikatos specialistams, todėl pastaruoju metu bandoma grįžti prie santykio 1:1. Kodėl? Nes santykiui padidėjus iki 10:1 - organizmas iš Omega-3 riebalų rūgščių sintetina tik 50% reikalingų audinių hormonų, kai Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykis 20:1 - imami sintetinti vienos rūšies hormonai, kurie ilgainiui sukelia lėtines ligas. Būtent, pakitusi Omega-6/Omega-3 riebalų rūgščių pusiausvyra sąlygoja aterosklerozės, nutukimo, diabeto bei širdies kraujagyslių ligas.
Šios nepakeičiamos riebalų rūgštys ypatingai svarbios žmogaus imuninei, nervų, širdies kraujagyslių, reprodukcinei sistemoms, optimaliai sąnarių bei odos funkcijai. 1982 metais švedų mokslininkai - B. Bergstrom ir S. Samuelsson bei Didžiosios Britanijos mokslininkas J.R. Vane gavo Nobelio premiją už nepakeičiamų riebalų rūgščių poveikio mūsų sveikatai, tyrimus.
Vitaminai
Vitaminų trūkumas Išsivysčiusiose šalyse maisto nestokojama. Tačiau mitybos reikalavimų nepaisymas ar netinkama speciali dieta (kas, beje, populiaru) gali sukelti avitaminozes. Tose pasaulio dalyse, kur vyrauja skurdas ar dėl ekonominės depresijos sutrikdomi maitinimosi įpročiai, maisto racione pradeda trūkti ne tik vitaminų, bet ir kalorijų.
- Vitamino C trūkumas sukelia sunkius depresijos simptomus.
- Vitamino B1 (tiamino) trūkumas sukelia vieną rimčiausių psichikos sutrikimų - Vernikės-Korsakovo (Wernicke-Korsakoff) sindromą, išsivystantį sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio.
- Folatų (folio rūgštis, vitaminas M) trūkumas sukelia depresijos simptomus.
- Pablogėjusios nuotaikos priežastis gali būti B12 avitaminozė, jodo ir seleno trūkumas.
- Su geležies trūkumu siejamas nuovargis, sumažėjęs psichikos ir fizinis aktyvumas bei depresija.
Kenksmingos medžiagos
- Sunkieji metalai - švinas, gyvsidabris (pvz., žuvyje) gali sukelti neurotoksinį poveikį, pasireiškiantį miego, pažintinių funkcijų sutrikimais, agresija, emociniu nestabilumu.
- Talis sukelia psichozes, traukulius, atminties netekimą.
- Alkoholis, kaip ir vaistai, gali būti laikomi natūralios dietos nuodais. Jis gali turėti sunkias/mirtinas ar visą gyvenimą trunkančias pasekmes.
- Gana gerai žinoma, kad kofeinas daro įtaką miegui, budrumui, didina kvėpavimo dažnumą ir gali išprovokuoti nerimą.
Maisto papildų įtaka
Nors kai kurie maisto papildai gali padėti pagerinti savijautą, rekomenduojama juos naudoti tik pasitarus su medikų komanda. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl gydymo planas turėtų būti individualus.
Kiti Svarbūs Aspektai
Sutrikimo kontrolė, be abejo, prasideda nuo tinkamo gydymo - įskaitant vaistus bei psichoterapiją. Nebūkite pasyviu stebėtoju, aktyviai dalyvaukite savo gydyme. Sužinokite apie bipolinį sutrikimą viską, kas tik įmanoma. Tapkite savo ligos ekspertu. Išstudijuokite simptomus, kad galėtumėte kuo anksčiau atpažinti juos savyje.
Gyvenimo būdas ir rutina
- Įveskite į savo gyvenimą šiek tiek tvarkos ir struktūros.
- Susikurkite orientacinę dienotvarkę - numatykite laiko miegui, valgymui, socializacijai, darbui ir atsipalaidavimui.
- Venkite ilgai sėdėti. Kuo dažniau sportuokite.
- Griežtai laikykitės miego grafiko. Miego stoka itin lengvai išprovokuoja maniją. Įtaką gali padaryti net miegojimo sutrumpinimas viena valanda. Stenkitės gultis ir keltis tuo pačiu metu.
Streso valdymas
Esant bipoliniam sutrikimui, stresas veikia kaip stiprus dirgiklis, kuris gali labai greitai pabloginti būklę. Todėl labai svarbu, kad žinotumėte savo ribas tiek namie, tiek darbe, tiek mokykloje. Išmokite atsipalaiduoti. Yra daug įvairių atsipalaidavimo technikų - gilus kvėpavimas, meditacija, joga. Padarykite laisvalaikį savo prioritetu. Darykite dalykus, kurie jums smagūs.
Labai svarbu nuolat stebėti savo nuotaiką, energijos lygį ir miego įpročius.
Bipolinio Sutrikimo Gydymas
Bipolinio sutrikimo gydymas yra kompleksinis, apimantis gydymą medikamentais ir psichoterapiją. Bipolinis sutrikimas dažniausiai trunka visą žmogaus gyvenimą, o pakilios ir depresiškos nuotaikos epizodai laikui bėgant pasikartoja. Ilgalaikis nuolatinis gydymas padeda žmonėms valdyti simptomus sutrikimo pablogėjimo metu ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Bipolinio sutrikimo gydymui skiriami medikamentai vadinami nuotaikos stabilizatoriais - tai ličio druskos, antikonvulsantai, o depresijos epizodai gydomi ir antidepresantų grupės medikamentais. Medikamentai yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas esant ūmioms būklėms, tačiau šalia svarbu ir psichoterapinė pagalba.